Lietuvoje

2019.04.16 13:44

Konstituciniame Teisme – užuominos apie valdančiųjų siekį kištis į LRT vadovo skyrimo konkursą

Gytis Pankūnas, LRT.lt 2019.04.16 13:44

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį ėmė nagrinėti grupės Seimo narių prašymą išaiškinti, ar parlamente sudaryta tyrimo komisija dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) ūkinės veiklos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

LRT.lt primena, kad Seimas 2017 metų gruodžio pabaigoje sudarė parlamentinę komisiją LRT ūkinei veiklai tirti. Komisija, atlikusi tyrimą, konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems LRT vadovams. Komisija pateikė rekomendacijas keisti LRT valdymo modelį: siūlė steigti naują LRT valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir pan. Pernai gruodį Seimas šių išvadų nepatvirtino. Opozicija tąkart įžvelgė, kad valdantieji siekia užvaldyti LRT.

Grupė parlamentarų kreipėsi į KT, suabejojusi, ar komisijos sudarymas neprieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, žodžio ir įsitikinimų laisvei. Vienas pagrindinių nacionalinio transliuotojo veiklos uždavinių yra objektyviai nušviesti reikšmingiausius valstybės įvykius, pateikti informaciją apie svarbiausių valdžios institucijų veiklą. Todėl, kreipimosi į KT autorių manymu, Seimo nariai negali dalyvauti valdant LRT ir nuolatiniuose jo „kontrolės instrumentuose“ ar atliekant atskirus kontrolės veiksmus, nes tokia kontrole būtų pažeistas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.

Svarstė, ar valdantieji buvo nusitaikę į LRT vadovo konkursą

Vienas iš kreipimosi į KT autorių, pareiškėjų konservatorius, parlamentaras Andrius Kubilius aiškino, kad nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas, kaip vertybė, pripažįstamas visame Europos žemyne, tačiau pastebima tendencija, kad populistinės jėgos vis labiau siekia šį principą pažeisti.

„Politikoje dažnai matome poslinkius, kai valdžia, per demokratinius rinkimus laimėjusi daugumą, pradeda galvoti, kad nėra ribų ir viską galima daryti arba mąsto, kad „nugalėtojas gali viską“, – KT kalbėjo A. Kubilius.

Konservatorius teigė tikėjęs, kad Seimo dauguma nesiims jokių veiksmų, kurie pažeistų LRT nepriklausomumą, tačiau pripažino klydęs.

„Kėlėme klausimą, ar gali būti suderinamas LRT nepriklausomumas su LRT finansinės ir ūkinės veiklos tyrimu? Manome, kad tai nėra suderinama. [...] Parlamentinis tyrimas yra toks instrumentas, kuris daro viešą politinį spaudimą LRT. Kaip jaučiasi tokiu atveju nepriklausomi žurnalistai, galima tik spėlioti. Bet galime kalbėti apie tokią tendenciją kaip savicenzūrą“, – komentavo A. Kubilius.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad valdančiųjų iniciatyva tirti LRT ūkinę ir finansinę veiklą kilo tada, kai LRT buvo organizuojamas naujo vadovo konkursas.

„Galima tik spėlioti, kiek šis parlamentinis tyrimas buvo skirtas tam, kad būtų paveiktas naujo LRT vadovo skyrimo konkursas“, – pažymėjo A. Kubilius.

Parlamentaras pažymėjo, kad Seime inicijavus LRT tyrimą, jis su kolegomis aiškino, kad vietoje parlamentinio tyrimo galima buvo imtis kitų visuomeninio transliuotojo kontrolės priemonių.  

„Pavyzdžiui, yra apibrėžta teisės aktuose, kokius veiklos planus, ataskaitas turi pateikti BBC“, – teigė A. Kubilius.

Kitas kreipimosi į KT dėl LRT komisijos iniciatorius, Seimo narys Mykolas Majauskas pažymėjo, kad ne viena tarptautinė organizacija viešai nuogąstavo, kad parlamentinės komisijos veikla gali pažeisti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. M. Majauskas teigė, kad mėginimas kištis į LRT veiklą nėra vienintelis valdančiųjų bandymas galimai pažeisti vienų svarbiausių šalies įstaigų ir institucijų nepriklausomumą.

„Visai neseniai matėme Biudžeto ir finansų komiteto vadovo bandymus galimai daryti įtaką ir pažeisti Lietuvos banko nepriklausomumą. Matome tendencingą šios valdančiosios daugumos veikimą“, – pažymėjo M. Majauskas.

Kontrolės funkciją mato Kultūros komiteto rankose

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė KT klausė kreipimosi į teismą autorių, kuri Seimo priimto nutarimo dėl komisijos tirti LRT veiklą vieta pažeidžia žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą.

„Visas nutarimas pažeidžia konstitucinę LRT nepriklausomumo doktriną, nes jis nustato specialų LRT kontrolės būdą“, – atsakė A. Kubilius.

Klausimų turėjo ir KT teisėjai. Teisėjas Gediminas Mesonis klausė, ar LRT jokiais aspektais negalėtų tapti tyrimo komisijos objektu.

A. Kubilius replikavo, kad siekiant visuomeninio transliuotojo kontrolės, galima pasitelkti BBC kontrolės modelį.

„Yra galimybė perimti BBC korporacijos praktiką ir į įstatymą įrašyti tikslesnius reikalavimus. [...]  Tokiu atveju atsirastų apibrėžta įstatyminė sistema, kaip turėtų būti vykdoma ta kontrolė“, – pažymėjo parlamentaras.

„Jeigu mes priimtume Jūsų poziciją, kad Seimo nariai negalėtų dalyvauti parlamentinėje kontrolėje, tai, matyt, apskritai jokia parlamentinė komisija negalima, ar kaip?“, – pareiškėjams klausimą pateikė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

A. Kubilius tikino, kad iš Seimo parlamentinės kontrolės funkcijos niekas atimti neketina, tačiau, jo manymu, LRT kontrole galėtų užsiimti Kultūros komitetas, o ne tyrimo komisijos.

„Parlamentinė kontrolė išlieka kaip normali funkcija. Kiek pamenu, Kultūros komitetas turi įgaliojimą vykdyti parlamentinę priežiūrą. Komitetas gali nagrinėti LRT metines darbų ataskaitas. Nėra taip, kad parlamentas nusišalina, bet jis neturėtų tapti politiniu instrumentu, kokiu tapo parlamentinė tyrimo komisija“, – aiškino konservatorius.

A. Širinskienė: komisija neviršijo įgaliojimų

„Valstietė“ A. Širinskienė pasakojo, kad LRT pateikus savo veiklos metinę ataskaitą už 2016 m., Seimas esą gavo tik „gražiai iliustruotą dokumentą“, kuriame trūko detalesnės informacijos.

„Tai buvo priežastis, kodėl grupė Seimo narių išsiuntė klausimus LRT“, – pasakojo A. Širinskienė.

Anot jos, Seimo nariams LRT atsakė tik į dalį pateiktų klausimų, tad vėliau buvo išsiųsta antra grupė klausimų. Vietoje aiškių atsakymų, pasak A. Širinskienės, parlamentarai gavo „krūvą netvarkingai susegtų dokumentų“. Toks LRT elgesys, nepateikti atsakymai, parlamentarės teigimu, pastūmėjo inicijuoti parlamentinę tyrimo komisiją.

„Tikrai neteisingas kaltinimas, kad parlamentinė komisija siekė uzurpuoti kitų institucijų galias. Esu dėkinga daugeliui institucijų, kurios bendradarbiavo su komisija“, – tvirtino A. Širinskienė.

Ji teigė, kad Seimo tyrimo komisija dėl LRT kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, į Viešųjų pirkimų tarnybą ir kitas institucijas.

„Komisija niekur nesiekė viršyti savo įgaliojimų ir puikiai žinojo, kaip atriboti parlamentinės kontrolės funkciją nuo kitų priemonių. [...] Mums rūpėjo tik tai, už ką Seimas yra tiesiogiai atsakingas. Mums rūpėjo tai, kaip mums reikia vykdyti Konstitucijos įpareigojimą prižiūrėti biudžeto vykdymą, o šiuo atveju biudžeto eilutė, numatyta LRT, yra nuolat auganti. Dabar ši eilutė siekia apie 40 milijonų eurų“, – dėstė „valstietė“.

Ir toliau žada imtis LRT pokyčių

A. Širinskienė, prisiminusi 2017 m, pažymėjo, kad Seimo tyrimo komisija dėl LRT veiklos tiesiog vykdė parlamentinės kontrolės funkcijas, mat, jos teigimu, tąkart parlamentarams kilo ne vienas klausimas dėl visuomeninio transliuotojo skaidrumo.  

„Mes laikinąją komisiją tuo metu formavome tikrai pagrįstai ir man džiugu matyti, kad laikinosios komisijos veiklos pasekoje net kai kuriais atvejais nesiėmus teisėkūros LRT veikla skaidrėja. Dabar skelbiama informacija ir apie viešuosius pirkimus, diskutuojama apie LRT ombudsmeno – tai buvo pačios LRT iniciatyva –pareigybės įsteigimą. Lygiai taip pat komisijos dėka buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, buvo atliktas programų pirkimų reguliavimo teisinis vertinimas, kuris komisijos veiklos metu reikšmingai keitėsi“, – LRT RADIJUI kalbėjo A. Širinskienė.

Ji teigė, kad nepaisant to, jog Seimo tyrimo komisijos išvadoms parlamentas nepritarė, valdantieji ir toliau žada inicijuoti LRT valdymo pokyčius.

„Aš beveik neabejoju, kad pokyčių Seimas imsis, nes praktika parodė, kad nuo direktoriaus malonės, nuo jo veiklos kokybės tikrai negali priklausyti 40 milijonų biudžeto valdymas“, – aiškino „valstietė“ ir pridūrė, kad naujų įstatymo pataisų svarstymo galima tikėtis jau šioje Seimo pavasario sesijoje.

A. Širinskienė pažymėjo atmetanti parlamento opozicijos kaltinimus, kad Seimo tyrimo komisija dėl LRT siekta padaryti spaudimą visuomeniniam transliuotojui ir pažeisti žiniasklaidos laisvę.

„Jeigu žiniasklaidos laisvę sudaro laisvė organizuoti, pažeidžiant konkurenciją, 23 milijonų eurų viešąjį pirkimą, tai, manau, tokiai žiniasklaidos laisvei tai yra problema. Bet, jeigu mes suprantame žiniasklaidos laisvę kaip žodžio laisvę, tai komisija niekada neklausė nė vieno klausimo apie LRT programų turinį, sąmoningai juo nesidomėjo ir, manau, Seimas ir toliau lygiai taip pat nesidomės“, – komentavo parlamentarė.