Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad brangiausias sveikatos sistemos istorijoje pirkinys – dalelių greitintuvo – ciklotrono projektas padėtų išsaugoti daugiau gyvybių, atpigintų kai kurių rūšių vėžio tyrimus. Valstybės kontrolė kliūna tai, kad brangią medicininę įrangą ligoninės išnaudoja neefektyviai, nors pagal jos skaičių arti Europos Sąjungos vidurkio.
Medikų sąjūdžio teigimu, aukštosios technologijos, tokios kaip 15 mln. eurų vertės ciklotronas, kuris gamintų pozitronų emisijos tomografijai būtinus komponentus radionuklidus – reikalingas, tačiau tokiems pirkimams trūksta skaidrumo ir viešumo.
Taip pat skaitykite
„Mes iš tiesų palaikome tą technologijų plėtrą, iš tiesų aukštosios technologijos turi būti diegiamos ir Lietuvoje. Pasigendame mes, kaip Lietuvos medikų sąjūdis, viešumo, skaidrumo, diskusijų su visuomene. Atrodo tikrai, kad vieni remiami labiau, kiti remiami mažiau tokiais sprendimais. Kita vertus, girdime nuomonę, kad tikrai permokamam už šitą įrangą, kuri ir taip labai brangi“, – Živilė Gudlevičienė, medikų sąjūdžio pirmininkė.
Valstybės kontrolės atliktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų auditas parodė, kad brangių medicinos prietaisų skaičius Lietuvoje artimas Europos Sąjungos vidurkiui. Tačiau daugiau nei pusė nėra išnaudojami visu pajėgumu. Esą vieni tokių aparatų – pozitronų emisijos tomografai.
„Jeigu kalbėti konkrečiai apie pozitrono emisijos tomografus, tai abu jie yra naudojami mažu intensyvumu, aiškinomės mažo intensyvumo priežastis. Priežastys – trūksta specialistų, nesusidaro pacientų srautai, o jeigu konkrečiai kalbėti apie pozitrono emisijos tomografą, tai jų indikacijos yra labai siauros“, – sako Vilma Maslauskienė, valstybės kontrolės atstovė.
Nors ir du tomografai išnaudojami neefektyviai, sveikatos ministerija ateityje planuoja dar vieną turėti Klaipėdoje. Tada esą ciklotronas dar labiau pasiteisintų. Pasak sveikatos viceministrės, sprendimas ciklotroną turėti Kaune parinktas pagal geografinę vietą.
„Kaip tik šita įranga ir leistų efektyviai išnaudoti šiuo metu turimus du PET aparatus, kurie šiuo metu yra tikrai nepakankamai išnaudojami. Be to, mes jau turime vieną aparatą įkurtą 2012 metais Kauno klinikose. Kitas – 2015 metais Santaros klinikose, bet jų pajėgumai yra toli gražu neišnaudojami.
Esame gavę kreipimųsi iš Santaros klinikų, kad reikia mažinti rodiklius, tai iš tiesų mes pasirinkę kitą kelią. Sukurti galimybes toms įstaigoms atlikti tiek tyrimų, kiek reikalinga Lietuvos žmonėms“, – teigia Lina Jaruševičienė, Sveikatos apsaugos viceministrė.
Vienas tyrimas tokiu tomografu kainuoja apie 1200 eurų, visus tyrimus apmoka valstybė. Per metus tai – apie 2 milijonus eurų.
