Lietuvoje

2019.04.18 21:19

LRT debatuose susirėmę kandidatai – apie tai, ką darytų, jei pultų „žalieji žmogeliukai“

Modesta Gaučaitė, Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.04.18 21:19

Ketvirtadienį visi devyni kandidatai į Lietuvos prezidentus LRT studijoje susitiko antruosiuose rinkimų debatuose, kurie skirti aptarti nacionalinio saugumo klausimus.

Kandidatams užduoti devyni klausimai – nuo hipotetinio karo, iki to, koks turėtų būti Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo. 

Ko imtųsi karo atveju?

Debatų vedėjas Edmundas Jakilaitis kandidatų klausė, kaip jie išspręstų hipotetinę „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijaus krizę. Situacija tokia: teisėsaugos ir saugumo institucijos prezidentui praneša, kad dešimtys nenustatytų asmenų kirto mažomis grupėmis Lietuvos-Baltarusijos sieną Varėnos rajone. Švenčionių rajono savivaldybę užėmė galimai ginkluoti asmenys ir joje užsibarikadavo, o pasienio kameros fiksuoja, kad kitame Nemuno krante, ties Pagėgiais, atgabentas pantoninis tiltas, greta fiksuotas didelis nenustatytų asmenų aktyvumas. Kandidatų buvo klausiama, kokių veiksmų jie imtųsi.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Saulius Skvernelis sakė, kad pirmiausia jo, kaip šalies vadovo veiksmai, būtų nedelsiant skelbti karo padėtį, nes būtų kilusi reali grėsmė valstybės vientisumui. Jei tai būtų ginkluotas užpuolimas, o pasak jo, tai jau būtų ginkluotas užpuolimas, jis skelbtų dekretą ir nedelsiant dėl to kreiptųsi į Seimą.

„Tarnybos, kurios yra atsakingos už tiek konvencinį, tiek nekonvencinį mūsų saugumą žino, kaip reaguoti. Tokiu atveju savo funkcijas atliktų pasieniečiai, policija, krašto apsaugos sistema. Įsijungia aktyvūs planai, kurių pagalba kiekviena institucija privalo sureaguoti. O toliau, jei siena kertama ir prasideda konvencinis karas, yra kreipimasis į NATO aktyvuoti penktąjį sutarties straipsnį. Tikiuosi, kad iki to laiko būsime pasiekę ir suderinę mūsų gynybos planus, NATO pajėgų reagavimą“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Valdemaras Tomaševskis sakė, kad pirmiausiai sureaguotų atitinkamos tarnybos, esą klausime minėtose Rytų Lietuvos teritorijose yra sutelktos gausios karinės pajėgos. Vėliau susirinkusi Valstybės gynybos taryba turėtų imtis įgyvendinti iš anksto parengtą planą. Tada, turėtų prisidėti sąjungininkai.

Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad pirmiausiai turėtų reaguoti susirinkusi Gynybos taryba. Vėliau turėtų reaguoti karinės pajėgos ir kitos tarnybos.

Gitanas Nausėda nurodė, kad turėtų reaguoti Lietuvos kariuomenės vadas, kuris duotų nurodymą stoti į kovą Lietuvos kariams. Kandidato teigimu, kariuomenė galėtų lokalizuoti konflikto židinius, „Aš informuočiau mūsų sąjungininkus, kas įvyko“, – sakė jis. Vėliau kandidatas analizuotų žvalgybinę informaciją, ar nėra tolesnės konflikto plėtojimosi galimybės.

Mindaugas Puidokas sakė, kad Lietuvos greitojo reagavimo pajėgos būtų pakankamai stiprios suvaldyti tokio masto krizę. „Mūsų stiprioji pusė yra mūsų sąjungininkai NATO“, – sakė kandidatas, pažymėdamas, kad nebūtų galima aktyvuoti kolektyvinės gynybos straipsnio, kol priešininko pajėgos nėra identifikuotos.

Arvydas Juozaitis pabrėžė, kad turėtų būti reaguojama itin greitai. Esą kariuomenė žino, ką turėtų daryti. „Prezidentas turėtų panaudoti galią, kurios nepanaudojo A. Smetona“, – sakė kandidatas. Jo nuomone, visi šalies gyventojai turėtų stoti į kovą, kartu su ginkluotomis pajėgomis ir specialiosiomis tarnybomis.

Naglis Puteikis teigė, kad reikėtų reaguoti aštriau. Jis iš karto skelbtų karinę padėtį, mobilizaciją, skambintų Lenkijos vadovams ir kviestų į pagalbą.

Valentinas Mazuronis sakė, kad yra užtikrintas, jog Lietuvos karinės pajėgos turi parengtus scenarijus, kaip turi būti reaguojama į tokio tipo hibridines atakas. Jo nuomone, turėtų reaguoti greitojo reagavimo pajėgos, pasienio tarnyba, policija ir kitos tarnybos, nes reaguoti privaloma greitai, nelaukiant Seimo sprendimo.

Ingrida Šimonytė nurodė, kad valstybės gynybos taryba ir kariuomenė turi paruožtus planus, kaip reaguoti į tokio tipo situacijas.

Lietuvos apginamumo problemos

Kandidatų buvo klausiama ir kaip spręsti Lietuvos apginamumo problemas. V. Tomaševskis kalbėjo, kad didžiausia problema yra karinės technikos stoka: „Mes esame viena iš trijų šalių NATO, kartu su Latvija ir Estija, kurios neturi savo tankų, kuri neturi savo lėktuvų. Tai mūsų silpna pusė.“

Visgi jis sakė, kad Lietuva turi sąjungininkus ir bent oro pajėgos padeda užtikrinti mūsų saugumą. Jis taip teigė, kad turime nepakankamą skaičių karių – apie 10 tūkst. profesionalių karių ir apie 3 tūkst. šauktinių. Anot jo, kitos panašaus dydžio valstybės karių turi žymiai daugiau. Taip pat, jis teigė, kad neturime karinės pramonės, todėl pasirašant nacionalinį susitarimą dėl  proc. BVP skyrimo gynybai jo atstovaujama partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) iškėlė sąlygą, kad šie pinigai būtų skiriami karo pramonės kūrimui.

V. P. Andriukaitis sakė, kad Lietuvos silpniausia gynybos vieta – oro erdvė, todėl Lietuvoje budi NATO oro policija, kurią Lietuva norėtų pakeisti Aljanso oro gynybos sistemomis. Jo nuomone, būtina užtikrinti sklandų NATO ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų integravimą.

Anot G. Nausėdos, itin svarbus visuomenės pasiryžimas ginti šalį, taip pat kariuomenės pasirengimas bei sąjungininkų pasiryžimas reaguoti į krizes. Kandidato nuomone, silpnoji vieta yra visuomenės pasirengimas – esą 28 proc. žino ką daryti krizės metu, o šalį gintų apie 47 proc. žmonių. Pasak G. Nausėdos būtina stiprinti Šaulių sąjunga.

M. Puidoko nuomone, Lietuvos silpnoji vieta – geografinė padėtis. „Neturime tinkamos logistikos“, – sakė kandidatas, pabrėždamas, jog sąjungininkams būtų sunku greitai reaguoti į konfliktus Lietuvos teritorijoje. Jis pabrėžė būtinybę bendradarbiauti su Lenkija, kuri modernizuoja savo ginkluotę.

A. Juozaitis pabrėžė, kad šiandien pagrindinė saugumo problema – „dvigubos pilietybės klausimas“, už kurį esą dabar agituojama. Jis taip pat išskyrė Suvalkų koridoriaus pažeidžiamumą ir Lietuvos energetinį nesaugumą. „Niekur neakcentuojama, kad Rusija yra paruošusi antrą atominį gigantą Niemane“, – sakė kandidatas minėdamas Rusijos atominę elektrinę Karaliaučiuje.

Pasak N. Puteikio, Lietuvos reljefas itin palengvina priešiškus karinius veiksmus šalies teritorijoje. Jo nuomone, Lietuvos karinis laivynas stovi itin nepatogioje uosto vietoje, todėl yra pažeidžiamas. „Mūsų miškai nebegina“, – užbaigė kandidatas, teigdamas, kad būtina keisti kariavimo taktiką.

V. Mazuronis sakė, jog būtina stiprinti Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgas, jas geriau organizuoti. Pasak kandidato, būtina pagerinti kariuomenės ginkluotę, įsigyti naujas oro erdvės gynybos sistemas. Taip pat, pasak V. Mazuronio, būtina sustiprinti infrastruktūrą, kad palengvintų sąjungininkų pajėgų judėjimą bei stiprinti visuomenės ir kariuomenės rezervo parengimą.

Pasak I. Šimonytės, didžiausia rizika būti atkirstiems ir „nesulaukti pagalbos“. Kandidatės nuomone, būtina priimti sprendimus didinti finansavimą gynybai, bendradarbiauti su sąjungiinkais ir didinti visuomenės pasitikėjimą savo jėgomis apsiginti.

S. Skvernelis pabrėžė, kad NATO vykdo savo įsipareigojimus dislokuoti sąjungininkų pajėgas šalyje, bet didele problema išlieka oro erdvės apginamumas, NATO Aljanso narių reagavimo greitis dėl didelio biurokratinio aparato. Kandidatas siūlo ir geriau rengti aktyvų kariuomenės rezervą bei didinti visuomenės parengtumą.

Koks Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo?

Siekiantieji prezidento posto turėjo atsakyti į klausimą ir apie Lietuvos šaulių sąjungą. Ji vienija daugiau nei 10 tūkst. narių. Paklaustas, koks turėtų būti šios organizacijos vaidmuo, V. P. Andriukaitis parodė Sausio 13-osios įvykių nuotrauką, sakydamas, kad Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo joje matyti.

„Tai yra labai svarbu mums visiems suprasti. Čia stovi visa Lietuva – 1991-ųjų sausio 13-oji. Tai yra tai, apie ką mes kalbėjome: „O tu stovėk, kaip stovi laisvė.“ Patriotizmas. Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija ir ji turi ja būti, pritraukti jaunimą, jaunuosius šaulius, moksleivius“, – sakė socialdemokratų kandidatas.

G. Nausėda sakė, kad Šaulių sąjunga susiduria su „nemažomis problemomis“. Esą joje yra per mažai narių, organizacija turėtų optimaliu atveju apimti 50 tūks. Vietoje 11 tūkst. žmonių, kaip yra šiandien. Taip pat jie esą turėtų būti pavaldūs ne Krašto apsaugos ministrui, bet Kariuomenės vadui. Tokiu būdu būtų išspręstas klausimas, kur šauliai galėtų saugoti savo ginklus, palengvinti jų edukaciją ir ugdymo programas.

M. Puidokas pareiškė, kad būtina padaryti viską, jog žmonės mokantys naudotis ginklu – buvę kariškiai, šauliai – tai galėtų daryti konflikto atveju. Esą šiuo metu Seime rengiamos pataisos, kurios galėtų apsunkinti ginklų laikymą namuose.

A. Juozaičio nuomone, būtina į šalies gynybą integruoti ir medžiotojus, bet Šaulių sąjunga yra geriausiai integruota. Kandidato nuomone, privaloma įvesti karinį rengimą aukštesnėse mokyklų klasėse.

N. Puteikis sakė abejojantis, jog „M. Puidokas žino, kur jo šautuvas“. Kandidato nuomone, būtina įgyvendinti Estijos pavyzdį, kai krašto apsaugos sistemoje dalyvaujantys žmonės yra įtraukiami į nuolat vykstančias pratybas ir žino, ką daryti krizės atveju.

Pasak V. Mazuronio, šiandien Lietuva neturi sistemos, kad visuomenė būtų tinkamai įtraukta į šalies gynybą. Esą valstybė taip pat netinkamai žiūri į Šaulių sąjungą ir neįgyvendina jų prašymų.

I.Šimonytė sakė, kad „skaitlinga Šaulių sąjunga būtų geras mūsų valios priešintis įrodymas“. Dėl to esą būtina į organizaciją įtraukti kuo daugiau žmonių.

S. Skvernelio nuomone, reikia nediskredituoti Šaulių sąjungos, kurios dalis narių yra integrali kariuomenės dalis. Taip pat būtina stiprinti žvalgybinės informacijos rinkimą bei skleidą, kovą su dezinfomacija, užtikrinti geresnę mobilizaciją. Kandidatas sakė, kad ginklą turintys žmonės, bet neturintys karinių žinių, gali „atnešti daugiau žalos nei naudos“.

V. Tomaševskis sakė, kad reikėtų didinti ne tik Šaulių sąjungos narių skaičių, bet ir gerinti jų rengimą. Esą karinių dalykų galėtų būti mokomi šalies mokyklose, su jais būtų supažindinami ir vyresni gyventojai.

Ar ES reikalinga strateginė autonomija gynybos srityje?

Šalies vadovo posto siekiančiųjų buvo klausiama, ar reikalinga Europos Sąjungos strateginė autonomija gynybos srityje ir ką tai galėtų reikšti. Ekonomistas G. Nausėda kalbėjo, kad ES anksčiau ar vėliau teks atsakyti į klausimus, ko ji imasi gynybos srityje ir kokias pajėgas ji ketina matyti ateityje.

„Šiandien ES sprendžia šitą dilemą iš dalies ir inspiruotą pakankamai aštraus tono ir kibirkščiavimosi su JAV pastaruoju metu, bet kita vertus yra strateginiai apmąstymai, kaip keisis JAV lokacija, dislokacija ES, kuomet Pietryčių Azija vaidina vis didesnį vaidmenį pasaulyje ir natūralu, kad geopolitinė slinktis, geopolitiniai akcentai gali persikelti į šį regioną. Todėl aš pasisakau už tam tikrą plano įgyvendinimą, kuris nekonkuruotų su NATO, bet tai turėtų būti daroma labai atsakingai“, – sakė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie bendrą ES gynybos vaidmenį, M. Puidokas prieštaravo G. Nausėdai. Kandidato nuomone, Lietuvai NATO ir ES karinių pajėgų dubliavimas būtų nenaudingas. Esą vystyti Bendrijos gynybinius pajėgumus galima tik srityse, kur NATO neturi pajėgumų. Pasak jo, Lietuvai tai būtų per brangu, todėl būtina didinti JAV karių įsitraukimą į regioną. „kuo daugiau JAV šalia Lietuvos, tuo esame saugesni“

A.Juozaitis sakė, kad „Bandymas sukurti bendras Europos karines struktūras yra nulinis“. Jo nuomone, visi bandymai tėra biurokratija ir realūs veiksmai suskaldytų sąjungininkus. „Dvigubos pilietybės įstatymas mums yra labai pavojingas, nes negalime nustatyti, kas atliktų karinę prievolę“, – sakė kandidatas.

N. Puteikio nuomone, bendros ES karinės pajėgos yra „anekdotas“, iš kurio „šaiposi ir Kinija“.Prancūzijos vaodvas E. Macronas ir Vokietijos kanclerė A. Merkel „nuginkluoja Europą“ ir demoralizuoja Bendrijos nares bei NATO aljansą.

V. Mazuronis nesutiko su tokia nuomone. Pasak jo, apie šį klausimą diskutuojama EP, bet „šiandien to daryti nereikia“, nes pirma būtina nuspręsti kokią ES turėsime ateityje – centralizuotą, ar mažiau centralizuotą. Todėl visos diskusijos apie bendrą ES gynybą didina trintį NATO aljanse. Jis neatmetė, kad ateityje idėja galėtų būti įgyvendinta.

I. Šimonytė sakė, kad pagrindinis mūsų saugumo garantas yra narystė NATO. „ES reikėtų koncentruotis į infrastruktūros ir kitas priemones, kurios padidintų mobilumą“, – sakė kandidatė.

S.Skvernelis pareiškė, jog „tokia diskusija yra žalinga“. Esą kalbos apie bendras ES karines pajėgas skaldo NATO aljansą. Vietoje to ES turėtų bendradarbiauti srityse, kur NATO yra silpnesnė.

V.Tomaševkis sakė, jog „ES karinės pajėgos yra nereikalingos“. Šią idėją jis vadino E. Macrono prasimanymu ir pakartojo kitų kandidatų mintis, kad tai tik skaldytų NATO nares.

V.P.Andriukaitis pareiškė, kad Lietuva jau ir taip dalyvauja ES bendros gynybos programos įgyvendinime, tai užtikrina vyriausybės nutarimai, tad premjero pareigas einantis S.Skvernelis turėtų „atleisti Krašto apsaugos ministrą“. Kandidato nuomone, reikėtų užtikrinti, kad NATO nepriklausančios ES šalys galėtų dalyvauti bendrose gynybinėse veiklose.

Moterų į kariuomenę šaukti neskubėtų

Paklaustas, kokia apimtimi turėtų būti vykdomas Konstitucijoje numatytas privalomas šaukimas į Lietuvos kariuomenę ir ar turėtų būti šaukiamos moterys, M. Puidokas kalbėjo, kad tam, jog būtų privalomas šaukimas, tam reikia pasiruošti – turėti aiškias finansines galimybes ir kariuomenės pasirengimą. Pasak jo, Lietuva turėtų sukurti labai aiškias gynybines strategijas.

Taip pat skaitykite

„Privalu pradėti nuo mokinių ir studentų karinio, pilietinio rengimo pamokų.<...> Mes kol kas neturime realių rezultatų, kad jaunimas tiek mokyklose, tiek universitetuose būtų rengiamas tokiems iššūkiams ir išbandymams, kurie gali ištikti Lietuvą“, – sakė M. Puidokas. Jis taip pat sakė, kad moterys turėtų tarnauto kariuomenėje tik jei pačios to nori.

A.Juozaičio nuomone, pirmiausiai būtina priimti įstatymą, kuris numatytų išplėsti karinę tarnybą atliekančių žmonių skaičių. Kandidatas pareiškė, kad 80 proc. moksleivių nori išvykti iš Lietuvos vos baigę mokslus, todėl nebūtų kam tarnauti kariuomenėje. Moteris šaukti jis siūlytų „pagal pageidavimą“.

N. Puteikis sakė, kad dėl reljefo „būtume nušluoti su milžiniška jėga“. Vis tik, jis siūlytų didinti šauktinių skaičių, didinti atlyginimus kariuomenėje tarnaujantiems žmonėms.

V.Mazuronis sakė, kad „kariuomenė Lietuvoje turi būti tik profesionali“, taip pat sukuriant sistemą, kuri visus šalies piliečius parengtų gynybai, įskaitant ir moteris. Jis kritikavo dabartinę šauktinių sistemą, kuri apima tik nedidelę visuomenės dalį, kitus paliekant nuošalį.

I.Šimonytės nuomone, „būtina turėti kuo daugiau žmonių, parengtų ginti tėvynę“. Ji teigė, kad būtina didinti ne vien kariuomenės rezervą, plečiant šauktinių skaičių, kartu šaukiant ir moteris bei geriau organizuojant jų rengimą.

S. Skvernelis pritarė dabartinei sistemai, bet pripažino, kad rezervas yra mažas. „Tai priklauso tik nuo infrastruktūros pajėgumų“, kuri jau yra plečiama. Visuotinis šaukimas esą būtų labiau žalingas, todėl moterys kariuomenėje turėtų tarnauti savanoriškai.

„Moterys neturi tarnauti kaip šauktinės, savanorės – taip“, – sakė V. Tomaševskis. Jis pabrėžė, kad būtina didinti visuomenės, energetinį ir kitų sričių saugumą, vietoj to, kad kalbama esą apie tą patį.

V.P. Andriukaitis sakė, jog dabartinis šaukimo į kariuomenę modelis yra tinkamas, kartu turi būti įgyvendinamos alternatyvios tarnybai kariuomenėje priemonės, leidžiančios žmonėms tarnauti kitaip.

„Aš už mišrų kariuomenės modelį“, – pareiškė G. Nausėda. Jo nuomone, nuolatinės karinės pajėgos turėtų sudaryti apie 23–25 tūkst. žmonių, dar tiek pat apimtų aktyvų rezervą. Tai įgyvendinti, anot kandidato, padėtų visuotinis šaukimas. Moterų tarnybą kariuomenėje jis mato tik savanoriškumo principu.

Kokie Lietuvos veiksmai skatins JAV ryžtą mus ginti?

Paklaustas, kokie mūsų šalies veiksmai turėtų didinti JAV ryžtą ginti Lietuvą, V. Mazuronis dėstė, kad pirmiausia, mes turime būti patikimais sąjungininkais. Jis taip pat teigė, kad būtina toliau vykdyti savo įsipareigojimus. V. Mazuronis kalbėjo, kad Lietuva turi būti savotiška tarpininke tarp ES ir dabartinės JAV prezidento administracijos bei siekti, kad visi klausimai būtų sprendžiami susitarimu: „Neleidžiant, kad tarp tų dviejų struktūrų būtų kalamas kylys. Jeigu bus geri santykiai šioje vietoje, bus gerai ir Lietuvai.“

I. Šimonytė sakė, jog Lietuva turi ir toliau vykdyti NATO įsipareigojimus, kartu didinant savo žinomumą JAV kultūriniame, ekonominiuose ir politiniuose sektoriuose. Esą JAV nauji politikai yra mažiau susipažinę su mūsų regione, todėl reikėtų įgyvendinti aktyvesnį politinį lobizmą, kad būtų užtikrintas JAV noras ginti Lietuvą.

S. Skvernelis pareiškė, kad reikia išlaikyti finansavimą gynybai, kuris buvo pragaištingai sumažintas. Kartu, būtina palaikyti JAV balsavimuose tarptautinėse organizacijose, užtikrinti JAV investicijas Lietuvoje, kurios didinti norą ginti mūsų šalį, bei įsigyti daugiau ginklų iš amerikiečių.

V. Tomaševskio nuomone, didžiosios valstybės dažnai susitaria mažųjų sąskaita, todėl negalime būti naiviais. Esą JAV ir Rusijos, Izraelio prezidentai susitaria ir „daro politiką“, turi savo grėsmes, o Lietuvai reikia didinti socialinę gerovę.

V. P. Andriukaitis teigė, kad šiemet finansavimas gynybai buvo mažesnis 23 mln. eurų nei planuota ir įsipareigota partijų pasirašytame susitarime. Tai esą verčia sąjungininkus matyti mūsų nenuoseklumą. Pasak kandidato, reikia ir toliau dalyvauti tarptautinėse misijose, pratybose.

G. Nausėdos nuomone, Lietuva turi remti JAV poziciją, kai ji skatina kitas valstybes vykdyti įsipareigojimus NATO ir didinti išlaidas gynybai. „JAV negins Lietuvos, Latvijos ar Estijos sąskaita“, – sakė kandidatas, pabrėždamas, kad turime skatinti JAV investicijas Baltijos regione, kad šalis būtų suinteresuota ginti Baltijos valstybes.

Tokiai nuomonei pritarė ir M. Puidokas. Jis pridėjo, kad didindama išlaidas gynybai, Lietuva finansuotų ir savo karinės pramonės vystymą. „Turime surasti kuo daugiau gerų draugų Kongrese ir Senate“, – sakė kandidatas, pridėdamas, kad būtina tęsti dalyvavimą tarptautinėse misijose, kur Lietuvos karius sąjungininkai itin vertina.

A. Juozaičio nuomone, būtina vykdyti įsipareigojimus ir konkrečiai stiprinti specialiųjų operacijų pajėgas, vietoje karinės technikos įsigijimų, kurie kainuoja itin brangiai, bet neatneša apčiuopiamos naudos.

„Mes pataikaujame Vokietijai, o išduodame JAV“, – sakė N. Puteikis. Jo nuomone, Lietuva remia A. Merkel poziciją, o ne JAV administraciją, kuri laikosi griežtesnės linijos Rusijos atžvilgiu. „Iš tikrųjų mus gina Amerika“, todėl, pasak kandidato, Lietuva turi palaikyti JAV poziciją balsuojant tarptautinėse organizacijose sudėtingais klausimais.

Įvardino didžiausias grėsmes nacionaliniam saugumui

Kalbėdama apie tai, kokios yra didžiausios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, I. Šimonytė kalbėjo, kad turime aiškias išorines grėsmes, bet yra ir grėsmės, susijusios su nevaldoma migracija ar terorizmo plitimu: „Hibridinės grėsmės įvairios, kurios dabar dažnai balansuoja ant tradicinio karo ribų. Turbūt, visoms šioms grėsmėms atremti mūsų nacionalinio saugumo strategija yra paremta. Pagrindiniai tikslai yra du: apginamumas ir atgrasymas.“

Tam, kad būtų pasirengę apsiginti, pasak politikės, reikalingos priemonės, kurios stiprina tiek mūsų fizinę gynybą, tiek tos, kurios stiprina atsparumą hibridinėms grėsmėms. Taip pat, anot I. Šimonytės, visuomenės įtraukimas į reikalingas priemones yra labai svarbus.

S. Skvernelis, kalbėdamas apie pagrindines grėsmes nacionaliniam saugumui, pridėjo, jog didele grėsme laiko korupciją, įtaką socialiai pažeidžiamiems žmonėms, kai skatinamas nusivylimas dabartiniu gyvenimu, skatinama nostalgija ar ilgesys „tvirtos rankos“ valdymui.

V. Tomaševskio nuomone, didele grėsme nacionaliniam saugumui yra abortai, taip pat civilizacijos nuosmukio problema, Stambulo konvencija, kurią esą Lietuva yra spaudžiama pasirašyti. „Prašyčiau atskirą laidą skirti vertybėms“, – sakė kandidatas.

V. P. Andriukaitis išskyrė skurdą, nelygybę, mažus atlyginimus, pensijas, socialinę atskirtį, kurios skatina žmones emigruoti. Šios problemos, pasak kandidato, socialinio teisingumo trūkumas yra didesnė grėsmė už konvencinio karo galimybę.

Pasak G. Nausėdos, Šaulių sąjungon stojantys žmonės rodo, kad Lietuva tiki daug žmonių, kurie užkrečia savo pavyzdžiu aplinkinius. „Žiūrėkime į savo šalį, savo žmones, ar gera jiems gyventi savo valstybėje, ar jie norėtų ją ginti“, – siūlė kandidatas. Jis taip pat siūlė aktyviau kovoti su dezinformacija.

M. Puidokas teigė, kad grėsmių yra daug. Nekarinėmis grėsmėmis nac. saugumui jis išskyrė socialinę atskirtį, teisingumo jausmo stygių ir kitas problemas, todėl esą būtina dirbti ne vien su kariniu saugumu.

„Nepasakyta svarbiausia – tokios valstybės kaip Lietuva, sugriūva iš vidaus“, – pridėjo A. Juozaitis. Jis priminė, kad XVIII a. Abiejų Tautų Respublika esą pirmiausiai žlugo iš vidaus. Pasak kandidato, šiandien vyksta tas pats, nes lietuvių kalba praranda svarbą, lietuviai nebesididžiuoja savo šaknimis, todėl Rusija esą gali daryti ką nori netrukdoma.

N. Puteikio nuomone, Lietuva vien pataikauja Vokietijai ir Prancūzijai ir tai yra pagrindinė grėsmė nacionaliniam saugumui. Esą niekas neprašo tiek daug lėšų skirti kariuomenės pirkimams, užuot investavus į gynybos srityje dirbančius žmones. Jis siūlė neskirti šalies gynybai daugiau nei 2 proc. BVP ir kvietė V. Tomaševskį pasirašyti naują partijų susitarimą.

V. Mazuronis taip pat didžiausiomis problemomis vardino vidaus iššūkius. „Svarbiausia problema – per mažai mylime Lietuvą“, – sakė kandidatas, siūlęs labiau ginti ir mylėti istoriją, „didvyrius“. Esą kai to nėra, užsienio priešininkams lengva mums daryti įtaką.

LRT studijoje susitiko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys, Lietuvos Centro partijos kandidatas Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė į prezidentus, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) partijos kandidatas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.