Lietuvoje

2019.04.17 10:34

Surplys: žemės ūkio finansavimas naujojoje perspektyvoje neturi mažėti

Ieva Vidūnaitė, ELTA2019.04.17 10:34

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys antradienį Strasbūre vykusiame susitikime su Europos Sąjungos komisaru, atsakingu už biudžetą Guntheriu Oettingeriu ragino jį nemažinti ES Bendros žemės ūkio politikos finansavimo naujoje finansinėje perspektyvoje, kurią po 2020 m. planuojama mažinti 5 proc.

„Išsakėme komisarui bendrą Baltijos šalių žemės ūkio ministrų poziciją, kodėl Bendros žemės ūkio politikos finansavimas neturėtų būti mažinamas, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai turėtų gauti sąžiningas tiesiogines išmokas“, – Žemės ūkio ministerijos panešime cituojamas ministras G. Surplys.

Kaip skelbia Žemės ūkio ministerija, susitikime su ES komisaru kartu su Lietuvos žemės ministru taip pat dalyvavo ir Latvijos žemės ūkio ministras Kasparas Gerhardas bei Estijos žemės ūkio ministras Tarmo Tammas.

Komisaras G. Oettingeris pasakė manąs, kad BŽŪP biudžetas bus geresnis negu pradinis Europos Komisijos pasiūlymas, ir paragino toliau ieškoti argumentų, kodėl solidarumas apsimoka ir ES, ir šalims mokėtojoms. Taip pat komisaras davė gerų pasiūlymų, kaip derėtis toliau bei pagyrė Baltijos šalių kalbėjimą vienu balsu.

ELTA primena, kad Lietuvos žemdirbiai siekia, jog jų gaunamos tiesioginės išmokos susilygintų su tomis, kurias gauna Vakarų Europos ūkininkai. 

Naujuoju 2021–2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 5,2 proc. mažiau nei 2014–2020 metų laikotarpiu.

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, tai sudarytų 79 proc. ES vidurkio. Lietuva su 2020 metais planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna Olandija (vidutiniškai 403 eurus).

Dėl šių planų ŽŪR Briuselyje praėjusiais metais inicijavo dvi protesto akcijas.