Lietuvoje

2019.04.16 15:06

Kandidato požiūris: Kinija ir Rusija – draugauti ar atsukti nugarą?

Modesta Gaučaitė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.04.16 15:06

Kinija ir Rusija – dvi didžiulės valstybės, su kuriomis Lietuva palaiko ne tik diplomatinius, bet ir ekonominius ryšius. Tiesa, Lietuvos žvalgyba perspėja, kad tiek rusų, tiek jau ir kinų saugumo tarnybų akiratyje be kitų valstybių esame ir mes. Portalas LRT.lt kandidatų į prezidentus paklausė, kokie turėtų būti Lietuvos santykiai su Kinija ir Rusija.

Nežinote, ką jūsų mėgstamas kandidatas į prezidentus mano vienu ar kitu klausimu? Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą „Kandidato požiūris“, kuriame – kandidatų į prezidentus atsakymai į įvairius klausimus: nuo partnerystės iki universitetų jungimų, nuo užsienio politikos iki to, už ką balsuotų rinkimuose, jei negalėtų balsuoti už save.

Klausimas kandidatams – kokie turėtų būtų Lietuvos santykiai su Kinija ir Rusija?

LRT.lt kalbintas Rytų Europos studijų centro direktorius politologas Linas Kojala pasakojo, kad Kinijos ir Lietuvos santykiai intensyvėja, mat Kinija ėmė aktyviau domėtis ir mažesnėmis valstybėmis. Vis dėlto, anot jo, kalbant apie santykius su tokia ekonomine milžine kaip Kinija, ant svarstyklių dedami du svarbūs aspektai.

„Kalbant apie santykius su Kinija, kyla dilema tarp dviejų dalykų, tai yra: tarp investicijų į ekonomiką ir jos potencialią naudą, nes tai keltų įvairių kompanijų esamą lygį ir strategiškai pasitarnautų Lietuvos ekonominiams interesas, ir nacionalinio saugumo, nes kalbame apie grėsmes ir galimą politinę įtaką. Svarstymas tarp investicijų naudos ir potencialiai iš to kylančių politinių implikacijų yra esminis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Koks yra tinkamiausias santykis, atsakymo, ko gero, nėra“, – komentavo L. Kojala.

Primename, kad šių metų vasario pradžioje Valstybės saugumo departamento (VSD) su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu pristatytoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo už 2018 m. ataskaitoje Lietuvos žvalgyba pranešė, kad, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalyse, bet ir Lietuvoje. Ataskaitoje tvirtinama, kad Kinijos žvalgyba gali mėginti verbuoti Lietuvos piliečius, Kiniją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius ir kitos sritys.

L. Kojala, kalbėdamas apie Lietuvos ir Rusijos santykius, pažymėjo, kad Lietuva tebėra viena tų šalių, kuri itin kritiškai vertina didžiosios Rytų kaimynės agresiją Ukrainos atžvilgiu ir palaiko ES sankcijų Rusijai politiką.

„Lietuva kryptingai buvo ir yra ta valstybė, kuri palaiko labai principinę visos Europos poziciją Rusijos atžvilgiu, tai yra Krymo aneksijos ir agresijos Donbase klausimu. Mes esame už sankcijas Rusijai, už jų tęstinumą, nepaisant to, kad Lietuva yra tarp tų, kurios patiria didžiausią arba potencialiai didžiausią ekonominę žalą dėl tų sankcijų. Bet mūsų principinė pozicija išlieka labai stipri ir, aš manau, tokia pozicija artimiausiu metu neturi potencialo keistis, nes mes tai siejame, pirmiausia, su Rusijos dabartiniais veiksmais, su jos agresija“, – aiškino politologas.

Kandidatų atsakymai surašyti abėcėlės tvarka.

Vytenis Povilas Andriukaitis

Galiu Jums atsakyti iš Europos Komisijos pozicijų – niekas nesiūlo nutraukti diplomatinių santykių su Kinija, kaip nesiūlo nutraukti diplomatinių santykių su Rusija, su Turkija, su Jungtinėmis Valstijomis. Su visomis valstybėmis šiandien mes palaikome diplomatinius santykius, bet su visomis valstybėmis galime turėti pačių įvairiausių problemų. Esame NATO bloko nariai, bet NATO politika remiasi visų šalių lygiateisiškumu ir visos šalys vieningai demokratiškai priima sprendimus. Bet Jungtinių Valstijų šiandieninės administracijos santykiai su ES yra komplikuoti. Štai vieni vienašališkai įvedė tarifus mūsų prekėms, mes turėjome atsakyti, kitaip sakant, pradėjome vos ne prekybos karą, nors esame euroatlantinėje integracijoje daugelyje sričių esame partneriai, o didelė dalis ES valstybių yra NATO narės.

Yra Lietuvos ir Rusijos debatai dėl tarptautinės politikos, yra Lietuvos ir Rusijos debatai dėl mūsų okupacinių reikalų, dėl kultūros, dėl archyvų. Yra Lietuvos ir Rusijos ekonominiai santykiai dėl geležinkelio tranzito, dėl prekybos. Tose srityse, kur mums naudinga turėti kur kas didesnį efektyvumą, reikia praplėsti santykius su Rusija. Baltijos jūros ekologija, užterštumas: reikia plėsti santykius su Kaliningradu, su Sankt Peterburgu, su latviais, estais, suomiais, kad Baltijos jūros ekologinė pusiausvyra būtų atstatyta.

Manote, kad tai galima išspręsti be Rusijos? Klimato kaitos klausimai – galima juos be Rusijos spręsti? Yra begalės sričių, kuriose reikia dirbti išsijuosus, o ne būti Dramblio Kaulo arba Siloso bokšte ir laikas nuo laiko paleisti keletą aštrių žodžių. Nedidelis menas yra mėtyti akmenis į pro jus pravažiuojančio tarptautinio ekspreso langus. Yra sričių, kuriose santykiai su Rusija turi būti intensyvesni, bet yra sričių, kuriose mes turime griežtai pasisakyti už sankcijas, pasakyti, kur yra padaryti tarptautiniai pažeidimai. Krymo aneksija yra šiandieninės tarptautinės teisės visapusiškas pažeidimas. Reikia tai pasakyti, reikia diskutuoti dėl Minsko susitarimo ir jo įgyvendinimo.

Arvydas Juozaitis

Ryšius su Kinija reikia palaikyti labai atsargiai. Reikia labai atsargiai žiūrėti į kinų investicijas, jas visas reikia filtruoti. Yra investavimo į strateginius objektus politika, į ją turi būti atsižvelgiama, ypač kai kalbama apie Kiniją. Kadangi Rusijai taikomi šitie kriterijai, Kinijai taip pat turi būti taikomi tokie patys.

Santykiai su Rusija neturėtų būti tampresni – jie turėtų būti tokie, kokie yra. Šis status quo šiuo atveju yra patenkinamas, nes dvejų blokų konfrontacija yra įgavusi tą laipsnį, kai mūsų iniciatyvos nereikalingos. Mes turime laikytis bendros politikos, formuojamos NATO būstinėje ir taip pat ES. Nereikia imtis atskirų iniciatyvų, tik laikytis bendros europinės ir NATO strategijos.

Valentinas Mazuronis

Lietuvai reikia su visomis valstybėmis palaikyti ryšius, kurie naudingi Lietuvai. Iš vienos pusės, nereikia pasiduoti gąsdinimui, iš kitos pusės – reikia susidėti saugiklius, kad iš tikrųjų nekiltų grėsmė mūsų valstybės ekonominiams interesams, nepriklausomybei ir pan. Su visomis valstybėmis Lietuva turi stengtis turėti maksimaliai naudingus santykius. Taip pat ir su Kinija. Tai yra viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų, nepaisant, kaip kas į tai žiūri. Politiniai, valstybės valdymo principai yra visai kiti dalykai. Bet tai yra būtent tokia valstybė ir manau, kad, jei Lietuvai tai yra naudinga, santykius reikia gerinti, sudėjus saugiklius, kad mūsų nepradėtų engti, kėsintis į mūsų laisvę.

Ir su Rusija, ir su Baltarusija – taip pat. Lietuva laikėsi ir laikosi bendros pozicijos su ES ir tai yra, turbūt, teisinga. ES turi turėti esminę vieningą poziciją, bet aš manau, kad ir ES pozicija, kalbant apie Rusiją ir Baltarusiją, buvo neteisinga pastaruosius metus. Mes pasiekėme, kad Baltarusijoje bus daugiau Vladimiro Putino. Mes Baltarusiją stumiame į visišką izoliaciją, į tai, kad Baltarusijoje bus daugiau V. Putino įtakos, o aš manau, kad Lietuvai tai nenaudinga. Su Rusija turime stengtis turėti kiek galima gerus darbinius santykius, laikantis bendros pozicijos su ES, su JAV.

Gitanas Nausėda

Lietuvai labai svarbu palaikyti ryšius su Kinija ir aš tik džiaugsiuosi, jeigu matysiu, kad mūsų prekybos apimtys Kinijoje, kaip ir Kinijos importas į Lietuvą, didėja. Taip, mes galime bendradarbiauti ir kitose srityse, tačiau strateginių investicijų srityje norėčiau, kad bet kokios investicijos būtų vertinamos ir per nacionalinio saugumo prizmę, nes tai yra ypatingai svarbu, kai mes kalbame apie IT technologijas, infrastruktūros projektus.

Diplomatiniai santykiai su Rusija yra. Labai norėčiau, kad mūsų ekonominiai ir ypač kultūriniai, patikslinsiu –  aukštosios kultūros, mainai su Rusija būtų intensyvesni, nes turime, ką parodyti ir Rusijos publikai. Labai norėčiau pamatyti daugiau Rusijos garsiųjų teatrų, baleto, klasikinės muzikos orkestrų čia, Lietuvoje, nes kažkaip tie kultūriniai mainai apsiriboja popmuzikos atlikėjais, kurių muzika ne visiems patinka, švelniai tariant.

Kalbant apie politinį bendradarbiavimą, tai viena kliūtis egzistavo, egzistuoja ir, matyt, egzistuos artimiausioje ateityje – tai Rusijos veiksmai Ukrainoje, kurie yra netoleruotini ir, norime to ar nenorime, privalome atvirai, be užuolankų pasakyti, kad mums tokie veiksmai yra nepriimtini. Kita vertus, aš pasisakau prieš Rusijos vadinimą kažkokiais kategoriškais terminais, ar tai būtų „teroristinė valstybė“, ar „mafijos valstybė“, nes manau, kad tai, pirmiausia, yra įžeidimas ne Kremliui, o paprastiems Rusijos žmonėms.

Mindaugas Puidokas

Kinija kartu su JAV yra dvi stipriausios pasaulio ekonomikos. Tokie strateginiai sprendimai, kaip bendradarbiavimas su Klaipėdos valstybiniu jūros uostu, plukdant šios šalies krovinių srautus į Europą, yra ekonomiškai naudingi Lietuvai. Kinija yra milžiniška rinka ir dėl jos grumiasi daugelis šalių. Neseniai svarbius susitarimus su ja sudarė Italija. Tuo pačiu keliu juda Šveicarija. Dėl Kinijos krovinių logistikos grumiasi ir Latvijos, ir Rusijos uostai. Privalome būti pragmatiški tam, kas vyksta tarptautinėje erdvėje, ir priimti naudingiausius Lietuvos žmonėms sprendimus. Ekonomiškai naudingi ryšiai Lietuvai būtini, o Šilko kelias per Klaipėdą turi būti atviras.

Su Rusija kažkodėl matome tik politinį bendradarbiavimą. Nepaisant sunkių politinių santykių, Rusija ir Lietuva gali bendradarbiauti ir kitose srityse – mokslo, sporto, kultūros, meno ir kt. Vis tik stabilų diplomatinį santykį išlaikyti būtina. Siūlyčiau laikytis vieningos su JAV ir ES pagrindinėmis šalimis pozicijos Rusijos atžvilgiu, neišskiriant Lietuvos pozicijos iš jų. Būtina tiesti tiltus. Neturime būti tie, kurie juos sudegina. Jei ana pusė atsisakys eiti bendradarbiavimo ir demokratijos tiltu – tai turi būti jos, o ne mūsų pasirinkimas. Todėl labai svarbu stiprinti ryšius su tokiomis šalimis kaip Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Danija, Austrija. Svarbu siekti surasti bendras, apjungtas pozicijas su jomis.

Naglis Puteikis

Gintis nuo Kinijos reikia kartu su ES ir NATO. Mes neturime jokios kitos išeities. Jei mes bandysime žaisti skruzdėliuką su drambliu, jie tiesiog kokiu nors būdu pasidarys didžiulį išorinį uostą, padarys taip, kad turėtų lemiamą balsą, sujungs tai su „Didžiojo akmens“ projektu Baltarusijoje ir agresyvioji Rusija mums atrodys kaip pati draugiškiausia gelbėtoja nuo Kinijos.

Lietuvos santykiai su Rusija turi atrodyti taip, kaip Estijos ir Lenkijos. Jos visada balsuoja už sankcijas dėl Krymo, bet niekada nepereina į tokių frazių naudojimą, kurios įžeistų tos valstybės politinius vadovus. Ir Lenkijoje, ir Estijoje dirba vyriausybinės struktūros, vadinamosios techninės komisijos, sprendžiančios įvairius techninius klausimus. Lietuva vienintelė Europos valstybė, kurioje tokios komisijos veikla yra sustabdyta.

Saulius Skvernelis

Svarbu skatinti prekybą su Kinija, mūsų eksportą, bet tikrai atsargiai turime žiūrėti į stambias Kinijos investicijas ir šiuo metu nežiūrėti į galimybę leisti Kinijai investuoti į mūsų strateginius objektus.

Manau, kad reikia apie tai (glaudesnius santykius su Rusija – LRT.lt) kalbėti, bet ta pradžia gali būti tik tuomet, jei bus bent kažkoks signalas apie pokyčius iš pačios Rusijos. Šiandien viskas padaryta taip, kad nėra net priežasties arba preteksto, kad galima būtų keisti politiką ir pradėti kalbėtis. Viskas priklauso nuo anos pusės, jei kalbėtume apie Ukrainą ar kitas jautrias temas. Signalas iš Rusijos paskatintų tai, kad galėtumėme pradėti kalbėtis diplomatiniais kanalais.

Ingrida Šimonytė

Svarbu matyti savo galimybes visose rinkose, bet kas yra svarbu santykiuose su Kinija, tai atsargiai žiūrėti į Kinijos tikslus ir siekius mūsų regione. Jeigu mes kalbame apie užsienio politiką kaip tam tikrą vertybių sistemą, tai yra labai aiškūs dalykai, kuriuos Kinijai galima pateikti kaip tam tikrus klausimus. Pirma, Kinija labai nori dalyvauti ES rinkoje, bet pati savo rinkos nenori atverti.

Antra, intelektinių teisių pažeidimai, žvalgybos institucijų galimas dalyvavimas technologiniuose sprendiniuose, žmogaus teisės. Tai yra svarbus kontekstas, kurį turime matyti, nes iki šiol atrodė, kad svarbu tik gauti kažkokiu būdu Kinijos pinigus, nes tų pinigų yra daug ir juos reikia panaudoti. Man atrodo, kad Lietuvos interesas turėtų būti labai paprastas – mes turėtume siekti, kad mums nereikėtų su Kinija dėl šitų dalykų diskutuoti pavieniui, nes tai yra labai nelygiavertė diskusija. Tai turėtų tapti ES ir Kinijos klausimu, kada labai didelė rinka diskutuoja su kita didele galia, abi jos turi interesų, viena yra aiškiai pagrįsta tam tikromis vertybėmis ir tada tas vertybes per diskusiją galima apginti. Neturi būti kažkokios prioritetinės nuostatos, kad mes neprekiausime, nebendrausime, nekalbėsime, kultūra nesikeisime. Bandyti pavieniui išgriebti didelę dalį grietinėlės yra ir pavojinga, ir mums tada reikėtų arba atsisakyti tam tikrų vertybių, arba prieš jas užsimerkti.

Nematau galimybės su Rusija megzti glaudesnių santykių, nes nematau, kad Rusija keistų savo poziciją dėl tarptautinės teisės pažeidimų, kuriuos yra padariusi, dėl to, kad bando perbraižyti Vakarų ribas, dėl to, kad bando kištis į kitų valstybių vidaus politiką. Atitinkamai tie santykiai, kokie yra, tokie ir gali būti.

Bendrauti nuoširdžiai, atvirai ir skaidriai galima su tomis valstybėmis, kurios bent jau viena kitą supranta, o šiuo atveju akivaizdžiai matyti, kad Rusija nesupranta, kas jos elgesyje yra ne taip. Priešingai, ji agresyviai elgiasi ir neigdama tuos kaltinimus, ir kaltindama kitus, taip pat – ir mus. Galime prisiminti ir Sausio 13-osios bylą. Labai norėčiau, kad Rusija vieną gražią dieną būtų nuobodi Vakarų demokratija ir tada, tikiu, mūsų santykiai bus puikūs ir kito lygio, bet šiandien dabartinės Rusijos valdžios pagrindinis uždavinys yra veikti tiek fiziškai, tiek per minkštąsias galias kitų valstybių visuomenes, eksportuoti korupciją ir visokiausias neskaidrias verslo schemas. Tai kokios alternatyvos lieka?

Valdemaras Tomaševskis

Su Kinija reikia turėtų gerus santykius, nes Kinija yra penktadalis pasaulio ekonomikos ir mes negalime izoliuotis nuo penktadalio pasaulio ekonomikos. Su Kinija reikia palaikyti gerus santykius, jeigu norėtume ten eksportuoti. Mūsų maisto ir kitos prekės yra aukštos kokybės ir turime ieškoti rinkų. Tuo labiau, kad mums pasisekė – mes turime gerą jūros uostą Klaipėdoje, kuris yra lyderis Baltijos jūroje. Turime tai išnaudoti, o ir patys kinai ruošia naują prekių „šilko kelią“. Jiems Rytų ir Vakarų prekybos plotai reikalingi. Neseniai buvo pasirašytas susitarimas su italais dėl prekybos, o mes dar galvojame, ar mums apsimoka.

Kinai pasirašė susitarimus su Prancūzija ir Vokietija. Mes su kažkokiomis VSD pažymomis politikuojame, o kiti daro sprendimus, pasirašo susitarimus, jie uždirbs pinigus, kels savo ekonomiką. Manau, kad labai neatsakinga vadovautis VSD pažymomis. Aišku, didelės valstybės visada kišis į kitų valstybių veiklą, nes jos turi stiprias saugumo tarnybas, turi interesų savo, remia savo verslą. Bet reikia į šitą reikalą žiūrėti taip, kad mūsų šaliai būtų geriau, o ne kovoti su vėjo malūnais.

Liaudies patarlėje sakoma, kad tik kvailys ieško draugų toli, o priešų – arti savęs. Mes nuo Rusijos toli nepabėgsime, gyvensime kaimynystėje, niekas to nepakeis ir turime savo santykius sutvarkyti – pradėti baigti vartoti karinę retoriką. Jokios naudos mums neatneš nei tokia retorika, nei sankcijos.

Kitas momentas – Rusija yra krikščioniškos civilizacijos šalis, o mes turime priešpriešą, karinę retoriką vartojame. Tai yra neteisinga. Mes, kaip krikščionys, turime vienytis, nes yra daug iššūkių, pavyzdžiui, matome didelę islamizaciją Europoje, tam daug pinigų skiria Artimųjų Rytų šalys, turinčios daug naftos. Priimami įvairūs sprendimai, statomos mečetės, vyksta tarsi ekspansija, o mes, krikščioniškas pasaulis, kovosime tarpusavyje? Dėl ko mums kovoti? Dėl Krymo, kad įvykdyta aneksija? Yra toks argumentas, gal ir nereikėjo taip daryti.

Bet, iš kitos pusės, mes matome, kad yra pilna panašių atvejų, tai aš nepriimu dvigubų standartų politikos. Kas buvo padaryta 2008 m. su Kosovu? Aš tada buvau Seimo nariu ir balsavau prieš pripažinimą Kosovą nauja valstybe. Tai reiškia naują antrą albanų valstybę. Kažkas panorėjo įsteigti antrą albanų valstybę ir mes tai skubiai Lietuvoje ratifikuojame. Tai yra teisinga politika? Po to piktinamės, kad po šešerių metų panašus atvejis buvo su Krymu arba su Golano aukštumomis Artimuosiuose Rytuose.

Ciklo „Kandidato požiūris“ tekstus portale LRT.lt skaitykite iki pat rinkimų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį.