Versija, jog vienas pilotas iššoko iš virš Baltijos jūroje nelaimę patyrusio lėktuvo „An-2“ ir paliko savo draugą likimo valiai, yra absurdas. Tuo įsitikinęs pilotas Mindaugas Zakaras, asmeniškai pažinojęs Baltijos jūroje dingusį ir iki šiol nerastą Alvydą Selmistraitį.
Versija, jog vienas pilotas iššoko iš virš Baltijos jūroje nelaimę patyrusio lėktuvo „An-2“ ir paliko savo draugą likimo valiai, yra absurdas. Tuo įsitikinęs pilotas Mindaugas Zakaras, asmeniškai pažinojęs Baltijos jūroje dingusį ir iki šiol nerastą Alvydą Selmistraitį.
Versiją, jog A. Selmistraitis galėjo iššokti į iš jūrą krentančio lėktuvo iškėlė Susisiekimo ministerijos komisijos, sudarytos lėktuvo katastrofos aplinkybėms ištirti, vadovas ir Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vedėjas Bronius Merkys.
„Vienas iš galimų variantų – pilotai nusprendė, kad gelbėsis tik vienas iš jų. Kadangi įgula buvo pakankamai patyrusi ir abu įgulos nariai aiškiai suvokė situacijos sudėtingumą, iškilus kažkokiems nesklandumams skrydžio metu, gali būti taip, kad jie nusprendė, kad vienas iš jų iš lėktuvo bandys gelbėtis anksčiau, dar prieš jam paliečiant vandenį o antrasis bandys kuo ilgiau lėktuvą išlaikyti ore, kuo mažesniu greičiu jį tupdyti. Galbūt susiklosčius palankiai situacijai lėktuve likęs pilotas planavo po to gelbėtis pats. Bet tai tik versija“, – LRTradijui šeštadienio rytą sakė B. Merkys.
Tokias kalbas M. Zakaras vadino visiškai kvailyste. Taip viešai kalbėti esą gali tik praktinės patirties neturintis žmogus.
„Mano nuomone, abu pilotai pilotavo lėktuvą. Kai kažkas atsitiko ir lėktuvą reikėjo tupdyti avariniu būdu, tai darė abu pilotai. Absoliuti nesąmonė, kad A. Selmistraitis iššoko iš lėktuvo. Pilotai iš lėktuvų nešokinėja, nes supranta, kad iš keliasdešimties metrų kristi į jūrą yra tas pats, kas tėkštis į betoną. Iš lėktuvų, jei jiems kas atsitinka, šoka tik akrobatinio skraidymo pilotai, pavyzdžiui, Jurgis Kairys. Todėl jie, prieš sėsdami į lėktuvą, visada užsideda ir parašiutą“, – aiškino M. Zakaras.
Jo nuomone, kai lėktuvas „An-2“ trenkėsi į vandenį, jo greitis galėjo siekti 50-60 kilometrų per valandą.
„Todėl smūgis tikrai nebuvo švelnus. Esu įsitikinęs, jog sykiu su lėktuvu po vandeniu paniro abu pilotai. „Antonovo“ variklis yra sunkus, todėl lėktuvas galėjo gana sparčiai skęsti. Tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad pilotų kabinoje nebuvo. Jie abu sugebėjo atsisegti saugos diržus, kilti į saloną, kad iš jo galėtų patekti į jūros paviršių. Faktas tas, kad lėktuvas į jūrą grimzdo vertikaliai, o tai reiškia, jog pilotams reikėjo ropštis tarsi į kelių metrų bokštą. Pilotai vienas kito tikrai nepalieka nelaimėje, tačiau šiuo atveju manau, kad A. Selmistraitis tiesiog buvo fiziškai pajėgesnis išlipti iš skęstančio lėktuvo, bet jam pritrūko jėgų ištraukti į A. Mačiulį. O gal pastarasis pilotas patyrė stiprių sužalojimų, lūžių. Tai, manau, paaiškės po ekspertizės“, – įsitikinęs M. Zakaras.
Jis tiesiog siuto dėl to, jog iš skęstančio lėktuvo išsigelbėjęs ir jūros paviršiuje plūduriavęs A. Selmistratis pagalbos taip ir nesulaukė.
„Aiškiai galima besti pirštu, kas kaltas. Tai tie, kurie atsakingi, kaip kontroliuojama oro erdvė, kaip priimami signalai iš lėktuvų, kaip jie stebimi. Esu įsitikinęs, kad jei viskas funkcionuotų tinkamai, aukų būtų pavykę išvengti“, – tvirtino M. Zakaras.
Todėl, jo žodžiais, po šios kruvinos pamokos turėtų būti padarytos atitinkamos išvados ir oro erdvė labiau kontroliuojama taip, kad jokių nematomų zonų, į kurias patenka lėktuvai, nebūtų.
„Ir aš pats, ir kiti pilotai dar tikrai skraidysime iš Lietuvos į Švediją. Mes norime jaustis saugūs“, – kalbėjo M. Zakaras.
Jis įsitikinęs, jog ir lėktuvą An-2 būtina iškelti, nors aiškinama, kad tai beveik neįmanoma.
„Reikia kartą aiškiai ir visiems laikams pasakyti, kas atsitiko, kodėl sugedo variklis, ar tikrai būtent jis sugedo. Civilizuotose valstybėse taip daroma“, – pabrėžė pašnekovas.
