Lietuvoje

2019.04.23 05:30

Naktis su vaiko teisių budėtojais: girtos motinos, ašaros ir griovyje pasislėpusi mergaitė

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.04.23 05:30

Kaltinimai grobiant ir pardavinėjant vaikus, girtaujantys tėvai ir vaikai, ašaros ir riksmai – tik nedidelė dalis to, su kuo kiekvieną naktį susiduria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budėtojai. LRT.lt nusprendė prisijungti prie naktinių budėtojų, kartu vykti į iškvietimus ir patikrinti, kaip iš tiesų atrodo jų darbas.

1:30 val. nakties. Sulaukiame skambučio, kad viename Vilniaus rajone aptikta neblaivi motina su keturmečiu sūnumi. Atvykę į įvykio vietą jau sutinkame policijos pareigūnus, kurie pasakoja, kad moters kraujyje aptikta 2,4 promilės alkoholio.

Įžengę į laiptinę pamatome ant laiptų besimėtančias butelio šukes – kylame aukščiau. Įėjus į butą mus pasitinka policijos pareigūnai. Jiems tai paskutinis iškvietimas po ilgos darbo dienos, tačiau, nors darbo valandos jau baigtos, jie nekantriai laukia, kol atvyks vaiko teisių apsaugos specialistai.

Koridoriuje ant spintelės mėtosi krūvelė įvairių lapelių iš poliklinikos, pustuščiai kosmetikos buteliukai, rankinės, įvairūs dokumentai. Šalia pareigūnų stovi jauna moteris – vaiko mama – ir jau laukia atvykstančios tetos, kuri kelias dienas pasirūpins berniuku. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Rima Butkienė paaiškina: budėtojai visada stengiasi, kad vaikai kuriam laikui patektų pas pažįstamus giminaičius, o ne vyktų pas svetimus žmones. Taip, anot specialistų, vaikas nepatiria streso – kadangi artimųjų namai jam pažįstami, vaikas jaučiasi ramiau. 

Pamačiusi mus, motina nuveda berniuką į kambarį, į rankas įduoda telefoną, o šalia padeda jau beveik tuščią bulvių traškučių pakelį: „Valgyk“. Nors aplink vaikšto policijos pareigūnai, kalba vaiko teisių apsaugos specialistai, nuolat varstosi durys, žaidžia vaikas, ant sofos gulinti moters sesuo neprabunda. „Taip pat neblaivi“, – aiškina policijos pareigūnai, tačiau vaiko mama skuba tai neigti ir tikina, kad sesuo laukiasi ir tiesiog kietai miega.

Motinos pavardė specialistams jau žinoma

Kaip sako pareigūnai, policija sulaukė net trijų pranešimų dėl didelio triukšmo bute, o atvykę rado ir mažametį vaiką, apsuptą neblaivių asmenų. Būtent dėl šios priežasties policininkai ir susisiekė su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.

Kambaryje ant grindų guli įvairūs daiktai, šalia jų – keli lagaminai, kuriuose moteris ieško sūnaus rūbų. Tokia aplinka sukuria laikinumo jausmą, todėl, kaip sužinome vėliau, Lietuvoje moteris su sūnumi svečiuojasi neilgai – po kelių dienų abu grįš atgal į Vokietiją, kur liko berniuko tėvas. Motina vaiko teisių apsaugos specialistus bando įtikinti, kad Vokietijoje įstatymai griežtesni, todėl ten būdama su sūnumi alkoholio nevartoja. Vis dėlto budėtojams kyla įtarimų, kad vaiko aplinka gali būti nesaugi, todėl sužino gyvenamosios vietos adresą ir apie situaciją žada pranešti specialistams Vokietijoje.

Budėtojai toliau tvarko dokumentus. Į sistemą įvedus moters asmens duomenis paaiškėja, kad jos pavardė specialistams jau pažįstama – ir jos mama yra ne kartą turėjusi reikalų su teisėsauga, buvo priklausoma nuo alkoholio. Pasak specialistų, šįkart pasitvirtino taisyklė, kad paprastai vaikai seka tėvų pėdomis ir vėliau suaugę patys pažeidžia įstatymus.

Po kurio laiko kartu su savo vyru atvyksta moters teta. Berniuko mama atrodo rami, atvykusią tetą pasitinka svetingai, pasiūlo arbatos ir kuriam laikui abi pradingsta virtuvėje. Kaip aiškina Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas Jaroslavas Kozlovskis, dažniausiai tėvai tokie ramūs  būna dėl alkoholio sukelto apsvaigimo.

Su giminaičiais vaikas jaučiasi saugiai

Prasideda pasiruošimas važiuoti pas tetą. Budėtojai atkreipia dėmesį, kad vaikas gerai pažįsta tetą ir dėdę, šalia jų jaučiasi gerai, saugiai – kai mamai nepavyksta sūnaus apauti batukais, berniukas pareikalauja, kad tai padarytų teta. Kol ruošiamės išvykti, vaikas neatitraukia akių nuo telefono ekrane mirgančio žaidimo, o budėtojai kalbina berniuką, kad šis nesibaimintų, sako, kad jo laukia įdomi ekskursija po Vilnių ir kelionė su teta.

Apie trečią valandą berniukas aprengtas ir gali važiuoti pas tetą. Išeinant į lauką mama ragina nepamiršti pasiimti ir bulvių traškučių bei lydi sūnų iki mašinos: „Jūs ką – galvojate, kad aš sūnų taip ir paliksiu?“ Priėjus iki automobilio berniuko nuotaika šiek tiek pasikeičia ir jis nebenori palikti mamos. Žiūrime, kaip į tokią situaciją sureaguos vaiko teisių apsaugos specialistai.

Pasikalbėję su mama ir vaiku budėtojai leidžia motinai važiuoti kartu ir palydėti sūnų, tačiau taip pat primena, kad kitą dieną namuose apsilankys specialistai, įvertins juose esančią situaciją, ir taip užtikrins, kad berniukas negrįžo pas mamą ir yra saugus. Atgal pas motiną vaikas galės grįžti po kelių dienų, kai moteris sutvarkys reikiamus dokumentus.

Alkoholiu malšina baimę

Prisijungti prie naktinių budėjimų vaiko teisių apsaugos specialistai LRT.lt pakvietė ir kitą vakarą. Šį kartą vykstame su J. Kozlovskiu bei Vilniaus skyriaus vedėja Sandra Vrublevskiene. Darbą budėtojai pradeda šiek tiek anksčiau – skambučio sulaukiame 16:45.  

Atvykę į iškvietimo vietą vėl randame neblaivią motiną su dešimtmete dukra. Policiją bei vaiko teisių apsaugos specialistus iškvietė reguliariai šeimą lankančios socialinės darbuotojos, kurios šį kartą atėjo patikrinti, kodėl mergaitė jau dvi dienas nebuvo atvykusi į mokyklą. Apie tai socialinėms darbuotojoms pranešė vaiko mokykla.

Socialinių darbuotojų teigimu, joms pasirodžius mergaitė išsigando, išbėgo į lauką ir pasislėpė griovyje, todėl joms teko kurį laiką įkalbinėti motiną, kad ši paskambintų mergaitei, pasikviestų ją atgal į namus ir nuramintų. Anot socialinių darbuotojų, motina išmokė mergaitę taip elgtis pasirodžius socialiniams darbuotojams.

Besikalbėdami su moterimi budėtojai stengiasi motyvuoti ją nebevartoti kvaišalų. Kaip tikina neblaivi mama, alkoholį ji vartoja tam, kad numalšintų baimę. Sužinome, kad moteris nuolatos sulaukia grasinimų iš užsienyje gyvenančio vyro, jog šis ją išmes iš namų. Mergaitės motina pasakoja, kad anksčiau vyras prieš ją smurtaudavo, kadangi moteris nedirbo ir neturėjo savų lėšų, ji buvo priklausoma nuo smurtaujančio vyro.

J. Kozlovskis bei S. Vrublevskienė ragina motiną kreiptis į moterų krizių centrą, kur ji bet kuriuo paros metu kartu su dukra galėtų atvykti ir apsigyventi. Budėtojai taip pat pabrėžia, kad pusę metų šiame centre galima gyventi nemokamai. Tai išgirdusi moteris tuoj pat apsigalvoja ir tikina, kad jai ir vyro namuose gerai. Vaiko teisių apsaugos specialistai svarsto, kad moterų krizių centre ji tikriausiai nenori apsigyventi dėl to, kad ten negalėtų susitikinėti su draugu ir vartoti alkoholio.

Ragina rinktis – alkoholis ar dukra

Galima pastebėti, kad mergaitė pripratusi prie tokios situacijos ir socialinių darbuotojų – mums atvykus, ji jau susikrovusi kuprinę laukia kelionės pas tetą. Abu budėtojai eina pasikalbėti atskirai su mergaite, svarbius klausimus jie užduoda linksmai, žaidimo forma – taip vaikas lengviau atsiveria ir papasakoja reikalingą informaciją.

Prieš išleidžiant mergaitę vykti pas dėdės šeimą, budėtojai išsiaiškina visas smulkmenas: ar mergaitė turės savo kambarį, kokiomis sąlygomis gyvens, kiek vaikų turi šeima. Vaiko teisių apsaugos specialistai išsiaiškina, kad mergaite rūpinsis mamos sesuo bei vaiko močiutė. J. Kozlovskis duoda savo numerį mergaitės dėdei ir prašo, kad nuvykę į namus paskambintų ir praneštų, kaip jaučiasi vaikas. S. Vrublevskienė taip pat ragina motiną, kad ir ji paskambintų dukrai pasikalbėti.

Nors mama verkia, mergaitė tyliai pasiima kuprinę, neatsisveikinusi su mama ramiai išeina iš namų ir išvažiuoja su dėde. Budėtojai guodžia verkiančią moterį, tačiau liepia griežtai nuspręsti, kas jai svarbiau – dukra, ar draugas ir alkoholis.

Policiją motinai iškvietė tėvas

1:25 val. nakties sulaukiame dar vieno pranešimo. Šį kartą gauname informacijos, kad vienoje šeimoje prieš vaiką naudojamas smurtas. Atvykus į įvykio vietą mus pasitinka policijos pareigūnai ir įspėja, kad vaiko motina agresyvi bei veliasi į konfliktą. Vis dėlto įėję į namus pamatome kitokią situaciją – jokio smurto apraiškų šeimoje nėra, motina neagresyvi, o tik susinervinusi ir sutrikusi.

Butas tvarkingas ir švarus. Mums atvykus dešimtmetis berniukas jau miega, tačiau specialistai tyliai praveria jo kambario duris ir pažiūri, ar vaikas saugus ir sveikas.

Vyrui policija nustatė 0,4 promilės girtumą, tačiau pasitikrinti girtumą moteris atsisako. Pareigūnų teigimu, berniuko tėvai išsiskyrę, tačiau šį vakarą abu kartu vakarieniavo ir susikivirčijo – susiginčijo, o tada vyras sudaužė moters telefoną ir iškvietė policiją. Besikalbant tėvas pripažįsta, kad pasielgė impulsyviai, nes, sako jis, didelio konflikto nebuvo, o vaikas saugus.

Vaiko teisių apsaugos specialistai nemato priežasties, kodėl vaiką reikėtų kuriam laikui perduoti giminaičiams, todėl prašo, kad tėvai pasirašytų dokumentus. Tada, sako budėtojai, jie galės išvažiuoti. Berniuko tėvas taip ir padaro, tačiau motina verkia ir vis dar atsisako pateikti dokumentus, ginčijasi, kad nori eiti pas sūnų.

Dėl vyno taurės vaikų neatima

S. Vrublevskienė pastebi, kad motiną dirgina tėvo buvimas, dėl to sutvarkę jo dokumentus paprašo išvykti. Galiausiai po ilgo įkalbinėjimo moteris sutinka pasirašyti pasižadėjimą, kad tinkamai rūpinsis vaiku ir suteiks jam saugią aplinką. Vaiko teisių apsaugos specialistai gali išvykti.

Budėtojai atkreipia dėmesį: „Matote? Iš pirmo žvilgsnio situacija panaši, kaip ir anksčiau, tačiau šiuo atveju mama tinkamai sugebės pasirūpinti sūnumi, todėl berniuką paliekame su ja – mitas, kad vaikai iš namų paimami dėl vyno taurės – visada vadovaujamės sveiku protu.“

Specialistų teigimu, jei situacija namuose tinkama, vaikai visada paliekami su tėvais, jų tikslas – ne atskirti vaikus, o juos apsaugoti.

„Į situaciją žiūrime protingai, visada stengiamės, kad vaikas liktų su šeima, artimaisiais. Šį kartą mama buvo sudirgusi dėl visos situacijos, vyro buvimo, tačiau kitą dieną atvykusi pasikalbėti elgsis visai kitaip. Kadangi vaikas saugus, nėra priežasties jo paimti“, – tikina S. Vrublevskienė.

Kai kurios situacijos dar stebina

Kartu budėjęs J. Kozlovskis teigia, kad yra susidūręs su įvairiais atvejais, tačiau sako, kad vis dar yra tokių, kurie nustebina. Specialistas prisimena, kaip kartą į ligoninę nuvežė keturis nuo alkoholio apsvaigusius paauglius, tačiau po kurio laiko sulaukė skambučio iš ligoninės ir buvo priverstas grįžti atgal.

„Sulaukiau skambučio, kad tie vaikai laksto po ligoninę, kad jie sulaužė duris, išdaužė langą, pavogė raktus... O nuvežus į ligoninę atrodė, kad viskas bus gerai, kad vaikai ramūs. Buvo labai sunku, paauglius teko vežti į psichiatrijos ligoninę“, – pasakoja J. Kozlovskis.

Pasak specialisto, kartą pusę keturių nakties pastebėjo vaikštančią ketverių metų mergaitę – mergaitė buvo viena, basa, o tuo metu buvo ruduo. Budėtojai vaiką nuvežė į ligoninę, ten ji ir užmigo.

„Septintą valandą ryto mergaitės mama jau stovėjo prie mūsų durų ir reiškė pretenzijas, kodėl pavogėme vaiką. Naktį važinėjome po Vilnių, mergaitė bandė ieškoti, kur mama dirba, tačiau supratome, kad ji dar per maža. Kaip mergaitė išėjo iš namų? Buto durys buvo neužrakintos, o motina stipriai miegojo, buvo prisigėrusi vaistų, alkoholio, todėl nieko negirdėjo“, – prisimena J. Kozlovskis.

Budėtojas taip pat išskiria tokias situacijas, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių mažamečiai vaikai elgiasi kaip suaugę, pasitinka specialistus, patys tvarkosi namuose. Esant tokiai situacijai, sako jis, galima įtarti vaiko nepriežiūrą – jis ilgą laiką buvo priverstas pats savimi pasirūpinti, todėl prisiėmė suaugusiojo vaidmenį.

Kaip blogą auklėjimą specialistas taip pat išskiria situacijas, kai tėvai neatvažiuoja pasiimti vaikų, patekusių į komisariatą, nes galvoja, kad tai bus gera pamoka. J. Kozlovskis paneigia tokį mitą – neretai konfliktišku elgesiu paaugliai siekia atkreipti tėvų dėmesį, ieško pagalbos, o to nesulaukę kitą kartą būna dar agresyvesni.

Aplankyti šeimas tenka ir penkis kartus

Anot J. Kozlovskio, iškvietimų masiškai padaugėja po to, kai žmonėms išdalinamos pašalpos. Jis taip pat pabrėžia, kad pilnaties metu paprastai sulaukia keistų iškvietimų. Specialisto teigimu, nors savaitės diena didelės įtakos nedaro, penktadieniais daugiau paauglių sulaikomi neblaivūs ir dėl to patenka į komisariatus.

Kaip kalba J. Kozlovskis, yra atvejų, kai reikia vykti į jau žinomas šeimas, kur situacija ilgai nesikeičia, tačiau tokiomis situacijomis dažniausiais rūpinasi atvejo vadybininkai arba socialiniai darbuotojai.

„Neseniai į iškvietimą pas vieną moterį važiavau penkis kartus. Atrodo, kad po penkto karto jau turėtų būti ramu... Žmonės gal nelabai supranta, kad tokios situacijos yra rimtos. Ta moteris patyrė krizę – vaiką augina viena, pagimdė būdama jauna, vaikas priklausomas nuo kompiuterio, telefono. Moteris pati augo tokioje aplinkoje, dėl to nesupranta, ką daro blogai – sako: „Juk esu gyva, sveika, kas ne taip?“ Gal tai dar toks posovietinis požiūris, gal tėvai taip bando save pateisinti?“ – apgailestauja J. Kozlovskis.

Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį (šis lygis nustatomas, kai vaiko teisės pažeistos, tačiau nėra grėsmės jo saugumui, sveikatai ar gyvybei) atvejo vadybininkas vertina šeimos poreikius pagalbai ir sprendžia, kokios pagalbos šeimai reikia.

Kartu su budėtojais vaikui drąsiau

J. Kozlovskis akcentuoja, kaip svarbu tinkamai bendradarbiauti su policijos pareigūnais – jei pareigūnai praneša tikslią informaciją, vaiko teisių apsaugos specialistai gali greičiau susiorientuoti, surasti reikiamus faktus, informaciją, o tai padeda geriau pasiruošti.

Pasak vaiko teisių apsaugos specialisto, sprendžiant įvairias situacijas taip pat labai svarbu suprasti ir pažinti kolegą, su kuriuo budi, žinoti jo stipriąsias bei silpnąsias puses.

J. Kozlovskis taip pat pabrėžia, kad vykstant į iškvietimus komandą visada sudaro vyras ir moteris – tai ypač pravartu, jei su vaiku reikia vykti į ligoninę – kartu su mergaite į patalpą gali įeiti tik moteris, su berniuku – vyras. Anot J. Kozlovskio, specialisto palaikymas ligoninėje vaikui labai svarbus, kartu su juo vaikui drąsiau – gydytojų jis bijo, jam neramu, dėl to specialistas vaikui tam tikra prasme atstoja šeimos narį.

Anot S. Vrublevskienės, vyrauja mitas, kad konfliktai kyla tik skurdžiai gyvenančiose šeimose. Specialistė skuba tai paneigti ir sako, kad dažnai apsilankymai pasiturinčiai gyvenančiose šeimose būna sudėtingesni – tokios šeimos neretai elgiasi agresyviau, jos pasiruošusios ginti savo teises, todėl tėvai, atvykę pasirašyti dokumentų, atsiveda advokatus, o taip paprasta procedūra pavirsta konfliktu.