Konstituciniam Teismui (KT) antradienį paskelbus, kad urėdijų pertvarką įteisinusios įstatymo pataisos užpernai priimtos pažeidžiant Konstituciją, pasipylė vertinimai. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad iš naujo patvirtinti urėdijų reformą balsų užteks
Konstituciniam Teismui pareiškus, kad 2017 metų liepą priimtos Miškų įstatymo pataisos, įteisinusios urėdijų pertvarką, prieštarauja Konstitucijai, aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad klaidą reikia ištaisyti.
Jis neabejoja, kad iš naujo patvirtinti urėdijų reformą valdantiesiems balsų užteks.
„Tai, be abejo, (kad balsų užteks – BNS). Procedūros turi būti ištaisytos“, – BNS teigė buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas.
Ministras nemano, kad pritrūktų balsų, nes už reformą gali nebalsuoti anksčiau balsavę už ją, bet reformą įgyvendinus pamatę, kad klydo.
„Nemanau (...). Pagal visus rodiklius matome rezultatą. Jeigu būtų chaosas, viską iškirstų arba nieko nekirstų, t.y. jeigu būtų kardinalus ar radikalus pokytis, kuris būtų ir verslui, pramonei, miškams, aplinkosauginiu atžvilgiu, visais būdais būtų nuostolingas. O dabar tiek efektyvumo prasme matom, tiek atsinaujinimo pokyčiais einame į priekį... Balsavimas prieš būtų... neįsivaizduoju, su kuo čia palyginti“, – teigė jis.
K. Mažeika teigė neįsivaizduojantis, kokie argumentai įtikintų valdančiuosius persigalvoti.
„Nėra argumento, kuris sakytų, kad gal sudvejokime ir grįžkime atgal, kad gal nuėjome ne tuo keliu“, – aiškino K. Mažeika.
Abejoja, ar KT sprendimas bus įgyvendintas
Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis pareiškė, kad KT sprendimas yra teisingas, bet nėra priemonių jį įgyvendinti.
„Įsigalėjęs visiškas teisinis nihilizmas ir realiai niekas čia nieko neperžiūrinės. Manau, kad jie apsimes, kad nieko neįvyko, kad jie nieko nemato. O Konstitucinis Teismas realiai nieko nereikalaus. Kad Konstitucinis (Teismas – BNS) priėmė tokį kritišką sprendimą, tai yra teisinga, tik gaila, kad nėra jokių mechanizmų, kaip įgyvendinti tokius sprendimus ir kad jie turėtų kažkokį poveikį“, – BNS antradienį sakė R. Braziulis.
Pasak jo, reformos priėmimo skuba Seime buvo padiktuota ne noro tobulinti sistemą, bet „labai įtakingų verslo grupių“ interesų.
„Skubos tvarką visuomet nusineša šuo ant uodegos. Ten tiesiog buvo užsakymas iš verslo organizacijų pusės skubiai sunaikinti miškų sistemą. Ir dabar visi apie tai gėdingai tyli, nes jie žino, kad sunaikino ir žino, ką jie padarė. Ta skubos tvarka ir yra visas nusikaltimas, kadangi tik jos pagalba jie galėjo šį verslo struktūrų užsakymą įvykdyti“, – sakė R. Braziulis.
Jo teigimu, jau dabar matyti pragaištingi reformos padariniai.
„Gerai veikianti sistema realiai yra sunaikinta (...) Praktiškai niekas nebetiki sistemos ateitimi, visi ieškosi kažkur darbų, sunaikintos 42 normaliai veikusios įmonės, miškų urėdijos. Žmonės išvaikyti, sistemoje visiška depresija. O rinkimai į savivaldybes parodė, kad „valstiečiai“ priėmę tokį sunaikinimo projektą, o ne reformą, neteko dešimčių tūkstančių balsų“, – BNS sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas.
LSDP: reforma turi būti stabdoma, nors žala jau padaryta
Po Konstitucinio teismo išvadų dėl Miškų reformos, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija reikalaus įstatymo stabdymo, rašoma Seimo LSPD frakcijos išplatintame pranešime žiniasklaidai.
„Po Konstitucinio teismo išvados aišku viena – antikonstitucinė Miškų ūkio reforma turi būti stabdoma, privalo būti atkurta ir tobulinama anksčiau veikusi urėdijų sistema, išsaugant svarbiausią jos funkciją – saugoti, puoselėti ir atkurti didžiausią Lietuvos turtą – miškus, o ne matyti tik komercinę naudą ir nevaržomai juos kirsti plynai, kaip tai dabar vyksta net ir Saugomose teritorijose. Konstitucinis teismas aiškiai nurodo – spragoms ir įstatymo neapibrėžtumams pašalinti yra skiriamas laikas iki gruodžio 2 d.“, – sako Seimo narys Linas Balsys.
Konstitucinio teismo išvada nestebina ir kitų Seimo socialdemokratų frakcijos narių, kurie ir Miškų reformos pateikimo, ir svarstymo, ir priėmimo metu viešai bei nuolat kalbėjo apie jos ydingumą.
„Matant visus užkulisius, kaip vyko Miškų įstatymo priėmimo procesas, kitokio sprendimo ir negalėjo būti. Dalis Seimo opozicijos buvo pasibaisėję nenoru įsiklausyti į miškininkų, mokslininkų bendruomenę, ciniškais bandymais išvengti ekspertinio vertinimo. Po Konstitucinio teismo nutarimo oficialiai tapo aišku, kad toks dabartinių valdančiųjų įstatymų priėmimo procesas ir būdas yra antikonstitucinis. Naujasis Aplinkos ministras tuomet Seime taip skubėjęs atidirbti verslininkams, dabar turės viską atšaukti ir daryti pertvarką iš naujo, bet jau teisėtais būdais“, – sako A. Salamakinas.
Pasak Juozo Oleko, Miškų ūkio reforma šiandien yra atnešusi daugiau žalos nei naudos.
„Praėjus metams po reformos matome pasekmes: iš darbo buvo išvyti keli šimtai žmonių, miškų priežiūra suprastėjo, miškuose dirbančių specialistų smarkiai sumažėjo, juos keičia samdomi darbininkai, visu pajėgumu miškuose vyksta plynieji kirtimai. Valdantieji per šią reformą visiškai pamiršo apie savo žadėtą regionų politiką. Socialdemokratai nuolat apie tai kalbėjo, bet dabar žala jau padaryta ir tai yra valdančiųjų nekompetencijos įrodymas“, – teigė J. Olekas.
Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko teigimu, Konstitucinis teismas paskelbęs savo sprendimą apgynė viešąjį interesą, nes žmonės dėl tokios skubiai padarytos reformos patyrė tik žalą.
„Šimtai atleistų darbuotojų, naikinamas medienos apdirbimo sektorius, trečdaliu pabrangę malkos žmonėms – dėl visų šių pasekmių nuolat kalbėjome, bet neaiškių interesų veikiama reforma buvo stumiama skubos tvarka tarsi per karą, priimtas antikonstitucinis įstatymas“, – teigia G. Paluckas.
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas primena, kad tokiu, kaip dabar paaiškėjo, antikonstituciniu būdu, šios kadencijos Seime buvo priimta labai daug įstatymų.
„Šiame Seime masiškai priiminėjami įstatymai taikant ypatingos skubos tvarką. To nuolat prašo Seimo pirmininkas. Dabar bent tapo akivaizdu – atėjo tam galas, nes Konstitucinis teismas aiškiai pasakė, kad tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, tokiais kaip karas ar panašios grėsmės, įstatymai gali būti priimami ypatingos skubos tvarka. Tuo tarpu dabartiniai valdantieji piktnaudžiaudami priėmė ir Miškų įstatymo pataisas, ir daugelį kitų teisės aktų“, – sako J. Sabatauskas.
Pranckietis: urėdijų reformos turinio keisti neturime
Konstituciniam Teismui (KT) pareiškus, kad urėdijų pertvarką įteisinusių Miškų įstatymo pataisų priėmimas skubos tvarka 2017-ųjų liepą prieštarauja Konstitucijai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis žada, kad įstatymas parlamente bus pataisytas, tačiau jo esmė dėl to nesikeis.
„Pirmiausia tą sprendimą turime išstudijuoti. Teisės departamentas turi pateikti savo pasiūlymus, ką turėtume padaryti (....) Mes turinio keisti neturime, turime peržiūrėti procedūrą“, – Seime žurnalistams teigė Seimo vadovas.
Pasak jo, Seimo teisininkai atsakymą turėtų pateikti per mėnesį, o tada dar per du mėnesius parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlys sprendimus. Tiesa, V. Pranckietis neatmetė galimybės, kad Seimas įstatymą spės pataisyti dar liepos mėnesį.
V. Pranckietis abejoja, kad Seimui antrą kartą gali pritrūkti balsų urėdijų reformai patvirtinti.
„Mes tam ir esame, kad tuos balsus konsoliduotume. (...) Žinau, kad tie, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atrodo dabar gal jau nesikreiptų, bent daugelis iš jų“, – aiškino V. Pranckietis.
