Lietuvoje

2019.04.15 21:02

Pirmoje visų kandidatų į prezidentus akistatoje – kritika ir dabartinei šalies vadovei, ir Briuseliui

Andrius Balčiūnas, Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt2019.04.15 21:02

Iki Lietuvos prezidento rinkimų liekant mažiau nei mėnesiui, devyni kandidatai į šį postą pirmą kartą susitiko akis į akį LRT rengiamuose debatuose, kur pateikė savo užsienio politikos viziją.

LRT studijoje susitiko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys, Lietuvos Centro partijos kandidatas Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė į prezidentus, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) partijos kandidatas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.

G. Nausėda: NATO ir ES nėra mūsų alfa ir omega

Pirmasis apie užsienio politiką pasisakęs kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda pabrėžė, kad šioje srityje jam yra svarbu saugumas.

„Saugumas priklauso nuo bendradarbiavimo su NATO, plėtojami santykiai su JAV taip pat svarbūs, gerovės mes siekiame tampriau integruodamiesi į ES. Tačiau didelė klaida manyti, kad šitos dvi ašys yra mūsų užsienio politikos alfa ir omega (...) mes turime ieškoti kur kas daugiau partnerių, kad galėtume geriau atstovauti savo žmonėms“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat paminėjo, kad būtina skirti daugiau dėmesio lietuviams, kurie yra „išsibarstę po visą pasaulį“, negalima jų palikti vienų. 

Pasisakydamas apie užsienio politikos viziją eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog politika tarnautų žmonių gerovei, taip pat gerintų santykius su kaimynais. „Lietuvos žmonės laukia, kad užsienio politika tarnautų jų gerovei, užtikrintų taiką (...) būtų geri santykiai su kaimynais“, – debatuose kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Centro partijos kandidato Naglio Puteikio manymu, iki šiol Lietuvos užsienio politika rėmėsi santykiais, kuriais buvo pataikaujama didiesiems žaidėjams, o derėjo turėti savo poziciją. Politikas taip pat negailėjo kritikos ir dabartiniams vadovams. „Ligšiolinių politikų užsienio politika rėmėsi pataikavimu organizacijoms – pvz., Briuseliui. Matome, kaip kenčiame. <...> Pagrindinė užsienio kryptis – žmonių gerovė“, – sakė N. Puteikis.

Dabartinio premjero Sauliaus Skvernelio manymu, pagrindiniai šalies užsienio prioritetai yra svarbiausių tikslų išsigryninimas bei nacionalinių interesų suformulavimas. 

„Mūsų valstybės tikslas – suformuluoti, kad nacionaliniai valstybės ir tautos interesai yra aukščiau visko. Turime pasirinkti strateginius partnerius – pirmiausiai JAV, tada Vokietija, toliau puoselėti santykius su Lenkija, Azija. Mūsų ateitis ir perspektyva yra glaudūs ryšiai su Japonija“, – sakė S. Skvernelis. 

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatės I. Šimonytės teigimu, būtina ieškoti aktyvesnio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis. „Kad nebūtume vieno ar kelių klausimų valstybė, kad girdėtume partnerių poziciją“, – sakė I. Šimonytė.

Anot filosofo Arvydo Juozaičio, Lietuva turi siekti gerų santykių su JAV ir ES, nes jie yra mūsų strateginiai partneriai. Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis užsienio politiką mato kaip įrankį kelti mūsų valstybės piliečių gyvenimo lygį. Todėl jis siūlo ieškoti kuo daugiau draugų ir nekurti priešų tuščiais lozungais, kaip tai, anot jo, vyksta šiandien.

Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) kandidatas Valdemaras Tomaševskis pareiškė, kad šiandien Lietuva užsienio politikos nebeturi, taip netiesiogiai įgeldamas dabartinei prezidentei. Pasak kandidato, užsienio politika turi padėti Lietuvai išlaikyti savo suverenitetą, kuris šiandien yra prarandamas. Savarankiškai išsikėlęs kandidatas Mindaugas Puidokas siūlė Lietuvai labiau ginti savo piliečių interesus užsienio politikoje, kaip tai daro Lenkija. Kandidatas siūlė nesipykti su kaimynais ir nežaisti „ne savo“ žaidimų.

V. P. Andriukaitis: su Rusija turime atrasti pragmatinius ryšius

V. P. Andriukaitis, atsakydamas į klausimą, ką reikėtų keisti santykiuose su Rusija, sakė, kad ES atsakas sankcijomis į Rusijos veiksmus Kryme ir Donbase, yra teigiamas dalykas ir jos turėtų išlikti tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai.

„Bet Rusija yra taip pat tarptautinė stipri valstybė, nuo kurios priklauso daug pasaulinių dalykų – tiek Paryžiaus klimato kaitos įgyvendinimas, tiek Irano susitarimas, tiek kova su terorizmu, tiek konflikto Sirijoje sprendimas (...) Neabejotinai, kad su Rusija taip pat tenka spręsti sudėtingus dvišalius klausimus, turime daug neišspręstų dalykų. Turime suprasti, kad esame kaimynai ir turime daug kaimynystės problemų (...). Mes turime atrasti tuos pragmatiškus ryšius, kuriuos turime dvišaliu būdu išspręsti“, – sakė V. P. Andriukaitis.

Jis ragino išspręsti tuos konfliktus, nuo kurių kenčia visi. Sankcijų pritaikymas, anot jo, yra labai sunkus paprastiems žmonėms – ir Lietuvoje, ir ES, ir pačioje Rusijoje.

Anot N. Puteikio, Lietuvai dabartinės šalies vadovės D. Grybauskaitės aštrūs pareiškimai pakenkė sprendžiant įvairius klausimus, todėl esą būtina atnaujinti techninius kontaktus su Rusija. S. Skvernelis teigė, kad Rusija yra pažeidusi tarptautinius įsipareigojimus, todėl Lietuva turi palaikyti ES poziciją, Rusijos režimui taikomas sankcijas. „Karaliaučiaus sritis yra itin svarbus mums regionas, kur gyvena lietuvių bendruomenė“, – teigė premjeras. Jis siūlo su Rusija bendradarbiauti pragmatiškai, bet ne aukščiausiu politiniu lygmeniu.

Anot I. Šimonytės, santykiuose su Rusija keisti nieko nereikia. Techniniai klausimai, anot kandidatės, yra ir taip sprendžiami, tačiau politiniame lygmenyje niekas nepasikeitė – Krymas vis dar okupuotas, o karas rytų Ukrainoje vyksta. Ji pabrėžė, kad reikia ruoštis kalbėti su ateities Rusija. A. Juozaitis teigė, kad Rusija yra drakonas, o bendravimas su šia valstybe vyksta per NATO ir ES struktūras, ir artimiausiu atveju tai nesikeis. „Rusija niekad neturi grynai ekonominių interesų, visa, kas aktualu Putinui, yra politiniai interesai“, – sakė kandidatas.

V. Mazuronis nesutiko su Šimonyte, kad santykiai su Rusija nesikeičia. „Šiandien ES požiūris į Rusiją keičiasi, mes turime tai suvokti ir elgtis atitinkamai“, – pabrėžė kandidatas. Jis siūlo laikytis ES pozicijos, neatsisakyti savo vertybių. Savo ruožtu V. Tomaševskis siūlo gerinti santykius su Rusija. Jis Rusiją laiko krikščioniškos civilizacijos šalimi: „kai Europoje stiprėja islamizacija, neturime neplėsti šių santykių“. 

Pasak M. Puidoko, Rusija vis dar yra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, todėl agresyvi Lietuvos retorika prieš šalį nepasitarnauja Lietuvos piliečių gerovei. Vietoje to, jis siūlo palaikyti JAV poziciją ir gerinti santykius su Baltarusija. G. Nausėda priminė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, karo sukėlimą Ukrainoje, į kuriuos Vakarai atsakė sankcijomis. Dabar esą Rusijos eilė žengti kitą žingsnį. O Lietuva, anot kandidato, turi palaikyti bendrą ES poziciją ir puoselėti nebent kultūrinius, ekonominius mainus.

N. Puteikis: kariauti su Rusija stumia mus, o patys užsiima prekyba

N. Puteikis, kalbėdamas apie ES ateitį, sakė, kad nepritaria Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono Europos vizijai. Jis mano, kad naujojo Europos Parlamento rinkimai E. Macrono iniciatyvas turėtų „nugesinti“.

„Mes matome, kad Italija, Prancūzija, jeigu Anglija dalyvaus, tai ir Anglija, priimdamos tą vadinamąjį Mobilumo paketą, kuris reguliuoja pervežimo dalykus, kerta Rytų Europai, ir ypač Lietuvai, per silpniausią vietą – mūsų vežėjus.

Taip, mūsų vežėjai (dirba) remdamiesi mūsų Seimo priimtais blogais vairuotojams įstatymais, tačiau Europos Parlamentas, didžiosios valstybės, jos gina savo rinką, jos užbėga mums už akių, (...) tam Mobilumo pakete svarbiausias dalykas tampa nebe vairuotojo garantijos, o kad sunkvežimiai grįžtų tam tikru dažnumu į kilmės šalį, tai reiškia jie sau monopolizuoja pervežimo rinką. O kada reikia kariauti žodžiais ar diplomatiškai kariauti su Rusija, jie stumia mus, o patys užsiima prekyba. (...) Manau, kad mes kartu su Lenkija, su Vengrija ir Slovakija, dabar su Austrija, turėtume palaikyti Europos federalizmo idėją, ir ginti teisę mūsų prezidentams, vyriausybei turėti veto teisę ES“, – sakė N. Puteikis. 

S. Skvernelis teigė, kad pritaria dabartiniam ES modeliui. „Nereikia jokio nacionalinio centro, kuris kurtų nesantaikos kurstymą“, – sakė kandidatas. Jis siūlė necentralizuoti teisės sistemų, sienų apsaugos sistemų, netaikyti priverstinės migracijos politikos visoms ES valstybėms. Anot I. Šimonytės, jai patinka E. Macrono ambicijos. Kandidatė pripažino, kad kai kurie užmojai jau yra sėkmingai įgyvendinami ES šalyse. Tuo metu A. Juozaitis teigė susipažinęs su Prancūzijos ir Vokietijos reakcijomis į E. Macrono siūlymus, kur jie esą buvo išjuokti. Anot kandidato, E. Macronas galvoja apie populistinių partijų Europoje susilpninimą: „Macronas, kaip mažasis Napoleonas, mažiausiai susitvarkydamas viduje, žiūri į išorę.“

V. Mazuronis pabrėžė, kad visi turime stengtis stiprinti ES. Jis pritarė E. Macrono pastangoms sustiprinti bloką, tačiau pabrėžė, kad „šunybės slepiasi detalėse“, todėl, anot kandidato, būtina atidžiai peržiūrėti, kurias valstybės funkcijas galima centralizuoti, o kurių ne. Anot V. Tomaševskio, E. Macrono siūlymai yra populistiniai, nors tarp jų gal ir yra „vienas kitas neblogas“. V. Tomaševsko nuomone, kurti centralizuotą ES Lietuvai būtų nenaudinga, nes šalis prarastų suverenitetą.

M. Puidokas teigė, kad ES centralizacija nėra naudinga, nes sukels eilę „Brexitų“. Kandidatas siūlė judėti „tautų Europos linkme“ ir išsaugoti valstybės suverenitetą, nė kiek daugiau jo neperduodant bendroms ES institucijoms. G. Nausėda siūlė atsižvelgti į tai, kad E. Macrono siūlymai orientuoti ir į Prancūzijos rinkėją. Jis pripažino, kad norint susidoroti su Prancūzijos prezidento keliamais iššūkiais, reikia veikti kartu, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo, klimato kaitos srityse. V.P. Andriukaitis išreiškė susižavėjimą nuosekliai suformuluota E. Macrono pozicija, esą Lietuvai taip pat reikėtų aiškiau suvokti, ko norime ir tai siūlyti.

S. Skvernelis: Ukraina turi turėti šansą tapti ES nare

Kalbėdamas apie padėtį Ukrainoje, S. Skvernelis pabrėžė, kad suteikdami paramą šiai šaliai turime iš jos laukti ir reformų vykdymo. Anot jo, dažnai Europos lyderiai nesupranta, kokioje padėtyje yra Ukraina šiuo metu.

„Ukraina yra mūsų Rytų partnerystės viena iš pagrindinių valstybių. Tai yra valstybė, skirianti tą Vakarų Europą nuo agresyvaus kaimyno, šiandien kariaujanti nepriklausomybės karą ne tik dėl savęs, bet ir dėl Europos ateities. Mes turime ne žodžiais, o darbais šitą šalį palaikyti. Džiaugiuosi, kad Lietuva deda indėlį ir buvo valstybė, kuri buvo pirma parėmusi ginkluote Ukrainą, ir finansinė parama yra, humanitarinė parama, ir tą turime būtinai tęsti“, – teigė S. Skvernelis. Jis taip pat mano, kad Ukraina turi turėti šansą tapti ES nare.

Pasak I. Šimonytės, šiandien Ukrainoje yra susidaręs uždaras ratas, kai iš šalies pagrįstai reikalaujama daryti reformas, bet nėra jokių ženklų, kad už tai bus atlyginta naryste ES. „Mes, kaip Lietuva, galėtume būti rimtas advokatas ES ir Ukrainos dialoge ir prisidėti prie reformų ir kaitos“, – sakė kandidatė. A. Juozaitis Ukrainos ateitį sieja su šalyje vyktančiais prezidento rinkimais. „Visa, kas šiandien vyksta su ES, o Ukrainai daroma įtaka per Lenkiją, su tuo reikia sutikti“, – pareiškė kandidatas.

V. Mazuronis teigė, kad nuo Ukrainos sėkmės priklauso ir Lietuvos ateitis. „Šiandien Ukrainą valdo, didžiulę įtaką turi oligarchai. (...) Kol ji nesusitvarkys, visi kiti klausimai bus sudėtingi“, – sakė kandidatas. Jis siūlė būti tarpininkais, bet matyti realią situaciją. V. Tomaševskis priminė, kad po Euromaidano buvo pareiškęs, kad nėra revoliucijos šalininkas ir kad ji nepadės šaliai. Jis įsitikinęs, kad Ukrainą praktiškai valdo oligarchai, žmonės skursta ir iš Ukrainos emigruoja.

M. Puidokas sakė tikintis Ukrainos šviesia ateitimi, jis išreiškė palaikymą kandidatui į šalies prezidentus Volodymyrui Zelenskiui, kuris esą kovos su korupcija ir pažabos oligarchų valdžią. G. Nausėda taip pat pripažino, kad Ukrainą kankina korupcijos ir oligarchų klanų problemos bei Rytuose tebevykstantis karas su Rusijos remiamais separatistais. „Lietuva privalo imtis lyderystės santykiuose su šia šalimi. (...) Privalome padėti kelyje į ES“, – sakė kandidatas. Anot jo, Ukrainos laukia „gera perspektyva“.

V.P. Andriukaitis nurodė, kad ES daug investavo į Ukrainą. Jis pabrėžė, kad ukrainiečius turime įtikinti, kad jie dėtų dar daugiau pastangų reformuoti savo šalį. 

N. Puteikis nesutiko su kitais kandidatais ir siūlė nemokyti ukrainiečių. Esą Lietuva nekovoja su korupcija, kai Ukrainoje už korupciją nuteisti žmonės iš tiesų atsiduria kalėjime. Kandidatas gyrė Ukrainos teisinę sistemą, kuri esanti geresnė už Lietuvą. „Ukrainiečiai, nedarykite taip, kaip daro Lietuva kovoje su korupcija“, – pareiškė N. Puteikis.

A. Juozaitis: JAV prezidentas būtų patenkintas, kad vykdome įsipareigojimus

A. Juozaitis teigė, kad susitikęs su JAV prezidentu, atkreiptų jo dėmesį ne tik į Lietuvos interesus, bet ir į viso regiono. 

„Mums didžiuotis tuo, kad buvome galinga valstybė, nėra prasmės. Mums didžiuotis tuo, kad NATO mus priėmė į savo šeimą ir (George'as) Bushas, atvykęs čia, pasveikino Lietuvą, taip pat nereikėtų. Dabar reikėtų tik apie savo įsipareigojimus šnekėti. Manau, kad dabartinis prezidentas būtų patenkintas, kad mes vykdome savo finansinius įsipareigojimus kariuomenės palaikymo, ir kad mes esame netgi ištikimesni, negu senoji Europa“, – mano A. Juozaitis.

V. Mazuronis sakė, kad D. Trumpui padėkotų už tai, kad pirmasis iš visų JAV vadovų realiai padidino Lietuvos saugumą. Kandidatas taip pat primintų apie JAV gyvenančią puikią lietuvių bendruomenę ir primintų ES poziciją klausimus spręsti ne konfliktuojant, bet derantis. V. Tomaševskis pabrėžė, kad D. Trumpas puikiai jaučia piliečių nuotaikas ir nori sustiprinti JAV. Kandidatas sakė, kad siektų, jog JAV prezidentas suprastų Lietuvos rūpestį – esą mes bijome būti išduoti Vakarų sąjungininkų kilus konfliktui.

M. Puidokas teigė, kad apsvarstytų, ko nori D. Trumpas ir ko reikia Lietuvai. Jis išreiškė palaikymą D. Trumpo kovai su „neoliberalizmu“. Kandidatas sakė, kad Lietuva galėtų padėti JAV geriau suprasti Rusiją. Pasak G. Nausėdos, jis su D. Trumpu norėtų „pasidžiaugti“ Lietuvos ir JAV gynybos bendradarbiavimu, JAV pastangomis sustiprinti NATO Aljansą, Lenkijos gynybines pozicijas. Taip pat esą reikėtų daugiau kalbėti apie bendradarbiavimą ekonomikoje.

V.P. Andriukaitis pabrėžė, kad jo pokalbis su D. Trumpu būtų ne itin malonus. Esą JAV prezidento keliamas prekybos karas nėra naudingas. Kandidatas taip pat kritikavo JAV pasitraukimą iš klimato kaitą ribojančių susitarimų. N. Puteikis sakė, kad Lietuvos politikai šiandien nuolaidžiauja JAV prezidentui – esą Lietuva be reikalo padidino gynybos finansavimą. Vietoje to, kandidatas siūlė didinti pensijas ir kelti algas dirbantiems Lietuvos žmonėms.

S. Skvernelis sakė, kad pirmiausiai gintų Lietuvos interesus pokalbyje su D. Trumpu. Kandidatas gyrė augantį Lietuvos finansavimą gynybai. „Atsiprašyčiau, kad balsavimas Jungtinėse Tautose buvo nesusipratimas“, – kandidatas sakė apie balsavimą JT, kurio metu Lietuva, kaip ir dauguma ES šalių, pasmerkė JAV sprendimą ambasadą Izraelyje perkelti į Jeruzalę. I. Šimonytė sakė, kad didinti išlaidas gynybai pirmiausiai reikia Lietuvai. Ji sakė, kad padėkotų D. Trumpui, kad paskatino Europos valstybes rimčiau vertinti savo saugumą.

V. Mazuronis: smerkimais sugriausime ES

Paklaustas, kurią pusę konflikte – ES ar Lenkijos – palaiko, Valentinas Mazuronis teigė, kad smerkimai ir baudos yra tiesus kelias į ES susinaikinimą. 

„Aš balsavau EP prieš rezoliucijas prieš Lenkiją, nes manau, kad tiesus kelias į ES sugriovimą, tai yra būtent viešas EP priėmimas deklaracijų pasmerkiant, šiuo atveju, Lenkiją, teisėtai išrinktos valdžios atžvilgiu. (...) Jeigu mes norime sugriauti ES, eidami tuo keliu, tai mes toliau smerkime, bauskime, baudas numatykime, ir mes pamatysime, kad ES labai neilgai išgyvens“, – sakė V. Mazuronis.

V. Tomaševskis sakė, kad sankcijas Lenkijai dėl įstatymo viršenybės ir žodžio laisvės viršenybės nesilaikymo reikia matyti per šiandien vykstančio ginčo dėl ES ateities prizmę. M. Puidokas teigė, kad Lenkiją reikia visada palaikyti, nes ši šalis yra Lietuvos strateginis partneris. Anot kandidato, santykiuose su kitomis valstybėmis reikia elgtis valstybiškai. M. Puidokas kritikavo premjero S. Skvernelio sprendimus suteikti „Orlen“ kampanijai lengvatas, taip pat sandėrius dėl krovinių pervežimo geležinkeliais.

G. Nausėda sakė, kad nors Lenkija yra strateginis partneris, negalime palaikyti šalies, jei ji pažeidžia teisės normas. Anot kandidato, šie klausimai nemaža dalimi yra susiję su Lenkijos vidaus politika. „Manau, kad Lenkija, būdama labai proeuropietiška valstybė (...), suras puses tenkinantį sprendimą“, – sakė kandidantas. Anot V.P. Andriukaičio, šis ginčas susijęs ne tik su Lenkija, bet su mumis visais. Esą Lietuva turi būti kartu su šalimis, kurios mato, kad įstatymo viršenybė yra svarbiausias principas. Pasak kandidato, lenkus reikia įtikinti, kad jie išspręstų šiuos klausimus.

N. Puteikis „teisės viršenybę“ vadino sovietinės propagandos terminu. Pasak kandidato, reikia kategoriškai palaikyti Lenkiją, kuri didina teisingumą ir visuomenės dalyvavimą teisės sistemoje. „Tokią praktiką reikia perkelti į Lietuvą, nes čia teisingumas, kaip ir Lenkijoje, labai šlubuoja“, – sakė kandidatas.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius