Lietuvoje

2019.04.17 10:08

Paryžiaus katedros gaisras iškėlė klausimą dėl bažnyčių Lietuvoje: saugos problemų čia labai daug

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.04.17 10:08

Prancūzų ugniagesiai antradienį paskelbė sėkmingai užgesinę ilgau kaip 12 valandų liepsnojusį didžiulį gaisrą Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje, sunaikinusį jos smailę ir stogą, tačiau pagrindinės vertybės buvo išgelbėtos.

Po šio milžiniško gaisro Lietuvoje kilo diskusija, o kokia mūsų bažnyčių situacija, ar jos aprūpintos priešgaisrine apsauga ir kilus pavojui būtų sureaguota operatyviai?

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjęs priešgaisrinės apsaugos ekspertas Martynas Matulevičius sakė, kad kilęs gaisras Paryžiuje buvo milžiniško masto, turint galvoje, kokias inovatyvias technologijas Europa naudoja pastaruosius 7–8 metus gaisro detekcijai ir signalizacijai, todėl galima pasakyti, jog, galbūt, pats gaisras būtų greičiau užgesintas.

„Mūsų šalis gal ir nėra išskirtinė, visas mūsų regionas pasižymi tuo, kad gaisrinė sauga tikrai nėra pirmoje vietoje, tai mes suprantame, tačiau skaudžios nelaimės vėl aktualizuoja šią problemą. Darant auditus statomuose ar jau eksplotuojamuose pastatuose, pastebime, kad ta priešgaisrinė apsauga atidedama į paskutinę eilutę ir sakoma, kad pas mus tai neįvyks. Tačiau, kai tai nutinka nuostoliai siekia didžiules sumas, o investicijos į saugumą procentaliai nėra didžiulės“, – sakė ekspertas.

Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos viršininkas Jūris Targonskas sako, kad gaisrų skaičius religiniuose pastatuose nėra didelis, matyt, todėl ir susiklostė situacija, kad jų priešgaisrinė sauga yra ne tokia stipri ir apimanti didžiąją dalį pastatų.

„Kitas dalykas, lėšų stygius priešgaisrinėms priemonėms, kuris irgi lemia nemažai ir, mano manymu, 2014-ųjų metų vyriausybės nutarimas į pagrindinius objektus įvesti saugą yra pakankamai neblogai įgyvendintos. Tačiau, yra dalis bažnyčių, kurios yra nerenovuotos ir nesutvarkytos ir kalbėti apie priešgaisrinę saugą būtų sunkoka. Paprasčiausiai, priešgaisrinių sistemų ten nėra ir jas neplanuojama atnaujinti, pirmiausia kreipiamas dėmesys į renovuojamą fasadą ir gaisrinės apsaugos sistemos paliekamos pabaigai“, – sakė PAGD specialistas.

Anot J. Targonsko, specialistai Lietuvos religiniuose pastatuose lankosi kas 2 metus ir visas pastabas savininkams yra išsakomos.

„Viskas priklauso nuo pastato savininko požiūrio ir siekio apsaugoti savo turtą. Žinoma, dalis priemonių yra privalomos, tačiau galimybe įdiegti papildomas priemones, kuria tikrai ne visi pastatų savininkai ir naudojasi ir palieką tai paskutiniam sprendimui“, – sakė PAGD atstovas.

Plačiau apie gaisrų prevenciją – laidos reportaže