Lietuvoje

2019.04.16 11:12

Patvirtino bendrojo ugdymo planus: išskyrė kelias naujoves

LRT2019.04.16 11:12

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino atnaujintus bendrojo ugdymo planus, kuriais mokyklos remsis ateinančius dvejus mokslo metus. Šiuose planuose yra ir naujovių, antradienį paskelbė ŠMM komunikacijos skyrius.

Nauja tai, kad mokyklos galės savarankiškiau disponuoti dalykui mokyti skiriamų valandų skaičiumi, ugdymą labiau organizuoti ne tik pamokų, bet ir projektinės veiklos forma, perskirstyti pamokas sugrįžusių emigrantų vaikams.

„Atnaujindami ugdymo planus labai stengėmės atsižvelgti į mokyklų, mokytojų pageidavimus, ką jie norėtų matyti šiame parankiniame dokumente. Buvo atsisakyta, mokyklų nuomone, perteklinės informacijos, planai sutrumpėjo, sukonkretėjo, o kita vertus, pasipildė joms naudinga informacija. Ugdymo planai yra gairės mokykloms konkrečiam mokyklos ugdymo turiniui susiplanuoti.

Visų svarbiausia – pati mokykla, mokytojai, pažįstantys savo vaikus, žinantys, kaip geriausiai atskleisti kiekvieno gebėjimus. Dėl to su kiekvienu bendrojo ugdymo planų atnaujinimu mokykloms suteikiama vis daugiau savarankiškumo organizuoti ugdymo procesą“, – sako ministras A.Monkevičius.     

Kas kitų mokslo metų planuose nauja?

Dalykui skirtas pamokų skaičius nurodytas ne tik savaitėms, bet metams arba dvejiems. Dėl to mokykla gali laisviau disponuoti dalykui skirtu valandų skaičiumi.

Pavyzdžiui, taip organizuoti mokymą, kad mokiniai per dieną mokytųsi tiktai dviejų ar trijų dalykų. Tarkime, mokiniams per dieną vyktų tik matematikos ir lietuvių k. pamokos. Ir dabar yra tokių mokyklų, kurios „dvigubina“ (jungia) pamokas. Tokių pavyzdžių bus pateikta atskirame mokyklų pavyzdžių kataloge, kaip įdomiau, tikslingiau organizuoti ugdymą.

Nors pagrindinė ugdymo forma išlieka pamoka, mokykloms suteikiama daugiau savarankiškumo ugdymo procesą organizuoti ir ne pamokų forma, o, tarkime, projektiniu darbo metodu. Tai gali būti kaip metodas pamokoje ir apskritai paties ugdymo proceso organizavimas. Projektinis darbas labiau skatinamas pagrindiniame ugdyme (5–10 klasės). Pagrindiniam ugdymui šiuose planuose apskritai skiriamas didelis dėmesys. Gamtos mokslų tyrinėjimui šiose klasėse privaloma skirti 30 proc. pamokų. 

Pakoreguotos nuostatos dėl vaikų, grįžtančių iš užsienio, ugdymo organizavimo. Sugrįžusio mokinio mokymas yra labai  individualizuotas, priklauso nuo mokinio pasiekimų ir pagaliau – nuo švietimo sistemos tos šalies, iš kurios jis atvyko. Nauja tai, kad sudarant grįžusio mokinio individualų planą, galima perskirstyti dalykų pamokas.

Pavyzdžiui, jis kurį laiką gali nesimokyti anglų kalbos ar kitiems dalykams skirti mažiau pamokų (bet tai neturi pakenkti mokinio pasiekimams). Perskirstytas pamokas bus galima panaudoti pagal mokinio mokymosi poreikius, pavyzdžiui, daugiau skirti lietuvių kalbai mokytis. 

Pervadino „kūno kultūrą“

Priėmus naują Sporto įstatymą, dalyko pavadinimas „kūno kultūra“ keičiamas į „fizinį ugdymą“. Fizinio ugdymo pamokų daugėja pirmos klasės mokiniams ir šeštokams, kurie turės 3 privalomas pamokas. Nors Sporto įstatyme numatytos 3 privalomos fizinio ugdymo pamokos, ne visos mokyklos yra pasirengusios: trūksta gerų sporto salių, sportinio inventoriaus. Ieškant racionaliausių sprendimų kol kas numatyta 3 privalomas pamokas įvesti palaipsniui: pradedant nuo 6 klasės, kitoms klasėms kasmet bus pridedama po 1 pamoką.

Atnaujinant bendruosius ugdymo planus remtasi tyrimu, fokus grupių siūlymais, taip pat siūlymais, gautais per viešąsias planų projekto svarstymo konsultacijas, kurios ministerijoje buvo organizuotos šiemet vasarį. Dalį atsiliepimų ministerija gavo elektroniniu paštu, kai buvo paskelbtas projektas. Pagal visus šiuos siūlymus ir buvo koreguojami bendrieji ugdymo planai. 

Bendrieji ugdymo planai atnaujinami kas dveji metai.