Pirmadienį Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų rengiamame mitinge bus skundžiamasi dėl tautinių mažumų mokyklų diskriminacijos Vilniaus krašte.
Pirmadienį Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų rengiamame mitinge bus skundžiamasi dėl tautinių mažumų mokyklų diskriminacijos Vilniaus krašte.
Tačiau Lietuvos rusų sąjungos narė Olga Gorškova nepritaria mitingui ir stebisi, kur mokyklos ir politikai buvo ketverius metus. Jos teigimu, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ketverius metus galėjo tvarkyti Vilniaus švietimo įstaigas, nes dirbo valdančiojoje koalicijoje.
Priešinasi seniai numatytai pertvarkai
Mitingą prie Vyriausybės organizuoja lenkų mokyklų tėvų forumas ir rusų mokyklų mokinių tėvai.
Kaip teigia mitingo organizatoriai, Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma reforma gali lemti daugybės mokyklų likvidavimą ar reorganizaciją. Ypač grėsmingi pokyčiai esą laukia keturiolikos mokyklų, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis.
Vadovaujantis 2011 m. priimta Švietimo įstatymo nuostata, iki šių metų rugsėjo 1 d. visos vidurinės mokyklos tampa arba keturmetėmis gimnazijomis, arba progimnazijomis ar pagrindinėmis mokykloms.
Vadinamosios „ilgosios“ gimnazijos nuo 1 iki 12 klasės gali veikti tik vietovėse, kur yra viena mokykla. Mieste išlikti „ilgosiomis“ gimnazijomis galima tik įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas, kurios yra skirtos gabiems mokiniams, arba savitos pedagoginės sistemos elementus turinčias programas.
Dalis minėtų tautinių mažumų mokyklų iki šiol nebuvo akredituojamos – jos negalės mokyti 11-12 klasių mokinių. Kai kurių mokyklų akreditacija vykdoma šiuo metu. Kai kurių mokyklų akreditacijai neteikė pačios savivaldybės.
O. Gorškova: esu nustebinta
Mitinguotojų nepalaiko Lietuvos rusų sąjungos narė, Slavų gailestingumo fondo pirmininkė, buvusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė O. Gorškova.
„Aš esu labai nustebinta – praeitoje kadencijoje kartu buvome savivaldybėje – 4 metus dirbome kartu su politikais, Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Nematau logikos, kadangi lenkai turėjo administracijos direktoriaus pavaduotojo ir vicemero postus, jie buvo atsakingi už švietimą. Man atrodo, jie galėjo pilnai įvykdyti Švietimo įstatymo pataisas ir sutvarkyti mokyklų tinklą – ne tik tautinių mažumų, bet ir visų kitų“, – DELFI sakė O. Gorškova.
O. Gorškovos nuomone, mokykloms reikėjo daugiau bendradarbiauti su rusų tautybės tarybos nariais, Tėvų forumu.
„To jie nedarė, o dabar man atrodo, kad jie lyg ir nori ištaisyti savo klaidas, pasiteisinti dėl neveiklumo. Mes, rusų visuomeninės organizacijos vadovai, nepalaikome mitingo, kalbėjome su kai kuriais direktoriais, mokytojais. Mūsų nuomone, jei yra problemų, pati geriausia forma – dialogas, o ne mitingas. Mes to netoleruojame“, – dėstė pašnekovė.
Politikės nuomone, dabar mitingas tampa politikų viešųjų ryšių akcija. Ji stebisi, kad ketverius metus švietimas buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rankose, tačiau per tą laiką mokyklų tinklas nesutvarkytas, o dabar reiškiamos pretenzijos.
O. Gorškova prisiminė, kad daug dirbo su viena rusų mokykla dėl 1-12 klasių išsaugojimo, tačiau ši mokykla nesugebėjo parašyti ir pristatyti mokyklos vizijos.
O. Gorškova 2003-2007 m. ir 2011-2015 m. buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, laimėjusi mandatą su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“.
2008 m. O. Gorškova su „Fronto“ partija nesėkmingai bandė patekti į Seimą, šiuo metu priklauso Lietuvos rusų sąjungai.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija rinkimuose paprastai bendradarbiauja su Rusų aljansu, o ne Lietuvos rusų sąjunga.
