Lietuvoje

2019.04.24 14:03

Viena feisbuko žinutė įplieskė tikrą audrą: tai ne civilizacijos, o „durnumo“ požymis

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.04.24 14:03

Iš pažiūros nekaltas jaunos merginos įrašas apie Lietuvos vidurinę klasę socialiniame tinkle „Facebook“ apnuogino opią problemą: nepastebime skurdžiau gyvenančių žmonių. Materialiniame nepritekliuje gyvena penktadalis Lietuvos gyventojų, o net pusė jų negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų, kurių suma siektų 280 eurų.

„Toms „kontitentalių ofisų“ žvaigždėms, kurioms ten gatvės, vamzdžiai ir „asfaltai“ už pigiuosius „palmolivus“ perkančių varguolių mokesčius nutiesti, reikėtų tyliai tyliai tupėti, nes mojuoti per „feisbukus“ dešra nevalgiusiam prieš veidą yra ne civilizacijos, o „durnumo“ požymis“, – feisbuko paskyroje rašo socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Tokios G. Palucko kritikos sulaukė Ievos Koncevičiūtės socialinio tinklo paskyroje pasidalintos mintys apie Lietuvos vidurinę klasę ir naujas tendencijas.

I lived long enough, kad galėčiau tuos triple flat white'ų pergėrusius upper middle class feisbukų pryčintojus dėt į atskirą sąrašiuką ir žvengt, kai eilinės krizės metu šitie brunch'intojai asmeniniam bankrotui dok'us pridavinės rėkdami, kad valdžia Lietuvoj debilai ir nesirūpina žmonėmis!!“ – piktinasi G. Paluckas.

Pasak socdemo, „normalūs su pinigais žmonės turėtų ne laikinti, o bėgti nuo tokių post'ų“.

„Durnumo tame post'e tiek, kad sacharai vasarą normaliai palaistyt užtektų. MES čia tempiam valdžią, bet suprask valstybę. Aplink čia vieni lūzeriai, o va MES tai čia išsivysčiusi civilizacija“, – rašo G. Paluckas.

Kaip sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė, statistika rodo, kad dalis žmonių gerove nesimėgauja. Jos aiškinimu, paskutiniai duomenys nėra tokie džiuginantys, taigi negalime kalbėti apie įvykusį kokį nors proveržį ir akivaizdų žengimą į priekį.

„Pajamų nelygybės skirtumas labai aiškus. Netgi Vilniuje, šalia dangoraižių, yra Šnipiškių trobelės, kurios vos laikosi. Atrodo, būtų stipresnė audra ir žmonės netektų paskutinės savo pastogės. Kontrastai be galo dideli, nelygybė taip pat labai didelė – 20 proc. daugiausiai ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių žmonių pajamų vidurkis skiriasi 7,3 karto, o tai labai didelis atotrūkis, kadangi Europoje šie skaičiai vidutiniškai skiriasi 5,4 karto.

Europos Komisija jau kelintus metus linksniuoja, kad socialinė atskirtis ir skurdas yra didžiausi iššūkiai mūsų visuomenėje. Tai tam tikra prasme gimdo neapykantą tarp skirtingų visuomenės dalių, o sveika visuomenė kaip tik turėtų stengtis suprasti kitus ir prisidėti prie bendro gėrio“, – tikina A. Adomavičienė.

Visuomenė – fragmentuota ir nevienalytė

Anot A. Adomavičienės, kiekvienas žmogus į gyvenimo lygį „žiūri iš savo bokšto“ – mūsų visuomenė fragmentuota ir nevienalytė, mes nepastebime skurdžiau gyvenančių žmonių. Tinklo direktorės teigimu, galimybių, kad visuomenė būtų visiškai vienalytė, nėra, tačiau kyla klausimas, kiek kartų žmonių gyvenimo lygis skiriasi.

Pasak tinklo vadovės, materialiniame nepritekliuje gyvena 23 proc. Lietuvos gyventojų, o dideliame materialiniame nepritekliuje – 11 proc. A. Adomavičienės teigimu, net 49 proc. Lietuvos žmonių negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų, kurių suma siektų 280 eurų.

„Tai reiškia, kad pusė gyventojų neturi jokių santaupų ir atsitikus kokiai nors nelaimei neturėtų pinigų. Žmonėms reikėtų skolintis, prašyti paramos iš savivaldybės. Atrodo, kad 280 eurų nėra didelė suma, tačiau kai kuriems tai būtų didelis iššūkis“, – apgailestauja A. Adomavičienė.

Namų ūkis susiduria su materialiniu nepritekliumi, jei susiduria su bent trimis materialinio nepritekliaus elementais iš šešių, didelis materialinis nepriteklius nustatomas, kai šeima gali sau priskirti keturis iš šešių nustatytų požymių.

Materialinio nepritekliaus elementai yra šie:

-       namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų;

-       namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose;

-       namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto;

-       namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto;

-       namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai) iš savo lėšų;

-       namų ūkis negali įsigyti automobilio.

Nevienodos galimybės atskirtį didina

Pasak A. Adomavičienės, Lietuvos visuomenėje nėra vienodų galimybių. Pavyzdžiui, sako ji, egzistuoja dideli ugdymo įstaigų netolygumai. 2018 metų Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apžvalgoje pabrėžiama, kad vaikų, gyvenančių skurdžiose šeimose, akademiniai pasiekimai yra daug žemesni negu tų, kurie gyvena geriau.

„Vaikai iš skurdesnės aplinkos dažnai negauna tokio pat išsilavinimo kaip vaikai iš pasiturinčių šeimų. Vaikystėje negavę vienodų starto galimybių atskiri visuomenės nariai toliau juda skirtingomis kryptimis“, – sako A. Adomavičienė.

Apžvalgoje rašoma, kad mokymosi rezultatų atotrūkis didėja – moksleivių pasiekimai mažesnėse kaimo mokyklose yra žemesni nei miesto. Kaip teigiama apžvalgoje, tikėtina, kad skurde ir socialinėje atskirtyje augusiems vaikams mokykloje seksis blogiau negu kitiems, jie bus silpnesnės sveikatos ir ateityje sunkiau gaus gerą darbą.

Akcentuojamos ir neįgaliesiems apribotos galimybės įsidarbinti bei mokytis – tikimybė, kad jie neturės darbo ir bus priversti išgyventi su mažesnėmis pajamomis, yra kur kas didesnė nei žmonėms be negalios. Tai rodo ir skurdo rizikos rodikliai – Lietuvoje asmenų su negalia skurdo rizikos rodiklis 2017 metais buvo beveik dvigubai didesnis negu tų, kurie negalios neturi.

„Svarbu paminėti, kad Lietuvos neįgaliųjų skurdas yra vienas iš didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Nerimą kelia tai, kad šis skaičius kasmet smarkiai didėja. 2011 m. šis rodiklis siekė 16 proc., o jau 2017 m. skurdą patyrė 35,1 proc. Lietuvos neįgaliųjų“, – rašoma tinklo apžvalgoje.

Žemiau skurdo ribos – beveik ketvirtadalis

2017 metų duomenimis, skurdo riba buvo 307 eurai per mėnesį vienam asmeniui, o žemiau skurdo ribos gyveno 22,9 proc. žmonių. Absoliučiame skurdo lygyje gyveno 13,8 proc. žmonių.

Duomenys rodo, kad 2017 metais, lyginant su 2016 metais, skurdo rizikos lygis padidėjo 1 procentiniu punktu. 2017 metų skurdo rizikos lygis buvo didžiausias nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą.

Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi asmenys yra vaikai, neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys ir bedarbiai.

Kaip pabrėžia A. Adomavičienė, nesprendžiamos problemos nedingsta, o situacija dar labiau blogėja. Anot jos, jei žmonės įsiskolina, nemato perspektyvų, kad vėliau gyvens geriau, jiems gali blogėti sveikata, atsirasti įvairių ligų, užklupti depresija.

Butai – tik su dizainerių pagalba

Anksčiau I. Koncevičiūtė savo feisbuko paskyroje atkreipė dėmesį, kaip keičiasi žmonių vartojimo įpročiai, anot jos, dabar prabangūs automobiliai, vakarienės geriausiuose restoranuose ir kelionės visuose pasaulio kraštuose yra tapę ne išimtimi, o žmonių kasdienybe.

„Kada paskutinį kartą pirkot kokį pigų Garnier šampūną ar Palmolive dušo želę? Nebent laiko neturėjot ir pačiupot, bet prisipažinkit, gi pasilepinat Khiels ar Loccitane už 30 eurų per bottle. Jau nekalbu apie veido kremą. Ir serumą. Ir hialuroną. Ir paakių kremą. Ir toniką. Ir scrubą. Ir veido kaukę. Ir barzdos aliejų. Seniai karas buvo, mielieji“, – rašė I. Koncevičiūtė.

„O privačioj klinikoj nueinat ne tik, kai sergat, nueinat ir pasisveikatint, lašelinę susitekint pavargę ir į SPA nuvažiuojat, ir kaklo masažiukus kas šeštadienį palankot, ir su kineziterapeutu personalines treniruotes turit savo silpnai nugarytei. (...) Jau tiek visi savo galvas pas psichoterapeutus sveikatina, kad net užsimanius pabandyti buvau, mažu patiks. Neskurstam, neskurstam“, – ironizavo mergina.

I. Koncevičiūtė juokavo, kad ir butus žmonės įsirenginėja tik su dizainerių pagalba, o namų apyvokos įrenginius perka tik prabangiausius.

„Visi nori namų su terasomis ir įeinamomis spintomis ir sodybos, ir dar butuko investicijai. Turit namie fancy siurblių, viską darančių virtuvės čiaupų ir langų valymo, žolės pjovimo ir grindų siurbimo robotukų dar. (...) Tikrai manau, kad kitą sezoną jau savo pievutes ryškinsite žalesniais atspalviais nei kaimynų. (...) Namus tik su dizainere įsirenginėjat, kuri gilinasi į jūsų asmenybę ir vėliau ją atspindi namų stalviršiuose, paviršiuose, vazose ir užuolaidose“, – rašė I. Koncevičiūtė.

Egiptietiška patalynė ir šimtai eurų maistui

„Ir užsisakinėjat egiptietiškos medvilnės patalynę, turbūt turit Liucę, Liudmilą ar Verą, kuri ateina namų sutvarkyti kartą per savaitę. Ir Revolutas jums rodo, kad Wolte vėl pravalgėt 170 eurų šį mėnesį. Nors gyvenat prie pat kokių 10 restoranų, bet jau vemiat, kaip užkniso. Viskas nulankyta. Valandą galvojat, kur valgyti eiti. Ir tą craftinį alų jau visokį išragavot, bet vat neatveža į Lietuvą būtent to iš Belgijos, kur jūsų mėgstamiausias“, – šypsosi mergina.

Taip pat skaitykite

„Bet jūsų katinėliai ir ėda tik subalansuotą mitybą, reguliariai užtikrinant maistinių medžiagų ir skonių įvairovę, plius vengiate duoti vištienos, nes katinėlis galimai daugiau kasosi nuo jos. Jūs mokat už šunio dresūrą kaip už nepigų vaiko būrelį ir kantriai šeštadienį lankot su juo. Nors ir taip pusantros tas šuo kainavo. Esat kartą kitą jam nupirkę net paltelį ar kokį kul hipster urban džempuką. Bet dar kuklinatės dažnai aprengti, nes gali už durną palaikyt, kad išsiknisinėjat biškį“, – ironizuoja I. Koncevičiūtė.

Mergina pabrėžia, kad kelionės tapo kasdienybe, nuvykti į Aziją ar Australiją – nebe įvykis.

„Prie visa ko dar nuolat jauties kaimietis, nes niekur nebuvai, nors prieš tris mėnesius buvai prie Lake Como, dar prieš tai Tailande. Bet šiemet jau vien mano feede draugai keliavo į Tanzaniją, Keniją, Argentiną, Čilę, Kosta Riką. Australija, Naujoji Zelandija ir visa Azija apskritai mainstreamas, neregistravau net. Visi bent savaitgaliui lankė Milaną, Boloniją ar Paryžių“, – sakė I. Koncevičiūtė.

„Pradedu suprasti, kad šito veržlaus ir žingeidaus elito dėka mes vis vien einame į priekį nerealiais tempais, vedami ar tempdami paskui tą savo Vyriausybę. Apie mus už dar 25 metų kalbės kaip apie ekonominį stebuklą, gal mažesnį nei Airijos ar Singapūro, bet vis tiek stebuklą.

Seniai karas buvo, bet ne taip seniai buvo Sovietų Sąjunga, kai pagalvoji. Liudijame kelią į ekonominį stebuklą savo pastangomis ir pretenzijomis, mielieji, per 26 metus nepriklausomybės priėjom iki Yuzu, nišinių kvepalų ir Balenciagos sneakerių. Kartais juokinga, bet tokie tie išsivysčiusios civilizacijos požymiai. Keep going, Lietuvos upper middle class“, – kalbėjo I. Koncevičiūtė.