Į Baltiją nukritusio lietuvių lėktuvo „An-2“ pilotų galimybės išsigelbėti buvo minimalios, sako Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys. Tuo metu Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas tikina, jog „An-2“ prieš skrydį buvo patikrintas, nustatyta tik saugumui įtakos neturėjusių neesminių trūkumų.
Į Baltiją nukritusio lietuvių lėktuvo „An-2“ pilotų galimybės išsigelbėti buvo minimalios, sako Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys. Tuo metu Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas tikina, jog „An-2“ prieš skrydį buvo patikrintas, nustatyta tik saugumui įtakos neturėjusių neesminių trūkumų.
„Teorines (galimybes – red. past.) turėjo, o praktines – minimalias“, – apie pilotų išsigelbėjimo galimybes žurnalistams sakė B. Merkys, trečiadienį savo paaiškinimus pateikęs tyrimą dėl lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Pasak eksperto, išsigelbėjimas šiuo konkrečiu atveju sudėtingas dėl lėktuvo „An-2“ konstrukcijos.
„Dėl paties orlaivio ypatybių – važiuoklė neįtraukiama, visuomet yra labai didelė tikimybė, kad versis, o tuomet tikimybė, kad žmonės bus sužeisti. Be to, išėjimas yra komplikuotas, tiesiog to orlaivio konstrukcija tokia, kad greičiausiai galima išeiti atidarius viršutinę kabinos dalį, bet tada neturi plausto. Evakuojantis per duris techniškai problematiška, kaip išsitraukti plaustą. Jei ore būtų, vienintelė išsigelbėjimo galimybė – parašiutas, o tokiems lėktuvam parašiutai neprivalomi“, – kalbėjo B. Merkys.
Jis taip pat pabrėžė, kad lėktuvas buvo labai profesionaliai nutupdytas ir mažai pažeistas.
„Lėktuvas nutupdytas labai kvalifikuotai, jo techniniai pažeidimai minimalūs, įvertinus tai, kad jis turi neįtraukiamą važiuoklę, kad jūra nėra lygus paviršius, taip nutupdyti ne kiekvienas pilotas galėtų“, – sakė B. Merkys.
Nustatyta minimalių neatitikimų, todėl išduotas vienkartinis leidimas skristi
Tyrimą dėl nukritusio lėktuvo ir vykdytos gelbėjimo operacijos atliekančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje trečiadienį Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas sakė, kad Civilinės aviacijos administracijos specialistas lėktuvą patikrino gegužės 5 dieną, o gegužės 12 dieną išduotas specialus vienkartinis leidimas skrydžiui per Baltijos jūrą.
„Lėktuve buvo užfiksuoti kai kurie bendrieji neatitikimai, bet neturintys įtakos keleivių saugai – diržus salone reikėjo pakeisti, užrašus padaryti. Kadangi buvo kai kurie neatitikimai, neesminiai, tačiau juos reikia pašalinti – tuo atveju, kai lėktuvas ne visiškai atitinka reikalavimus, tačiau tinkamas skristi, išduodamas vienkartinis leidimas skristi“, – sakė A. Šumskas.
Jis taip pat užtikrino, kad gedimų nustatyta nebuvo.
A. Šumskas taip pat sakė, jog vienas iš pilotų tikriausiai buvo pasiėmęs individualias avarinės vietos nustatymo priemones, nes šios įrangos jo namuose nerasta.
„Kaip aš buvau informuotas „Klaipėdos avialinijų“ vadovybės, kad A. Selmistraitis turėjo individualius avarinės vietos nustatymo švyturius ir jis juos pasiėmė. Jis kai aktyvuojamas, siunčia signalą į palydovus, kurie siunčia atgal į centrą Norvegijoje, kur jau mato, iš kurios vietos siunčiamas signalas, ir tas centras informuoja atitinkamos šalies institucijas“, – kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Pasak A. Šumsko, ši įranga gali nesuveikti uždaroje patalpoje, lėktuvo viduje, tad tikėta, jog šiuo atveju taip ir galėjo nutikti. „Ne visada suveikia esant uždaroje patalpoje, turiu omenyje, lėktuvo viduje, būnant atviroje vietoje – spinduliuojamas signalas, būnant viduje – blokuojamas, todėl neatmestinas variantas, kad būtent šiuo atveju taip ir įvyko“, – sakė A. Šumskas.
A. Rasčius: per parą praskrenda 1000 lėktuvų, kiekvienas turi šansą nukristi
Bendrovės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius tvirtino, kad sprendimą neskelbti lėktuvo paieškos, kai pirmą kartą iš jo negauta atsako, galėjo lemti ir tai, jog skrido patyrę pilotai. Jis pabrėžė, kad lėktuvas skrido nevaldomoje erdvėje, tad ir pilotams atsiliepti nėra privaloma.
„Skrido patyrę pilotai, tai nevaldoma oro erdvė, kur jie gali užmegzti ryšį, arba gali neužmegzti, gal jie nusileido taip žemai, kad nesigirdėjo? Būna tokių atvejų. Toje oro erdvėje tai yra normalu, tokių atvejų, kai nepavyksta užmegzti ryšio, kai kvieti, kiekvieną dieną yra po du–tris. (...) Kai pilotai 40 metų skraidę, gali suprasti, kad jie būtinai nuspaudė SOS signalą, jei nėra SOS signalo, galbūt kitos priežastys, gal jie nusileido taip, kad nesigirdėjo“, – žurnalistams sakė A.Raščius.
Klausiamas, ar vis dėlto nebuvo galima paieškos pradėti, kai pilotai neatsiliepė, o ne tik po to, kai laukiamas lėktuvas nenusileido, „Oro navigacijos“ vadovas sakė, jog „viskas galima“, bet kėlė klausimą, ar tai racionalu.
„Visada viskas galima. Gal truputį Seimo nariai supyko, kai pasakiau, kad galima paskui kiekvieną orlaivį, kai jis pakyla, prikabinti gelbėjimo malūnsparnį ir greitąsias iš paskos. Bet kitas dalykas – pas mus per parą praskrenda tūkstantis lėktuvų, kiekvienas turi savo šansą nukristi, tokiu atveju pakeliame visas oro pajėgas ir laukiame, kol jie nukris? Ar reikėtų taip daryti?“ – kalbėjo A.Raščius.
Jis taip pat tvirtino, kad pilotų pasirinkimas skristi nevaldoma oro erdve tikriausiai buvo pasirinktas ne dėl finansų.
„Laivo vadas apsisprendžia, kur skristi, kaip geriau, nes valdomoje oro erdvėje virš trijų kilometrų kiti vėjai, jo (lėktuvo) greitis nedidelis, gal tai lėmė, gal oro sąlygos. Kaina labai retai lemia skrydį“, – sakė A. Raščius.
Seimo komiteto vadovas Artūras Paulauskas po posėdžio žurnalistams teigė, kad parlamentarai išsakė ir siūlymus dėl oro erdvės reglamentavimo pataisų, bet smulkiau jų nedetalizavo.
„Klausimų daug – kodėl tokie patyrę pilotai nepranešė apie incidentą, aiškinamės, kokias priemones turėjo, aiškinomės, ar turėjo gelbėjimo švyturį, atrodo, neturėjo, kodėl jis neprivalomas, ar nereikėtų pataisyti norminių aktų, kad švyturio laikymas lėktuve būtų privalomas“, – sakė A. Paulauskas.
Kitą posėdį tyrimą atliekantis NSGK planuoja penktadienį. Tyrimas Seimo pavedimu pradėtas dėl virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos. Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“ dingo gegužės 16 dieną. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.
Tyrimą komitetui atlikti praėjusią savaitę pavedė Seimas, suteikęs laikinosios komisijos įgaliojimus. Darbą komisija turi baigti iki birželio 30 dienos.
Olandų nuskendusio lėktuvo apžiūros operacijai pasirinko laivą „Mintis“
Nyderlandų kompanija „Mammoet“ Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo „An-2“ apžiūros operacijai greičiausiai pasirinks ne kariuomenės, o Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą laivą „Mintis“, sako susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.
Kiek anksčiau Vyriausybėje krašto apsaugos ministras Juozas Olekas žurnalistams tvirtino, kad olandai pasirinko Karinių jūrų pajėgų laivą „Jotvingis“.
Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius BNS patvirtino, kad trečiadienį ekspertai iš tiesų apžiūrėjo „Jotvingį“, tačiau išsiaiškino, kad šio laivo denyje būtų per daug sudėtinga montuoti įrangą.
