Antradienį buvo pristatytas tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015“, kuris parodė, kiek Lietuvos auštųjų mokyklų studentų elgiasi nesąžiningai, kaip skiriasi skirtingų studijų krypčių ir pakopų studentų sukčiavimo įpročiai ir kokios sukčiavimo formos tarp studentų yra labiausiai paplitusios.
Antradienį buvo pristatytas tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015“, kuris parodė, kiek Lietuvos auštųjų mokyklų studentų elgiasi nesąžiningai, kaip skiriasi skirtingų studijų krypčių ir pakopų studentų sukčiavimo įpročiai ir kokios sukčiavimo formos tarp studentų yra labiausiai paplitusios.
Šių metų tyrimas atskleidė, kad akademinio nesąžiningumo mastai sumažėjo veiklose, kuriose studentai yra kontroliuojami dėstytojo, tačiau nesąžiningai rengia savarankiško darbo reikalaujančias užduotis, kurios nėra griežtai kontroliuojamos. Tai, pavyzdžiui, darbas grupėje, rašto darbų rengimas.
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovės Rūtos Mrazauskaitės tai, kiek dėmesio skiriama akademiniam sąžiningumui aukštosiose mokyklose, parodo, kokia yra studentų įgyjamų žinių kokybė. Vis tik šiuo metu tam daug dėmesio neskiria nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei aukštosios mokyklos.
„Šalyje paplitusi prekyba akademiniais darbais, kuri, vertinant kai kurių politikų pasisakymus, yra normali ūkinė veikla“, – stebėjosi ji.
Užduotis sužino prieš atsiskaitymus
Savo ruožtu sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas pristatydamas rezultatus sakė, kad bene labiausiai nusirašinėjimas paplitęs atliekant grupinius darbus ir viešai atsiskaitinėjant.
 |
| Martynas Kriaučiūnas. T. Vinicko (DELFI) nuotr. |
Savarankiško darbo užduotys atliekamos pasitelkiant kitų asmenų pagalbą, atliekant grupinį darbą ne visi atlieka savo dalį. Taigi dažniausiai sukčiaujama vykdant užduotis, kuriuose sunkiausia įvertinti, ar studento darbas atliktas tinkamai.
Sociologas taip pat pastebėjo, kad daugelis studentų dar prieš atsiskaitymus žino, kokios užduotys bus. Atsiskaitymo užduotis jie dažniausiai gauna iš vyresnių studentų.
„Todėl reikėtų skirti daugiau dėmesio unikalių užduočių kūrimui“, – patikino jis.
Dažniausiai sukčiauja biomedicinos studentai
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai sukčiauja biomedicinos studentai, sąžiningiausi – menų ir humanitarinių mokslų atstovai. Stipriai kito ir socialinių mokslų sąžiningumo lygis. Taip pat paaiškėjo, kad ištęstinių studijų studentai sukčiauja dažniau nei nuolatinių.
„Bene labiausiai mane nustebinęs pokytis – smarkiai mažėja sukčiaujančių kolegijose. Kolegijų studentai žengia stiprų žingsnį į priekį, o universitetai kiek atsilieka“, – sakė jis pabrėžęs, kad akademinio nesąžiningumo problema Lietuvoje sprendžiama netolygiai.
Tačiau šių metų rezultatais galima pasidžiaugti – akademinio sąžiningumo indeksas šiemet yra 6,7. Praėjusio tyrimo metu jis buvo 6,1.
Atkreipė dėmesį į darbų pirkimą
Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas džiaugėsi, kad rečiau sukčiaujama atsiskaitymų metu.
„Ten, kur darbas su studentais yra prižiūrimas, rezultatai gerėja. Lietuvos studentų sąjunga pradėjo vykdyti egzaminų stebėjimus, matome teigiamus rezultatus“, – sakė P. Baltokas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį į, jo teigimu, milžinišką problemą – akademinių darbų pirkimą.
.jpg) |
| Paulius Baltokas. V. Skaraičio (BFL) nuotr. |
„Lietuvos studentų sąjunga šiuo metu dirbs dėl to, kad tokių paslaugų reklamavimas, pirkimas ir pardavimas būtų pripažinta nelegalia veikla. Sieksime, kad tai būtų įtraukta į Administracinės teisės pažeidimų kodeksą“, – sakė jis.
Sukčiavimas kenkia visai visuomenei
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas, dėstytojas Nerijus Mačiulis pritarė, kad akademinių darbų pirkimas turi neigiamų pasekmių ne tik studentams ir aukštosioms mokykloms, bet ir visuomenei.
„Turime suprasti ir demografinį kontekstą. Lietuvoje darbingo amžiaus asmenų skaičius sparčiai mažėja, tačiau mes turime labai mažai galimybių tai kompensuoti. Vienas iš šių būdų būtų tinkamų kompetencijų suteikimas Lietuvos gyventojams. Jei turime mažiau darbingo amžiaus žmonių, turime užtikrinti, kad jie tikrai turėtų geras kompetencijas“, – įsitikinęs jis.
 |
| N. Mačiulis. T. Vinicko (DELFI) nuotr. |
Anot N. Mačiulio, rašto darbų pirkimo turėtų netoleruoti nei dėstytojai, nei aukštosios mokyklos.
„Blogai, kad Lietuvoje nėra vieno standarto, kaip dėstytojai turi reaguoti į akademinio nesąžiningumo atvejus. Manau, kad tai turėtų sulaukti griežtų bausmių. Mažiausia turėtų būti šalinimas iš universiteto. Rašto darbų pirkimas ir pardavimas turi būti kriminalizuota veikla. Nematau skirtumo tarp narkotikų ir rašto darbų pardavimo ir pirkimo“, – patikino N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, sukčiavimas mokyklose ir aukštosiose mokyklose kišą koją vėlesniam asmens gyvenimui.
„Vėliau toks asmuo ieško būtų, kaip apgauti valstybę, nuslėpti pajamas, nemokėti mokesčių“,– pastebėjo jis.
Pataria daugiau dėmesio skirti dėstytojų kontaktui su studentais
Tačiau su nuomone, jog Lietuvos darbo rinkos problemų ištakos – studentų nusirašinėjimas, nesutiko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. dr. Alfonsas Daniūnas. Vis tik jis patikino, kad visose aukštosiose mokyklose imamasi priemonių tam, kad nesąžiningų studentų būtų mažiau.
„Dėstytojas nenori būti apgautas. Įdomu, ar studentai, kurie apgaudinėja, ateina studentauti – pasiimti diplomo, ar studijuoti. Labai svarbu pažiūrėti, ar studentai nusirašinėja, nes juos verčia aplinkos sąlygos, ar dėl aplinkybių“, – patikino A. Daniūnas.
Anot jo, kuo aktyvesnis kontaktas su dėstytoju, tuo mažiau nesąžiningumo atvejų pastebima. Todėl jis įsitikinęs, kad studentai Lietuvoje privalo vaikščioti į paskaitas.
„Studentams tai turbūt nepatiks, bet rodikliai būtų geresni“, – mano A. Daniūnas.
 |
| A. Daniūnas. T. Vinicko (DELFI) nuotr. |
Sukčiavimo mastai stebina
Apklausa parodė, jog pusė apklaustų studentų mano, kad jų fakultete paplitęs sukčiavimas – nusirašinėjama, naudojamos paruoštukės („šperos“). Vos ketvirtis teigia, kad sukčiavimas per atsiskaitymus jų aplinkoje nepaplitęs. Du iš penkių studentų įsitikinę, kad jų fakultete studentai atsiskaitymų užduotis gali sužinoti iš anksto. Dažniausiai tai vyksta užduotis sužinant iš atsiskaitymą jau turėjusių kolegų. Tai rodo, kad dėstytojai turi kur tobulėti kurdami autentiškas užduotis ir jas keisdami.
Du penktadaliai apklaustų studentų mano, kad jų fakultete paplitęs, ar greičiau paplitęs svetimo darbo dalių pateikimas kaip savo. Kitaip tariant, neatsisakoma mokyklinių „referatų“ idėjos, kai rašto darbas yra „lipdomas“ iš įvairiuose šaltiniuose rastos medžiagos, nenurodant tikrosios autorystės, ar ją nurodant netinkamai. 12 proc. teigia, kad jų fakultete labai paplitęs rašto darbo pirkimas, 16 proc. teigia, kad toks elgesys labiau paplitęs. Taigi, daugiau nei ketvirtis studentų mano, kad jų fakultete perkami ir pateikiami vertinimui ne pačių studentų rašyti darbai.
Duomenų falsifikavimas (citatų iškraipymas, siekiant pagrįsti savo idėją, duomenų klastojimas ar išgalvojimas) paplitę mažiau.
Džiugu, kad studentai mano, jog dėstytojai juos vertina pakankamai objektyviai. Tik 4 proc. apklaustų studentų mano, kad jų fakultete paplitęs dėstytojų papirkinėjimas dovanomis ar pinigais. Mažiau nei penktadalis mano, kad dalis studentų palankiau vertinami dėl savo veiklos, kuri nesusijusi su mokslais (sportas, visuomeninės veiklos). Trečdalis mano, kad dėstytojai juos vertina remdamiesi savo simpatijomis ar antipatijomis.
Pokyčiai lyginant su 2013 m.
Vertinant nesąžiningo elgesio paplitimą matomi teigiami pokyčiai. Tačiau daugeliu nesąžiningumo formų atvejų šis poslinkis yra pakankami nedidelis, vos perkopiantis paklaidos ribą.
Ryškiausias teigiamas pokytis matomas vertinant „paruoštukių“ naudojimo paplitimą. Ši nesąžiningumo forma išlieka viena populiariausių, tačiau jei prieš porą metų šią veiklą paplitusia ar greičiau paplitusia įvertino 61 proc. apklaustųjų, šiemet tokių sumažėjo iki 48 proc. Tačiau net vykstant teigiamiems pokyčiams, vos ketvirtadalis studentų mano, kad jų fakultete visai nepaplitęs toks sukčiavimo būdas.
Teigiami pokyčiai matomi ir vertinant plagijavimo paplitimą. Nuo 48 proc. iki 39 proc. sumažėjo manančių, kad jų fakultete rengiamuose rašto darbuose naudojama medžiaga nenurodant autoriaus. 7 proc. sumažėjo teigiančių, kad jų bendramoksliai perka rašto darbus.
Mažiausias pokytis pastebimas vertinant tai, kaip studentai atlieka savarankiškus darbus bei kaip dažnai jiems pavyksta sužinoti būsimų atsiskaitymų užduotis. Taigi tose srityse, kur sunkiausiai galima studentų priežiūra.
Studentai problemą mato, bet jos spręsti nesiruošia
Dauguma studentų sutinka, kad sukčiavimas aukštosiose mokyklose yra aktuali problema. Tačiau taip manančių yra gerokai daugiau tarp „nesąžiningos aplinkos“ studentų. Studentai iš „mažiau sąžiningos aplinkos“ labiau sutinka, studentas sukčiaudamas kenkia kitiems studentams, kad sukčiavimas mažina diplomo vertę.
Mažiau nei pusė studentų mano, kad sukčiaujantys studentai tokį elgesį slepia nuo bendramokslių. Taigi, toks elgesys nėra visuotinai matomas kaip gėdingas ir smerktinas.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Tyrimas rodo, kad dauguma apklaustų studentų yra iš esmės patenkinti savo studijomis.
Studentai iš „sąžiningos aplinkos“ studijomis patenkinti labiau. Tiesa, gana sudėtinga nusakyti priežastinius ryšius. Tikėtinos prielaidos, kad aukštosios mokyklos, kurios daug dėmesio skiria studijų kokybei, stengiasi užtikrinti akademinį sąžiningumą. Su tuo glaudžiai susijęs ir pasitenkinimas savo studijomis.
Apklausta daugiau nei tūkstantis studentų
Trečius metus Lietuvos studentų sąjungos atliekamu tyrimu siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, sužinoti, kas lemia jo priežastis ir rasti efektyvias problemos sprendimo priemones. Tyrime analizuojami dviejų tyrimų duomenys. Pirmoji tyrimo banga vyko 2013 m. kovo 30 – balandžio 7 dienomis, buvo apklausti 1638 studentai. Antroji – 2015 m. kovo 20 – balandžio 4 dienomis, apklausti 1243 studentai.
Vienkartinė klausimyno nuoroda studentams buvo siunčiama elektroniniu paštu. Elektroninio pašto adresai buvo atrinkti atsitiktiniu būdu iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės. Neužpildžiusiems klausimyno buvo siunčiamas priminimas.
Tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas“ yra iš dalies finansuojamas LR Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.
