Lietuvoje

2019.04.17 21:12

Laisvės partijos steigėjai: vienas iš veiklos prioritetų – žiniasklaidos laisvė

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.04.17 21:12

Planuojama įsteigti nauja partija vadinsis Laisvės partija. Tai trečiadienį nusprendė daugiau kaip pusė ją steigiant ketinančių dalyvauti žmonių. Pagrindiniai naujos partijos iniciatoriai, Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, išstojo iš Liberalų sąjūdžio prieš savivaldos rinkimus, kai dalis Vilniaus skyriaus nusprendė juose dalyvauti kaip visuomeninis komitetas. Abu jie šiandien „Dienos temoje“.

​– Pabrėžiate, kad pagrindinė būsimos partijos vertybė - pagarba asmens laisvei visose gyvenimo srityse. Ar tai reiškia, kad dabar veikiančiose liberalų politiniuose dariniuose, t. y. Sąjūdyje ir Sąjungoje jaučiate tos pagarbos stygių, ar šios vertybėms tiesiog buvo per mažai atstovaujama?

A. Armonaitė: Matyt, ir tai, ir tai. Reikia daugiau drąsos ir daugiau nuoseklumo, galbūt aiškesnio atstovavimo, didesnio nuoširdumo. Manau, mums pavyks iš tos sėklos išauginti tvirtą, liberalią politiką, atstovaujančią politinei jėgai. Pagarba asmens laisvei visose gyvenimo srityse čia byloja ir apie ekonominę laisvę, kuriančius žmones, taip pat apie žmogaus teises, labai dažnai paraštėse atsirandančią politinę temą Lietuvos politiniame lauke, apie švietimą, kaip natūraliai liberalams svarbią sritį, kitas kai kurias sritis. Mes nusprendėme kartu su bendražygiais, kad partijos pavadinimas bus Laisvės partija.     

– Dar viena ir dar nuo vienos ankstesnės Liberalų partijos atskilusi dalis, ta, kuri liko su Artūru Zuoku, vadinasi Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Kai pavadinimą rinkosi jis, tuomet buvo sakoma, kad siekiama ar nesiekiama panašumo su Lietuvos laisvės lyga, sovietmečiu veikusių disidentų judėjimu. Jūsų būsimasis pavadinimas dabar jau panašus į abu - į Lietuvos laisvės lygos ir į Laisvės sąjungos. Dėl kokių argumentų buvo pasirinktas būtent šitas pavadinimas Lietuvos laisvės partija?

R. Šimašius: Pavadinimą rinkosi beveik 1 000 žmonių. Turbūt argumentų jie turėjo labai įvairių. Man asmeniškai atrodo, kad laisvė - viena iš labiausiai įkvepiančių vertybių. Deja, taip atsitinka, kad vertybes įkvepiantis žodis kažkuriuo metu tampa šiek tiek nuvalkiotas arba kažkuriuo metu rodo skirtingus aspektus. Ne paslaptis, kad Europoje, pasaulyje yra ne viena partija, kuri panašiai vadinasi. Vieniems laisvė yra šalies laisvė ir jie net nori separatizmą pabrėžti. Kitiems laisvė pirmiausiai yra žmogaus laisvė. Iš tikrųjų, mums, susibūrusiems bendraminčiams, laisvė visų pirma yra Lietuvos laisvės brangumas, kad esame laisvi ir galime spręsti savo likimą. Nebereikia iš niekur išstoti, į niekur eiti. Kita vertus, asmens laisvė, pagarba žmogui ir tai yra svarbu. Ta jungiamoji dalis yra esmė. Nereikia čia su kažkuo lygintis istoriškai ar su kažkuo rungtyniauti, kas gražiau įkomponuoja tą pavadinimą. Yra tiesiog žodis, kuris atspindi esminę vertybę. Laisvę ir atsakomybę. Aišku, laisvė yra pirmas žodis, kuris rodo aiškią kryptį. 

– Ponia A. Armonaitė užsiminė apie pagrindinius principus: dėmesys ekonominėms laisvėms, žmogaus teisėms. Kokias pagrindines problemas žmogaus teisių srityje šiuo metu matytumėte Lietuvoje?

A. Armonaitė: Be abejo, yra daug temų, jos susijusios ir su mažumų teisėmis, kaip jaučiasi įvairios mažumos Lietuvoje, ar jos jaučiasi mūsų visuomenės dalimi, ar jaučiasi paraštėje. Kalbu ir apie tautines bendrijas, ir apie neįgaliuosius, ir apie seksualines mažumas. Manome, kad čia reikia didelio politinio dėmesio ir lyderystės. Yra ir kitų temų. Mes turime nevaisingų šeimų problemų, kurias šita valdžia nuo pat savo kadencijos pradžios trypė, siaurino. Turiu galvoje pagalbinio apvaisinimo paslaugos peripetijas ir įstatymo peripetijas Seime. Yra daugybė kitų temų. Šiandien mes vardijame tokias modernias temas, bet yra grėsmė ir pamatinėms žmogaus teisėms Lietuvoje. Mes kalbame Lietuvos nacionaliniame transliuotojuje, kuris yra nuolatos atakuojamas Lietuvos Respublikos Seime. Išvados Seime nebuvo patvirtintos, tačiau toliau įstatymo projektai yra teikiami, remiantis tomis nepatvirtintomis išvadomis. Reikia politinės jėgos, kuri kalbėtų apie visas šitas temas ir apie jų visumą. 

– Rinkimuose į Vilniaus savivaldą dalyvavote su rinkimų komitetu. Ar tai buvo vienkartinis komitetinis dalykas, ar vis dėlto neatmestinas dalykas, kad tai gali pasikartoti, nebūtinai Vilniuje, per kitus savivaldos rinkimus kurioje kitoje savivaldybėje? 

R. Šimašius: Atsimenu tą laiką prieš pusę metų, kai mūsų komanda priėmė sprendimą dalyvauti su komitetu ir tada klausimas buvo: oi, kur čia tas ilgalaikiškumas? Tada nemažai klausimų iškilo ir aš visada sakiau, kad komitetą traktuoja kaip tos situacijos padiktuotą sprendimą, kuris leidžia sutelkti ir paramą, atspindėti tas vertybes, kurias turi vilniečiai, pasiekti pergalę, diegti vertybes, kurias dabar mes čia pristatome. Tai buvo tos situacijos padiktuotas sprendimas ir buvo labai aišku, kad tas projektas peraugs į rimtą, solidų ir ilgalaikį tęstinumą turinčią jėgą. Tikrai dabar nenorėčiau spekuliuoti, kas bus po 4 ar 8 metų per kažkokius rinkimus. Aišku, kad rinkimų taktikų bus labai įvairių, bet faktas, kad tai suverta ant labai aiškios vertybinės ir organizacinės ašies. Tai nėra kažkokia vienkartinė palaida bala, ta organizacija, struktūra, kurią turime. Tai yra užuomazga arba viena iš užuomazgų politinei jėgai įsikurti ir mano pagrindinė tezė yra ta, kad Vilniuje matome, jog pasitikėjimo tikrai didžiulio sulaukė mano komanda ir šita jėga. Tokią galimybę turi turėti ir visos Lietuvos žmonės, dažnai ir turi vienu kitu aspektu, bet  reikia susivienyti, kad pagarba žmogui būtų pagrindinė linija. 

– Tačiau komitetų veikla organizacine prasme gerokai mažiau varžoma ir kontroliuojama, ypač jeigu kalbame apie finansus.  Jeigu birželio 1 d. steigiate naują partiją, tai kokios tada kliūtys su ta partija dalyvauti visuose kituose nuo tada vyksiančiuose rinkimuose?

R. Šimašius: Užduodate klausimą, kurio aktualumas iškils po maždaug 3,5 metų. Tikrai galima bus pakalbėti, tikrai bus visokių dalykų. Aš tik noriu paneigti vieną tezę. Dalyvaujant su komitetu tikrai buvo daug iššūkių. Finansinis daug didesnis buvo negu partijų. Įsisteigiant naujai partijai irgi labai rimtas iššūkis, nes mes pradedame nuo nulio. Tikrai norisi padaryti, kad būtų įkvepiantis, gražus steigimas, o resursai yra labai riboti. Natūralu, kad mums tai iššūkis ir mes tikrai susidorosime. Vienaip ar kitaip praeisime ir birželio 1 d. planuojame steigiamąjį suvažiavimą. Partijos Lietuvos politinėje sistemoje yra labai svarbios. Jos yra ašis, jos tam tikra prasme ir privilegijuotos. Tikrai ne į tas privilegijas taikome, o į ilgalaikiškumą, į viziją, kuri jungia ir šiandieną, ir rytojų, ir taip pat į visas Lietuvos vietas.  

– Kaip jūs matote savo naująją partiją kitų partijų kontekste, ypač liberaliosios pakraipos? Kaip įsivaizduojate santykius su Liberalų sąjūdžiu ir su Laisvės sąjunga? 

A. Armonaitė: ​Pirmiausiai turime susikoncentruoti į savo politinius tikslus, į tas idėjas, kurias aptarėme, į organizacijos sutvirtinimą. Beje, tai bus atviriausia, ko gero, partija Lietuvoje, įtraukianti narius į kiekvieną didesnį sprendimą. Tuo mes būsime kitokie organizuodami savo darbą. O santykiai su kitais bus  dalykiški, normalūs. Tiltų deginti, ko gero, nereikia. Gyvename vakarietiškoje valstybėje. Bendrausime su visais, kurie mums padės įgyvendinti mūsų politinius tikslus. Dabar - praeitis yra jau praeitis. Nesidairome į praeitį, žiūrime į priekį. 

– O dėl kitų politinių jėgų neliberalios pakraipos, p. Šimašiau? 

R. Šimašius: Pratęsčiau ką čia Aušrinė pasakė. Mes daug diskutavome apie veikimo principus, ne tik apie vertybes. Ir vienas iš dalykų, kuris jungia iniciatyvinę grupę ir tuos žmones, kurie susijungė, kalbėti apie dalykus, kuriems atstovaujame, o ne prieš kitas politines jėgas, kurios galbūt atstovauja kitam Lietuvos matymui. Man tai yra labai svarbu. Kai pabandau įsivaizduoti iš šalies, į politinio gyvenimo stebėtojo vaidmenį įsijungti, daug matau to, ką žmonės įvardija: politines rietenas ir tiek. Labai svarbu nuo pat pradžių į tai neįsivelti, atsiriboti nuo to ir kalbėti apie vertybes, daugiau ieškoti, kas jungia. Tai aš asmeniškai matau ir Aušrinė taip pat. Mes vengiame įsivelti į tą santykių aiškinimąsi, kas čia geresnis, kas Lietuvą pardavė, nepardavė, išparceliavo, neišparceliavo. Yra dalykai, kuriuos reikia padaryti ateityje, yra dalykai, kuriuos reikia išsiaiškinti dėl praeities. Tai yra tos temos, tie tikslai, apie kuriuos kalbame. Santykį nusibrėžti, kad šitos partijos jau yra blogos, o šitos geros, su šitomis tikrai daugiau nieko bendro neturėsime, nes jos iš principo blogos, tikrai to reikėtų vengti apskritai politinėje sistemoje. Mes nusiteikę, kad būtent tą naują politinę kultūrą irgi atnešti į Lietuvos politinę padangę. 

– Jūs pats paminėjote, kad yra politiniai dalykai, kuriuos reikia išsiaiškinti dėl praeities. Kokie tie dalykai, kuriuos reikia išsiaiškinti? 

R. Šimašius: Tikrai dabar nenoriu... Jeigu kas prisidirba ar prisivagia, tai tikrai negalima palikti, kad nesvarbu, kas buvo praeityje. Aš turiu galvoje kriminalinius dalykus. Bet tikrai neturi būti temos „kas kolūkius sugriovė“, „kas čia nepriklausomybę iškovojo“. Iškovojo daugybė žmonių, kurie šiandien yra įvairiose partijose. Tie žmonės atnešė Lietuvai laisvę ir asmeninę laisvę taip pat. Ir pirmas klausimas: kaip eiti į priekį? Tai yra vienintelė tema, kuri mums aktuali šiandien. Mes pradedame per daug dairytis atgal, ne semtis stiprybės, o semtis kažkokių antpečių ar uniformos gražumo. Tada prasideda, mano galva, labai rimtos problemos. 

– Dėkui, kad atėjote, papasakojote apie naujai steigiamą partiją, kuri nuo šios dienos, atrodo, turės pavadinimą Lietuvos laisvės partija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt