Lietuvoje

2019.04.18 15:28

Kandidato požiūris: dauguma nepritaria Skvernelio pradėtiems universitetų jungimams

Modesta Gaučaitė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.04.18 15:28

Lietuvos aukštojo mokslo žemėlapis keičiasi. Vyksta aukštųjų mokyklų jungimai, ir jau aišku, kurių universitetų laukia bendra ateitis, o kurie liks nepaliesti. Portalas LRT.lt kandidatų į prezidentus klausė, ar juos tenkina sprendimai dėl aukštųjų mokyklų sujungimo.

Nežinote, ką jūsų mėgstamas kandidatas į prezidentus mano vienu ar kitu klausimu? Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą „Kandidato požiūris“, kuriame – kandidatų į prezidentus atsakymai į įvairius klausimus: nuo partnerystės iki universitetų jungimų, nuo užsienio politikos iki to, už ką jie balsuotų rinkimuose, jei negalėtų balsuoti už save.

Klausimas kandidatams – ar pritariate vykdomiems aukštųjų mokyklų jungimams?

Aukštojo mokslo reforma – vienas iš šios vyriausybės prioritetų. 2017-ųjų gegužę iš ekspertų sudaryta darbo grupė pristatė siūlymus, kaip reformuoti aukštųjų mokyklų tinklą. Tiesa, į juos atsižvelgta nebuvo, ir dabar jau matome, kokia ateitis laukia Lietuvos aukštojo mokslo.

Šiuo metu jau yra baigtas Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų (LEU ir ASU) prijungimas prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Vyksta darbai dėl Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetų (VGTU ir MRU) sujungimo. Bendra ateitis laukia ir Vilniaus bei Šiaulių universitetų (VU bei ŠU). Tebevyksta diskusijos dėl Lietuvos sporto universiteto (LSU) prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU).

Klaipėdos universitetas (KU) lieka savarankiškas. Taip pat ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Neliečiama ir Generolo Jono Žemaičio karo akademija bei Vilniuje esančios Lietuvos muzikos ir teatro bei Dailės akademijos.

Kandidatų atsakymai pateikiami abėcėlės tvarka.

Vytenis Povilas Andriukaitis

Aukštųjų mokyklų jungimai turi būti pagrįsti daugeliu parametrų, šalies regioninio vystymosi planais ir schemomis. Tokie planai turi būti apskaičiuoti ir tiems atvejams, jeigu reikia įsteigti naują aukštąją mokyklą. Taigi, tie aukštųjų mokyklų jungimai yra tarsi iš Lietuvos pasakos: „ei, kas norite daryti reformas?“ arba „gal raskite ministrą, nes reikia reformas daryti“. Dauguma mūsų reformų netelpa į žodžio „reforma“ sąvoką. Reformos yra labai sudėtingas dalykas, ir tam turi būti suburti nemenki intelektualiniai resursai. Reikalinga ir aukštųjų mokyklų raidos plėtra: vienu atveju galbūt reikalingas profiliavimo keitimas, kitu atveju galbūt reikia jungti mokyklas, trečiu atveju – valstybės užsakymo principus. Lietuva turėtų užsiimti ilgalaikių išteklių planavimu.

Iš to ir gimtų atsakymas, kiek mums reikia šiandien specialistų viename ar kitame viešojo sektoriaus segmente. Reikalingos ir profesinio orientavimo, profesinio persikvalifikavimo, rengimo sistemos. Aukštosios mokyklos yra profesinio rengimo cikle – tiek kolegijos, tiek profesinės mokyklos, tiek aukštosios mokyklos – ir jų jungimasis turi būti vykdomas. O dabar šauna į galvą universitetui steigti gimnaziją... O yra koks nors valstybės raidos planavimas, kuris atsakytų į klausimą, kokių specialistų, kiek ir kokiose grandyse reikės po 5, po 10 metų? Mes pametėme supratimą apie tai. Jungimasis dėl jungimosi yra tuščias reikalas.

Arvydas Juozaitis

Jungimai turėtų vykti kitaip, ir verslo grupės neturėtų vaidinti lemiamo vaidmens, o tai yra atsitikę. Tarkime, LEU buvo ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos pedagogikos švyturys, o dabar jis sunaikintas. Jungimas buvo nukreiptas ne į aukštojo mokslo kokybės kėlimą, bet į glausminimą, galvojant apie likutinę vertę – turtą, kurį bus galima paleisti. Tas glausminimas įvyko skaičiuojant pinigus, bet tai yra krizė aukštojo mokslo planavime ir organizavime.

O šiaip apie regioninius universitetus reikia galvoti rimtai. ŠU virto akademija, bet ten yra labai stipri Šiaulių valstybinė kolegija. Ji kiek atstoja universiteto funkcijas. KU būtinai turėjo likti ir liko, nors ten studentų tik trys tūkstančiai. Kaunas ir Vilnius taip pat turi būti studentijos žiburiai. Šie keturi miestai turi turėti universitetus, o ne tik profilines aukštąsias mokyklas.

Valentinas Mazuronis

Nepritariu. Manau, kad tie jungimai buvo padaryti visiškai be aiškios koncepcijos, suvokimo, ką norima pasiekti. Viena vertus, deklaravome, kad turi būti mokslo kokybės augimas ir t. t., toks gražių lozungų rinkinukas. O po jo dirbtinai sujungiamos aukštosios mokyklos. Pinigų srautas sukoncentruotas į keletą centrų, ir niekas nežino, kodėl. Mano supratimu, tai buvo padaryta dėl „varnelės“ užsidėjimo, kad neva kažkas yra daroma, o iš tikro niekas nesupranta ir nežino, ką ir kodėl darė. Kodėl iš Klaipėdos reikėjo išstumti menus? Nežinau. Regioninių universitetų panaikinimas yra klaida. Mes turėjome turėti regioninių universitetų, kurie turi savo privalumų, tinklą. Turėjome turėti vieną ar du universitetus, pretenduojančius į pasaulinius reitingus. Bet pradėti reikėjo nuo žingsnių, kurie iš tikro gerintų kokybę. Dabar jokios realios reformos nematau.

Gitanas Nausėda

Taip, aukštųjų mokyklų jungimai privalo vykti, bet tai turėtų būti daroma ne iš kažkokio centro, kuris dažnai sunkiai įsivaizduoja realią situaciją. Jungimasis turėtų būti pačių mokyklų iniciatyva ir iš dalies savivaldybių iniciatyva. Šiandien daugelis savivaldybių nori išsaugoti savo regioninius universitetus. Tai yra labai gražus noras, bet dažnai mes nematome tų pačių mokyklų siekio arba pastangų išsaugoti save, išlaikyti aukštą švietimo kokybę, dėl to bijau, kad tokiu keliu einant vėliau klausimą dėl tam tikrų aukštųjų mokyklų uždarymo teks priimti jau spontaniškai, nes jos neteks studentų ir prasmės tęsti mokymosi procesą tiesiog nebeliks.

Mindaugas Puidokas

Aukštųjų mokyklų jungimo procesas turi būti atsakingas ir profesionalus. Dabar to labai stinga. Techninis kelių universitetų sujungimas aukštojo mokslo problemų neišspręs. Ekspertų nuomone, Vilniuje ir Kaune optimalu būtų turėti bent po tris universitetus. Kaune stiprėja VDU, prie kurio jungiasi ASU ir LEU. Technologijų srityje yra stiprus Kauno technologijos universitetas (KTU). Stiprus specializuotas universitetas, kuriame mokosi daug užsieniečių studentų, yra LSMU. Sostinėje privalo likti VU ir VGTU, ISM universitetas ir specializuotos Lietuvos dailės bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Klaipėdoje veikia privatus LCC universitetas. Klaipėdos ir Šiaulių universitetai privalo išlikti, kaip svarbūs regioniniai aukštojo mokslo židiniai, net jeigu būtų jungiami prie stipresnių universitetų. Tai ypatingai svarbu, jei nenorime tapti vieno ar dviejų miestų valstybe.

Naglis Puteikis

Nekilnojamojo turto magnatai, pasinaudodami buvusia ministre, atliko, mano galva, veiklą, kuri nieko bendro su viešuoju interesu neturi. Privertė aukštąsias jungtis tam, kad atsilaisvintų patalpos ir galima būtų jas parduoti pusvelčiui. Labai tikimės iš naujo švietimo ministro, kad šiuos neigiamus procesus sustabdys. Jei kas nori jungtis, tai tegul jungiasi pačios aukštosios mokyklos savo sprendimu.

Ingrida Šimonytė

Man nekyla klausimų dėl to, kad ŠU nusprendė jungtis su VU. Visiškai nesuprantu LEU, VDU ir ASU universitetų jungimosi, kadangi čia suplakta į vieną krūvą artes liberales universitetas, edukologija ir techninis universitetas. Man atrodo, kad šie jungimai buvo padaryti, siekiant labai neteisingo tikslo. Kokia problema? Problema – per daug universitetų? Ir tada jungiame, kaip pavyksta, kad universitetų skaičius būtų mažesnis. Bet problema yra ne per daug universitetų, o devalvuota diplomo vertė ir žema mokslinių tyrimų kokybė. Tada mes turime užduoti klausimą, kiek universitetų, pagal esamus išteklius, galime išlaikyti? Geriausiu atveju – du.

Jeigu manome, kad dviejų mums neužtenka, tai grįžtu prie to paties – kiek išteklių esame pasirengę skirti aukštajam mokslui ir studijoms papildomai, kad turėtume daugiau universitetų? Dabar Seimas sprendžia mechaninį uždavinį, kad gautume kažkokį skaičių, bet už to skaičiaus visiškai nėra tikslo pasiekti tam tikrą kokybę. Mano nuomonė, LEU jungimasis su VU būtų buvęs žymiai labiau pagrįstas, žymiai logiškesnis ir prasmingesnis. Dėl detalių galima ginčytis, bet man didžiausia problema yra tai, kad pradinis uždavinys buvo ne pasiekti aukštesnę kokybę, o padaryti taip, kad universitetų būtų mažiau. Taip padarėme. Ar kokybė dėl to pasikeis, aš labai abejoju.

Saulius Skvernelis

Tai daryti būtina, kalbant apie aukštojo mokslo kokybės gerinimą, tai yra, kad studentai gautų tinkamą aukštąjį išsilavinimą, kad dėstytojai galėtų užsiimti labai produktyvia moksline veikla ir kad galiausiai universitetams skiriamos lėšos būtų nukreiptos ne į infrastruktūros ir administracijos išlaikymą, o į mokslinius tyrimus, dėstytojus, doktorantus ir studentus.

Valdemaras Tomaševskis

Galima pritarti universitetų stambinimui, nes konkurencijos prasme mūsų aukštosios mokyklos taps stipresnės. Bet būtina išlaikyti kuo daugiau, jei ne aukštųjų mokyklų, tai bent jų filialų. Negalime aukštųjų mokyklų uždaryti Šiauliuose, Panevėžyje. Tegul jungiasi aukštosios mokyklos, tegul stambėja – bus vienas vadovas, viena administracija, vienas planavimas – bet ten, kur buvo aukštosios mokyklos, reikėtų išlaikyti bent jų filialus.

Publikacijų ciklo „Kandidato požiūris“ tekstus portale LRT.lt skaitykite antradieniais ir ketvirtadieniais.

Naujausi