Lietuvoje

2019.04.15 15:29

Garsūs pasaulio profesoriai pasisakė dėl Generolo Vėtros ir griežtai įvertino Lietuvos elgesį

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.04.15 15:29

Dėl savo veiksmų karo metu generolas Jonas Noreika nenusipelno jokių viešo pagerbimo ženklų, skelbia Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti nariai. Jų teigimu, J. Noreika išleido potvarkius dėl getų ir turto nusavinimo, kuomet masinės žudynės jau buvo įpusėjusios.

Profesoriai iš JAV, Izraelio, Vokietijos, Šveicarijos bei Lietuvos griežtai sukritikavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) aiškinimus dėl J. Noreikos veiklos. Profesorių aiškinimu, centras mėgina apginti J. Noreikos veiksmus, o kai kuriais atvejais netgi įžeidžia aukų ir tų nedaugelio išgyvenusiųjų atminimą.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Nacių okupacinio režimo ir Holokausto nusikaltimų vertinimo pakomisė sureagavo į LGGRTC pareiškimus apie J. Noreiką. Pakomisės teigimu, nepriimtina, jog pateikdamas miglotus aiškinimus, kurie nėra svarbūs Holokausto istorijai Lietuvoje, centras mėgina apginti J. Noreikos veiksmus, o kai kuriais atvejais netgi įžeidžia aukų ir tų nedaugelio išgyvenusiųjų atminimą.

Pakomisės paskelbtą dokumentą pasirašė profesoriai iš JAV, Izraelio, Vokietijos, Šveicarijos bei Lietuvos.

Istorikų, intelektualų ir Lietuvos žydų bendruomenės kritikos ypač sulaukė LGGRTC dokumento teiginys, kad „Lietuvoje veikė kitoks nacių okupacinis režimas nei kitose Europos šalyse“, taip pat, kad 1941 m. okupuotos Lietuvos gyventojai getų nesuvokė kaip Holokausto dalies.

Dokumentą pasirašė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris; Nacių okupacinio režimo ir Holokausto nusikaltimų vertinimo pakomisės pirmininkas prof. S. Sužiedėlis.

Paskelbtą dokumentą taip pat pasirašė pakomisės nariai: Amerikos žydų komiteto Tarptautinių žydų reikalų direktorius, rabinas Andrew Bakeris, Berno universiteto dėstytojas dr. Christofas Dieckmannas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Šarūnas Liekis, Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus Jacko, Josepho ir Mortono Madelių vardo Holokausto tyrimų centro direktorius dr. Jurgenas Matthausas, Brandeiso universiteto profesorius emeritas dr. Antony Polonsky, Tel Avivo universiteto profesorė emeritė dr. Dina Porat, Hamburgo universiteto Šiaurės rytų instituto direktorius profesorius dr. Joachimas Tauberis, Holokausto atminimo centro Yad Vashem atstovas dr. Arkadis Zeltseris.

Taip pat skaitykite: Ką Lietuvai reiškė nacių okupacija? Naujausia išvada įžiebė ugnį

Taip pat skaitykite: Jonas Noreika-Generolas Vėtra: susitarti (ne)įmanoma?

LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė anksčiau LRT.lt yra sakiusi, kad J. Noreikos veiksmų nereikėtų vertinti vienareikšmiškai, kadangi labai sudėtinga kalbėti apie praeities aplinkybes, kai jas vertiname iš šių dienų perspektyvos.

Žiauriausias okupacinis režimas – Lenkijoje

Anot Nacių okupacinio režimo ir Holokausto nusikaltimų vertinimo pakomisės pirmininko, Milersvilio universiteto istorijos profesoriaus emerito Sauliaus Sužiedėlio, 1940–1990 metų Lietuvos okupacijos istorija yra ne tik Lietuvos gyventojų patirtis, tai – Europos mastu išgyventa istorija.

Kaip sako istorikas, sovietinė okupacija ir jos pasekmės yra SSSR vykdytų represijų istorijos sudėtinė dalis, o 1941–1944 m. nacių okupacijos laikotarpis Lietuvoje bei vokiškojo nacionalsocializmo genocidinė politika – itin svarbi ir neatskiriama istorijos dalis.

S. Sužiedėlio teigimu, vokiečių atėjimą daugelis lietuvių laikė išganymu. Tokia nuomonė buvo ypač paplitusi dėl ką tik įvykusių 1941 m. birželio 14-17 dienos trėmimų, kurie stipriai paveikė visuomenę ir sukėlė didžiulę traumą.

Kaip sako istorikas, lietuviai nebuvo vieninteliai, kurie taikėsi į iliuzinę nepriklausomybę – siekdami Reicho sąjungininkės statuso kovoje prieš bolševizmą ukrainiečių antisovietiniai sukilėliai taip pat paskelbė nepriklausomą valstybę, tačiau juos vokiečiai greitai suėmė. Istorikas pabrėžia, kad Lietuvoje savo administracine struktūra ir pobūdžiu okupacinis režimas mažai kuo skyrėsi nuo vokiečių valdymo kitose Baltijos šalyse ir Ukrainoje.

„Žinoma, reikia pabrėžti, kad pats žiauriausias okupacinis režimas – ten, kur buvo steigiamos koncentracijos stovyklos tiesioginiam žydų naikinimui, vyko okupuotoje Lenkijoje, taip vadinamoje „Generalinėje srityje“. Įdomu, kad 1943 m. Lietuvių konferencijos metu generalinis patarėjas Petras Kubiliūnas grasino dalyviams, kad, jeigu jie nepaklus vokiečių reikalavimams, bus įvestas „lenkiškas variantas.“ Visi suprato, ką tai reiškia“, – LRT.lt sako S. Sužiedėlis.

Centro aiškinimas įžeidžia aukų atminimą

Nacių okupacinio režimo nusikaltimų ir Holokausto tyrimo pakomisė teigia, kad nepriimtina, jog LGGRTC mėgina apginti J. Noreikos veiksmus pateikdamas miglotus aiškinimus, kurie nėra svarbūs Holokausto istorijai Lietuvoje, o kai kuriais atvejais netgi įžeidžia aukų ir tų nedaugelio išgyvenusiųjų atminimą.

Pranešime pabrėžiama, kad J. Noreika, vadovaudamasis vokiečių paskirto Šiaulių apygardos komisaro nurodymais, paskelbė įsakymus dėl apygardos žydų perkėlimo į getus ir jų turto nusavinimo, taip pat tęsė šį procesą duodamas papildomus, išsamesnius nurodymus.

„Beveik visos pagal šiuos įsakymus suimtos aukos vėliau buvo nužudytos per 1941 m. vasarą ir rudenį nacių ir jų kolaborantų vykdomas žudymo operacijas, tai buvo pats kruviniausias puslapis šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje. Tokia yra istorinė realybė, grindžiama neabejotinais dokumentiniais įrodymais. Jei tai nėra dalyvavimas Lietuvos piliečių žydų genocido procese, tai kas tada tai yra?“ – rašoma pranešime.

Apie žudynes lietuviai žinojo

Pasak S. Sužiedėlio, kai J. Noreika išleido potvarkius dėl getų ir turto nusavinimo, masinės žudynės jau buvo įpusėjusios. Rokiškyje 1941 rugpjūčio 14-15 dienomis buvo nužudyta 3200 žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų.

„Pažymėtina, kad LGGRTC cituojame Lietuvių Nacionalistų partijos generalinio sekretoriaus Zenono Blyno dienoraštyje randame, jog „(...) kaimiečiams sunku apsiprasti su žydų skerdynėmis.“ Kitur apie skerdynes Rokiškyje Z. Blynas rašo: „Jos buvo atliktos viešai (...) Prisirinko iš apylinkių žmonės (...). Pažymėtina, kad tai vyko dar prieš Vilniaus geto steigimą. Apie žudynes jau liepos-rugpjūčio mėnesį kalbėjo visa Lietuva, užfiksuota labai daug dienoraščių ir kitų tą faktą įrodančių šaltinių“, – primena S. Sužiedėlis.

Pakomisės išplatintame pranešime pabrėžiama, kad 2018 m. liepos 18 d. atsakyme ieškovui LGGRTC nurodė, kad 31 tūkst. Lietuvos gyventojų tapo „Sovietų genocido aukomis“, vadinasi, svarsto pranešimo autoriai, genocido aukomis tapo ir Šiaulių apskrities žydai.

„Šie žmonės buvo kalinami, deportuojami, jų turtas nusavinamas, o tai sukėlė daug mirčių. Jei jie pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią teisinę genocido apibrėžtį tapo genocido aukomis, tai tokiomis pat genocido aukomis tapo ir Šiaulių apskrities žydai“, – teigia pranešimo autoriai.

Pabrėžia kolaborantų atsakomybę

Nacių okupacinio režimo nusikaltimų ir Holokausto tyrimo pakomisė akcentuoja, kad nors naciai, spręsdami žydų likimą okupuotoje, Lietuvoje turėjo aukščiausiąją valdžią, tačiau dėl to nemažėja vietinių kolaborantų atsakomybė. Pranešime taip pat teigiama, kad prieš žydus vietos pareigūnai dažnai veikdavo vokiečiams beveik neprižiūrinti, o kartais net savo iniciatyva. 

„Nėra jokių duomenų apie jokį aukštesnį Lietuvos pareigūną, kuris būtų nubaustas arba įkalintas už atsisakymą vykdyti prieš žydus nukreiptus vokiečių nurodymus genocidui pasiekus kulminaciją 1941 m. vasarą ir rudenį“, – rašoma pranešime.

Dokumente taip pat teigiama, kad nuomonė, jog getų įsteigimas suteikė tam tikrą prieglobstį žydams, yra ne tik kartojamas nacių 1941 m. naudotas argumentas, bet šiuo būdu taip pat paniekinamas getuose žuvusiųjų atminimas ir įžeidžiami „tą neapsakomą siaubą išgyvenusieji“.

„Vieno asmens memuarais grįstas, daugumos nuomonei prieštaraujantis teiginys, kad „Vilniaus žydai patys norėjo gyventi drauge gete“ yra pribloškiantis, kadangi paneigia daugybėje dienoraščių ir istorinių tyrimų aprašytas gyvenimo getuose realijas: mirtį nuo bado ir ligų, nuolatines patyčias, getų perpildymą ir, galiausiai, žūtį Paneriuose. Žydai buvo vienintelė žmonių grupė, kurią naciai buvo pasiryžę visiškai išnaikinti“, – sako pranešimo autoriai.

Viešam J. Noreikos įamžinimui nepritaria

Pranešime taip pat kritikuojama atminimo lenta Generolui Vėtrai ir teigiama, kad dėl savo veiksmų karo metu J. Noreika nenusipelno jokių viešo pagerbimo ženklų. Dokumente rašoma, kad prieš trejus metus pakomisė pasmerkė asmenų atminimo viešojoje erdvėje įamžinimą, jei egzistuoja patikimi istoriniai įrodymai, kad šie asmenys nacių okupacijos Lietuvoje metu dalyvavo persekiojant ar žudant žydus bei kitus žmones. Atminimo įamžinimui pakomisė nepritarė nepaisant kitos tuo metu ar vėliau vykdytos asmenų veiklos.

„Komisijos pirmininkas ir pakomisės nariai mano, kad tai yra jų pareiga iš naujo paprieštarauti tokiam atminimo įamžinimui, nes tuo bandoma sumenkinti Šiaulių apskrities viršininko kolaboravimo pobūdį ir mastą vykdant žydų genocidą 1941 m. vasarą ir rudenį“, – rašoma pranešime.

Anot pranešimo autorių, nors jie išreiškia savo aiškų įsitikinimą, kad dėl J. Noreikos veiksmų karo metu jis nenusipelno jokių viešo pagerbimo ženklų, tačiau nepritaria vandališkiems veiksmams pašalinti jo vardo memorialinę lentą. (Generolo Vėtros memorialinė lenta buvo išniekinta balandžio 8 dieną).

Taip pat skaitykite: Vilniuje išniekinta Generolo Vėtros atminimo lenta: teisėsauga pradėjo tyrimą, Tomas lieka sulaikytas (atnaujinta 17:10)

Po šio įvykio Vilniaus meras Remigijus Šimašius „Facebook“ paskyroje rašė, kad savivaldybė atkurs J. Noreikos lentą, tačiau sostinės meras taip pat prašė nedaryti skubotų išvadų ir „nežongliruoti šia tema, kol emocijos karštos“.

Ragina vienareikšmiškai nevertinti J. Noreikos

Anksčiau LGGRTC generalinė direktorė T. B. Burauskaitė LRT.lt sakė, kad Lietuvoje okupacinė situacija buvo kita, nes nė vienas nacių okupacijos kraštas neskubėjo įsteigti laikinosios vyriausybės. Anot T. B Burauskaitės, Lietuvoje tokia vyriausybė veikė, o nacių pastangoms steigti SS batalionus J. Noreika priešinosi, dėl to jų pastangos buvo sužlugdytos.

„Tegu protestuoja istorikai, blogiausia, kad dažniausiai mūsų teiginius bando paneigti paprasti žmonės, kurie nežino“, – portalui LRT.lt kalbėjo T. B. Burauskaitė.

LGGRTC direktorė taip pat aiškino, kad J. Noreika pats nepriėmė nutarimo dėl žydų perkėlimo į getus, o tiesiog pasirašė vokiečių raštą, „kuris atsidūrė ant jo stalo išverstas į lietuvių kalbą“, todėl, sako ji, Generolo Vėtros nereikėtų vertinti vienareikšmiškai. Ji taip pat priduria, kad labai sudėtinga kalbėti apie praeities aplinkybes, kai jas vertiname iš šių dienų perspektyvos.

Pasak T. B. Burauskaitės, nors įsakymas dėl žydų perkėlimo į getus buvo pasirašytas jau po kelių žydų žudynių, negalima teigti, kad žmonės žinojo apie vykdomą Holokaustą. Anot jos, tuo metu komunikacija buvo bloga, todėl informacija plito vangiai.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius