Lietuvoje

2019.04.16 22:22

Lietuvos gyventojai sensta, bet darbdaviai tebeieško jaunų

Irma Janauskaitė, Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.04.16 22:22

Dominuojanti gyventojų amžiaus grupė dabar Lietuvoje – 57-erių metų. Bet valdžios, akademinės ir verslo bendruomenių atstovai sutaria: darbo rinkoje išlieka paradoksali tendencija, kai dirbančiųjų trūksta, vyresni nepriimami, o kad toliau gresia demografinė ir ekonominė duobė, visuomenei iš viso per mažai rūpi.

Sigitas Sakalauskas ir Stasys Bertys jau įkopę į aštuntą dešimtį – abiem per 70 metų, bet abu, sako, dar kupini jėgų. Vyrai pusę amžiaus dirba vairuotojais bendrovėje „Kautra“.

„Senas, miego nelabai jau norisi. Sveikatos yra, į tolį matau gerai, akinių neriekia“, – sakė vairuotojas-konduktorius S. Bertys.

„Su mumis jie rūpesčių mažiau turi kažkaip tai. Daugiau technika domimės, nuo seno papratę“, – pasakojo S. Sakalauskas.

Rūpestis autobusu kaip savu, pagyrimus žeria „Kautros“ vadovybė, esą svarbiausia. Be to, abu – tikri profesionalai, mandagūs.

Bet ne visi darbdaviai taip vertina senbuvius ir vyresnius.

Pernai darbo neturėjo beveik 70 tūkst. penkiasdešimtmečių ir vyresnių. Šiemet per 3 mėnesius bedarbiais tokių užsiregistravo beveik 20 tūkst. Užimtumo tarnybos teigimu, vyresni darbuotojai nėra patogūs, nes jau susiformavę, turi gyvenimiškos patirties ir gali pasiginčyti.

„Turbūt kai kas ir savo kailiu patyrė, kad jau nuo 40 yra nelengva patekti į darbo rinką Lietuvoje, ir tai iš tiesų yra labai paradoksalu, turint galvoje, kiek stinga darbuotojų, turėti tokią eidžizmo kultūrą darbo rinkoje, versle, o taip pat galime ir viešajame sektoriuje atpažinti“, – stebėjosi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje, prognozuojama, sumažės 180 tūkst. Panašiai tiek gyventojų turi Šiauliai ir Panevėžys kartu sudėjus. Pramonininkų teigimu, ekonomikai tai reiškia mažiau mokesčių mokėtojų ir mažesnį vartojimą, todėl verslas privalės įdarbinti vyresnius, nes kitokių tiesiog nebus.

„Vokietijos automobilių koncernas BMW, kuris jau ruošiasi tam senesnio amžiaus žmonių palikimui darbo rinkoje, tai kuria ergonomiškai net, sakykim, kitokias darbo vietas, kad vyresnio amžiaus žmogus galėtų atsisėsti patogiau, kompiuterio ekranas didesnis, raidės didesnės, jam spaudyti mygtukus. Pritaiko, kad tie žmonės ilgiau išliktų, dėl to tiesiog, kad rinkoje nebus ką samdyti“, – pasakojo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Bet stengtis turi ir patys darbuotojai, nes, Užimtumo tarnybos teigimu, rinkoje dabar reikia tokių kvalifikacijų, apie kurias anksčiau net negalvota.

„Jeigu 2014 m. mes turėjom tikrai nemažą skaičių kasininkų, kur į tą profesiją tikrai vyresnio amžiaus žmonės dauguma atvejų pretenduodavo. 2019 m. mes matom ir į kitus metus dar matome, kad tos profesijos tikrai labai sparčiai mažėja. Ir, tarkim, atsiranda tokių profesijų, apie kurias nemanėm, kad tas poreikis toks yra“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valolytė.

Neišnaudotu darbo rinkos potencialu dar laikomi neįgalieji ir ilgalaikiai bedarbiai. Pramonininkai ir mokslininkai sako, kad situaciją gelbėtų ir imigrantai, jei tik Lietuva jų įsileistų daugiau, be kvotų. Tada 3 mln. žmonių Lietuvoje 2050 m. esą garantuoti.

Ekonomistai sako, didžiausia bėda, kad politikai nėra sutarę, ko šaliai reikia.

„Tie patys estai turi labai paprastą tikslą – šita tauta turi šitose žemėse išlikti amžinai. Paprasta ir aišku. Tai tada tu žinai, kad turi dėti visas pastangas susigrąžinti emigravusius tautiečius, tu turi dėti pastangas, kad šalis neišmirtų. Demografijos politika jau tada stipriai turi būti pragalvota, kaip mums pasiekti, kad būtų tas 2,1 vaiko, kuris bent jau leidžia tautai neišnykti. Dabar gi mes blaškomės tarp įvairių interesų, kaip ir laivas – jis nežino, kur plaukia“, – teigė ekonomistas Raimondas Kuodis.

Sociologų teigimu, bėda ir ta, kad žmonės jaučiasi nereikalingi Lietuvoje. Tą parodė emigrantų apklausa. Būtent prastas emocinis klimatas esą ir lėmė neekonominę emigraciją.

Panorama. Paryžiaus katedrai atstatyti jau suaukota daugiau kaip 500 mln. eurų

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.