2 tūkst. susirgusiųjų tymais kas savaitę ir tai – dar ne pikas. Taip apie sudėtingą padėtį Ukrainoje kalba Valentina Berezenko, kuri yra Ukrainos nacionalinio medicinos universiteto profesorė, Pediatrijos katedros vedėja. Ji įspėjo, kad šalyje kaupiasi nauja susirgimų banga. Ir jos pasekmės gali būti dar liūdnesnės.
Difterijos ir stabligės šešėlis
Kaip pasakojo Ukrainos medikė, nuo 2017 metų iki šiol tymais sirgusiųjų Ukrainoje yra maždaug 100 tūkst. gyventojų, iš jų 35 jau mirė. Ir sergamumo augimo tempai nemažėja. Per keturis 2019-ųjų mėnesius jau susirgo 40 tūkst. žmonių, iš jų mirė 14. Per savaitę suserga apie 2 tūkst.
Tokią situaciją lėmė tai, kad vaikų vakcinacijos nuo tymų, raudonukės ir parotito apimtys krito iki mažiau nei 50 proc. O krito, nes šalyje, pasak medikės, gajus antiskiepų judėjimas, kurio užuomazgos matomos jau iškart po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai Ukraina tapo nepriklausoma.
„Manau, kad sergamumo tymais piko Ukrainoje dar nepasiekėme“, – teigė ji.
Difterijos, stabligės skiepijimo mastai šiandieninėje Ukrainoje – irgi tik 50 proc.
„Matome, kas vyksta su tymais ir suprantame, kad kita epidemija bus difterijos, o mirtingumas nuo difterijos 1993–1998 m. buvo 700 atvejų. [...] Pernai buvo 10 difterijos atvejų, o per kelis 2019 metų mėnesius – jau 4 atvejai. Ta problema auga“, – perspėjo V. Berezenko.
Dar viena neraminanti tendencija – dėl stabligės.
„Jūs Baltijos šalyse apie tai greičiausiai jau užmiršote, o mes Ukrainoje vėl prisiminėme stabligę. Per 2018 metus pas mus ja susirgo 17 žmonių. Nuo šios ligos mirštamumas – 60 procentų jeigu gydysime, jeigu negydysime – 100 proc.“ – penktadienį Seime vykusios konferencijos metu akcentavo medikė.
Pirmoji difterijos epidemija Ukrainą užklupusi buvo 1993-aisiais. Nuo 1992-ųjų iki 1998-ųjų buvo daugiau nei 20 tūkst. susirgimo difterija atvejų, tarp jų – labai daug vaikų. 700 žmonių mirė.
Antiskiepų judėjimas, pasak jo, kiekvieną sudėtingesnį skiepijimo atvejį hiperbolizuodavo. Jis pasklisdavo po visą viešąją erdvę. Valstybė su tuo kovojo, bet, kaip teigė ukrainietė, jėgos buvo nelygios. Net tokie susirgimų mastai ukrainiečių nepadeda įtikinti, kad jie skiepytųsi. Ukrainoje tokia situacija laikoma nacionalinio saugumo problema.
Neskiepytų į mokyklas neįleidžia
Tačiau neseniai imtasi radikalesnių veiksmų. Apie tai kalbėjo Ukrainos nacionalinės medicinos mokslų akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja Marina Dyba. Ji minėjo, kad pradėta tokia praktika – patvirtintas skiepų kalendorius, kuriame yra 10 privalomųjų skiepų ir jeigu tėvai nori, kad vaikas mokytųsi darželyje ar mokykloje, jie privalo pateikti dokumentą. Jame turi būti įrašyta, kad vaikas yra skiepytas tomis vakcinomis, kurios jam priklauso pagal metus.
Tokiai tvarkai Ukrainoje neprireikė priimti įstatymo, tai – Sveikatos ministerijos įsakas.
M. Dyba akcentavo, kad į ugdymo įstaigą atvykus neskiepytam vaikui, siūloma vesti jį paskiepyti. Lygiai taip pat primenama jį paskiepyti tada, kai ateina metas naujam skiepui ar jį pakartoti.
Taip pat skaitykite
Ukrainietė pabrėžė, kad klausimų tėvams kyla, būna ir pasipriešinimo nuotaikų: tenka tėvus įtikinti, kad nieko jų vaiką paskiepijus jam neatsitiks. Visgi kai kurie vaikus skiepyti vis tiek atsisako. „Išeitis tokia – vaikas gali mokytis nuotoliniu būdu. Tai plačiai paplitę. Jie turi alternatyvą, jeigu nenori skiepyti“, – teigė ji.
Antiskiepai užfiksuoti dar prieš 200 metų
Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaikų ligoninės gydytojas doc. dr. Vaidotas Urbonas ironiškai antiskiepams pametėjo mintį, kad galbūt juos remia vaistų kompanijos.
„Nepriimkit to kaip tikro fakto, bet galbūt tuos visus judėjimus remia tie, kurie gamina vaistus? Nes natūralu – jeigu tu skiepiji, žmogus neserga ir tada jis nevartoja vaistų. Tai reiškia, kad vaistų kampanijos remia tokius judėjimus, kad jie nesiskiepytų, kad daugiau sirgtų ir turėtų daugiau pelno. Kodėl gi ne? Aišku, aš jokių įrodymų neturiu.
Bet kai žmonės kalba, kad mes [medikai] turime naudos iš kompanijų, kurios gamina skiepus – tikrai ne“, – kalbėjo jis.
Jis papasakojo apie pirmą savo matytą antiskiepų judėjimo iliustraciją. Prieš 200 metų, kai buvo gaminama vakcina nuo raupų (iš galvijų), besiskiepijantys ja buvo vaizduojami su ragais, kanopomis ir uodegomis – neva tai užaugs, jeigu skiepysis.
„Per tuos 200 metų raupai išnyko ir nė vienas žmogus karve netapo“, – akcentavo jis.
Penktadienį Seime vyko konferencija „Mitų apie skiepus žala visuomenės sveikatai: Ukrainos patirtis“. Ją organizavo Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
