Lietuvoje

2019.04.14 19:35

Karo tarnybos vengia tūkstančiai jaunuolių, dauguma – išvykusieji į užsienį

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.04.14 19:35

Nepaisydami gresiančių baudų, karo tarnybos kasmet išvengti bando per 8 tūkst. jaunuolių, dauguma – išvykusieji į užsienį. Pasaulio lietuviai, siekiantys išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, sutinka, kad ji įpareigoja atlikti ir pareigas valstybei, tačiau esą tai padaryti jiems sunkiau, nei gyvenantiems Lietuvoje, nes nesaugomos darbo vietos, o kiti jau ir praradę ryšį su Lietuva.

Privalomajai karo tarnybai pašaukti jaunuoliai privalo pasitikrinti sveikatą: nors dauguma – savanoriai, per 8 tūkst. kasmet tarnybos vengia. Londone gyvenantis Tomas Dovydas sako, kad gavęs šaukimą bandytų atsisakyti šalies pilietybės, kad nereikėtų tarnauti.

„Aš tiesiog nejaučiu, kad man reikėtų tai daryti. Lietuvoje daug metų nesu gyvenęs ir tikrai neplanuoju čia grįžti, nematau, kodėl man reikėtų Lietuvai tarnauti“, – LRT TELEVIZIJAI sako Jungtinės Karalystės lietuvis.

Pernai per 27 tūkst. jaunuolių gavo šaukimus atlikti privalomą karo tarnyba. Dauguma į kvietimus atsiliepė ir registravosi. Bet beveik 4 tūkst. Lietuvoje gyvenančių ir beveik 4,5 tūkst. išvykusių svetur šauktinių tarnybos vengė. Esą užsienio lietuviams palikti darbą sunkiau, nes pradėjus karo tarnybą niekas nesaugo vietos.

„Jeigu žmonės turi įsipareigojimų, pavyzdžiui, gerą darbo vietą, jos tikrai niekas nesaugo. Tad tai būtų didelė auka ir dar didesnė auka, nei esantiems Lietuvoje.

Mes kalbame apie pilietybės išsaugojimą, tai svarbu užsienio lietuviams, ir kalbame apie pareigas, kurias turi atlikti pilietybės turėtojai valstybei, kurios pilietybę jie turi“, – dėsto Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Tie, kurie vengia karo tarnybos, sulaukia skambučių ir laiškų, o nesulaukus jų atsako, bandoma susisiekti per gimines ar darbovietę. Nepavykus, jaunuoliai įtraukiami į paieškomų žmonių sąrašą.

Pernai jame nugulė beveik 900 pavardžių. Tada vengiantieji tarnybos apie šaukimą sužino pateikę dokumentus oro uostuose, ambasadose, metrikacijos biuruose, kartais, net išlaipinti keleivių kontrolės už važiavimą be bilietėlio.

„Net ir šiandien, pavyzdžiui, skambino iš Kauno migracijos centro, atėjo Kauno „prievolininkas“ registruoti santuokos ir jis buvo identifikuotas, kad yra paieškomų žmonių registre“, – pasakoja Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas.

Už karo prievolės vengimą numatyta bauda gali siekti iki 140 eurų. Jeigu šauktinis jau būna praėjęs medicinos patikrą ir tada ima slapstytis, bauda gali siekti ir 300 eurų, o tarnybą vis tiek anksčiau ar vėliau atlikti reikės.