Lietuvoje

2019.04.18 23:23

Kandidatai į prezidentus įvertino Rusijos grėsmę ir Estijos prezidentės vizitą į Maskvą

Modesta Gaučaitė, Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.04.18 23:23

Ketvirtadienį LRT rengiamuose kandidatų į Lietuvos prezidentus debatuose, kurie skirti nacionalinio saugumo klausimams, buvo paliestas ir šiandien įvykęs Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitas į Maskvą bei susitikimas su Vladimiru Putinu. Kandidatai Estijos vadovės žingsnį vertino skirtingai.

LRT studijoje susitiko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys, Lietuvos Centro partijos kandidatas Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė į prezidentus, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) partijos kandidatas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.

Lietuvos ir kaimynių bendradarbiavimas

Kalbėdamas apie tai, kokias mato glaudesnio Baltijos šalių ir kitų regiono valstybių bendradarbiavimo gynybos srityje galimybes, A. Juozaitis sakė, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti savo ūkį ir žinoti, koks galėtų būti mūsų indėlis: „Kiek suprantu, dabar tas mūsų įnašas yra daugiau su Lenkija ar net Ukraina. <...> Dabartinė padėtis arba ateitis yra daug miglotesnė, nes kiek matome problemų dabar – vien Strateginių tyrimų studijų centro sunaikinimas 2008 metais liudija, kad mes net negalime planuoti visų Baltijos šalių bendradarbiavimo.“

Jis teigė, kad reikia nuolatinių vyriausiųjų karo pajėgų štabų posėdžių, krašto apsaugos ministrų derybų ir susitikimų. Taip pat reikalinga, pasak A. Juozaičio, koordinacija su JAV ir NATO. Jis sakė nemanantis, kad be Strateginių tyrimų studijų centro būtų galima kažką rimtai numatyti.

N. Puteikis sakė, kad „geriausia gynyba Lietuvai yra NATO sudėtyje“. Jo nuomone, dabartinis Aljanso pajėgų dislokavimo modelis Lietuvoje yra geriausia, ką galime turėti. Tuo tarpu Lenkijoje planuojama JAV karių bazė būtų puiki Rusijos atgrasymo priemonė.

V. Mazuronis siūlė pirmiausiai „pradėti bendrauti“, užuot „pykstantis“ ir „apgaudinėjant“ kaimynus. Esą būtų galima kartu įsigyti ginkluotę, kartu didinti gynybinius pajėgumus.

I. Šimonytės nuomone, būtina prisidėti prie Lenkijos iniciatyvų stiprinti savo gynybinius pajėgumus, kartu užtikrinti ir toliau efektyvų NATO veikimą regione. Kandidatės nuomone, reikia aktyviau bendradarbiauti ir su NATO nepriklausančiomis Skandinavijos šalimis.

S. Skvernelis sakė, kad būtina su regiono sąjungininkais derinti karinės technikos įsigijimus, kad jie nesidubliuotų. Taip pat esą būtų galima kaimynams siūlyti pirkti Lietuvoje gamintus šovinius. Taip pat užtikrinti oro erdvės gynybą, gerinti karininkų rengimo programas, kurios esą brangios. Taip pat didinti visuomenės įsitraukimą į krašto gynybą.

V. Tomaševkis teigė, jog reikia bendradarbiauti su regiono sąjungininkais ir su Višegrado šalimis, kurti bendras įmones su Čekija, Lenkija. Esą būtų galima mokyti lakūnus sąjungininkų bazėse, nes Lietuva turės karines oro pajėgas ateityje.

V. P. Andriukaitis kolegoms sakė, kad Baltijos valstybės jau yra traktuojamos NATO kaip bendras regionas. Jo nuomone, galima pasinaudoti ES fondų lėšomis investuojant į regiono saugumą, infrastruktūros gerinimą ir didinti šalių integraciją.

„Netikiu galimybėmis veikti izoliuotai, po vieną“, – sakė G. Nausėda pabrėždamas regioninio bendradarbiavimo būtinybę. Jo nuomone, jei Lenkijoje atsirastų JAV karinė bazė, tam tikras forpostas galėtų atsirasti, ir Lietuvoje. „Labai pasigendu intensyvesnio visų Baltijos valstybių prezidentų susitikimų“, – pridėjo kandidatas.

M. Puidoko nuomone, regioninis bendradarbiavimas jau yra geras, tačiau ydinga Lietuvos karinių pirkimų sistema. Esą joje nedalyvauja kariuomenės vadai, ji turėtų būti nuoseklesnė. Kandidatas teigė, jog JAV ir kiti sąjungininkai tikisi, kad regione šalys glaudžiau bendradarbiaus ir kartu vykdys pirkimus.

Įvertino Estijos prezidentės vizitą į Rusiją

Kandidatų į prezidentus buvo klausiama, kokie, jų nuomone, yra ilgalaikiai Rusijos tikslai Lietuvos atžvilgiu ir kaip jie vertina Estijos siūlymą atnaujinti glaudesnį ES ir Rusijos bendradarbiavimą. Atsakydamas į šį klausimą N. Puteikis sakė galvojantis, kad Rusijos užsienio politika visada buvo tokia pati, nepriklausomai nuo prezidento.

„Ji visada reikalauja tam tikros savo įtakos ekonomikai, demografijai aplink esančių šalių. Visada pabrėžiamas rūpestis rusakalbiais gyventojais aplinkinėse valstybėse. <...> Neturime būti naivūs ir galvoti, kad atėjus kitiems vadovams kažkas pasikeis. <...> Vienintelė išeitis atsispirti ir būti oriais yra NATO ir ES“, – sakė N. Puteikis, pridurdamas, kad Estijos prezidentė aiškiai suformulavo, jog jos vizitas Rusijoje nereiškia, kad nebepalaikoma ES pozicija.

V. Mazuronis pareiškė, jog dabartinė Rusijos valdžia kelia grėsmę Lietuvai įvairiose srityse. Jo nuomone, reikia nepasiduoti „gundymams“ ir „skaldymui“ – kritikuoti Estijos prezidentės susitikimo su V. Putino nereikėtų, nes tai tik skaldytų sąjungininkus.

Pasak I. Šimonytės, bendradarbiauti su Rusija vis dar nėra priežasčių, nes šios valstybės elgesys ir politika nesikeičia. „Režimo pagrindinis interesas paprastas – išlaikyti Baltijos valstybes savo įtakos zonoje“, – sakė kandidatė.

S. Skvernelio nuomone, Rusija stengiasi skleisti paniką ir destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kitose valstybėse. „Veiksmai nukreipti paprastai – kad net pasikeitus režimui, būtų suformuota nuomonė priešiška į Lietuvą“, – Kremliaus vadovų elgesį apibūdino kandidatas. Pasak jo, kol nėra signalo apie besikeičiančią Kremliaus režimo politiką, atnaujinti santykių nėra pagrindo.

V. Tomaševskis sakė, kad Rusija kaip ir kiekviena valstybė stengiasi „stiprinti savo valstybės pamatus“. Jis pasveikino Estijos prezidentės vizitą į Maskvą, esą ji rūpinasi savo šalies interesais. Prieš Rusiją, anot V. Tomaševskio, nereikia naudoti „karinės retorikos“.

V. P. Andriukaitis pasveikino Estijos prezidentės žingsnį, kuris esą atitinka ES politiką, jai pritaria ir Estijos visuomenė. Kandidatas išreiškė gailestį, kad į Maskvą nevyksta premjeras S. Skvernelis. V. P. Andriukaitis siūlė nemenkinti savo šalies, nes Lietuva yra galingiausio karinio ir ekonominių blokų nariai, tačiau gyvena nuolatinėje baimėje.

G. Nausėda pareiškė, kad reikia neapgaudinėti savęs – Rusijoje vykstantys įvykiais siekiama patenkinti „Sovietų Sąjungos nostalgiją“. Todėl, pasak kandidato, naivu tikėtis, kad Rusija netikėtai pasikeis. Estijos vadovės vizitą į Maskvą jis vertina normaliai, bet abejoja, ar jis bus rezultatyvus ir ar nebus panaudotas skaldyti Baltijos šalių vienybę.

M. Puidoko nuomone, Lietuvoje reikia mažinti socialinę atskirtį, gerinti karių teises ir socialines garantijas, kad gerintų jų moralę, nes kariuomenė pirmoji stotų į šalies gynybą. Jis kritikavo praeityje vykusią „auksinių šaukštų“ istoriją ir sakė, kad panašūs įvykiai vyksta ir šiandien.

A. Juozaitis pabrėžė energetinio saugumo problemą – esą neįvykęs atsijungimas nuo BRELL žiedo ir Rusijos ketinimai Kaliningradą atjungti nuo Rusijos bendros elektros sistemos, Lietuvą gali palikti be elektros per prezidento rinkimus.