Lietuvoje

2019.04.16 05:30

Žūtbūtinė 9 kandidatų kova dėl kiekvieno balso: kuriems jų gresia būti „apvogtiems“?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.04.16 05:30

Devyni kandidatai, siekiantys šalies vadovo posto, jau mažiau nei po mėnesio surems pečius prezidento rinkimuose. Visi jie skirtingi, tad rinkėjams teks pasukti galvą renkantis. Visgi nors kai kurių kandidatų elektoratas aiškus, kitiems, pasak ekspertų, teks kovoti dėl tų pačių pažiūrų rinkėjų balsų.

Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai teigė, kad kai kurie kandidatai turi labai aiškų savo elektoratą, kuris jų rinkimuose neišduos. Tačiau yra tokių kandidatų, kurie taikosi į visus rinkėjus, nesvarbu, ką jie bepalaikytų. Be to, išlieka neaišku, ką rinksis be savo atstovo rinkimuose likę liberalų rinkėjai.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė apibūdino, į kokių rinkėjų širdis bando prisibelsti kandidatai.

Pasak jos, reitingų lyderis ekonomistas Gitanas Nausėda taikosi į visas gyventojų grupes, nepriklausomai nuo gyvenvietės, amžiaus, išsilavinimo ar politinių pažiūrų.

„Jis simpatiškas ir kaime, ir mieste, įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmonėms. Ir beveik visų partijų rėmėjams. Galima būtų sakyti, kad jis dengia visą spektrą rinkėjų, todėl jo kalbos yra tokios bendresnės, pritaikytos visiems gyventojams“, – apie G. Nausėdą kalbėjo R. Ališauskienė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė Ingrida Šimonytė labiau traukia, anot „Baltijos tyrimų“ vadovės, jaunesnio ir vidutinio amžiaus, didesnių miestų gyventojus, turinčius aukštesnį ar aukštąjį išsilavinimą. Be to, šią politikę labiau palaiko moterys nei vyrai.

„Ji labiau tiko į jaunesnio ir vidutinio amžiaus, labiau išsilavinusius žmones, bet jie ją labiau ir remia. Be to, jos elektoratas labiau dešinys. Jei, tarkime, G. Nausėdos visur – nuo kairės iki dešinės – tai jos labiau dešinės“, – komentavo sociologė.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškelto premjero Sauliaus Skvernelio rinkėjas, pasak R. Ališauskienės, dažniausiai vidutinio amžiaus, žemesnio išsilavinimo ir ne iš didmiesčių: „Tarp S. Skvernelio rinkėjų jaunimo mažiau, daugiau vidutinio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo. Jis labiau taiko ne į didmiesčių gyventojus.“

Kiek kitokia, pasak R. Ališauskienės, yra Mindaugo Puidoko padėtis. Ji kalbėjo, kad nors jis pastaruoju metu ir gana aktyviai reiškiasi politikoje, žmonės neturi apie jį nuomonės. Anot sociologės, paklausti apie jį rinkėjai dažniausiai pamena tik jo vaidmenį vaiko teisių istorijoje. Dar visai neseniai jis buvo „valstiečių“ partijos narys, tačiau po paskelbimo apie dalyvavimą prezidento rinkimuose iš jos buvo pašalintas.

„Jo prie „valstiečių“ dabar kaip ir nepriskiria. Jis labiau netikėtai atsiradęs politikas, kuris dar neturi susiformavusio įvaizdžio. Sunku pasakyti, kokiu pagrindu jį kas nors rinks“, – sakė R. Ališauskienė.

Aiškiausi ideologiniai kandidatai

„Baltijos tyrimų“ vadovė kalbėjo, kad nereikėtų pamiršti ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidato eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio. Pasak sociologės, į rinkimų traukinį jis įšoko paskutinis, bet tai jam nesutrukdė pasivyti reitingų lyderių.

„Jis vėliausiai paskelbė, kad eina į rinkimus, tad ir tyrimuose pasimatė vėliau nei kiti. Jis labai aiškiai pozicionuoja ideologines partines nuostatas ir savo programą. <...> Jis remiasi socialdemokratinėmis idėjomis“, – sakė R. Ališauskienė, pridurdama, kad šis kandidatas gali paimti ir dalį neapsisprendusiųjų balsų. Anot jos, aiškiai matyti, kad LSDP kandidatas ir filosofas Arvydas Juozaitis yra aiškiausi ideologiniai kandidatai.

Tiesa, ji sakė, kad šiems kandidatams nereikėtų nerimauti, kad kuris nors perims kito rinkėjų balsus. Pasak sociologės, V. Andriukaitis ir A. Juozaitis sėdi „ant skirtingų kėdžių“. Jos teigimu, A. Juozaičio palaikymas per daug nesikeitė ir liko panašus, jo rinkėjai – vidutinio ir vyresnio amžiaus, nes jam ilgą laiką nebūnant aktyviu politikoje, jaunimas jo tiesiog nežino.

„Jis sulaukia palaikymo iš panašaus amžiaus, kaip ir jis, žmonių bei tų, kurie pamena 1990-uosius ir Sąjūdį. Jo daugiau nacionalinės valstybės, tautiškumo aspektai, pagrįsti nacionaliniu pagrindu, nacionaline idėja labiau negu ekonominiais ir socialiniais klausimais“, – komentavo R. Ališauskienė.

Valdančiojoje LVŽS frakcijoje kurį laiką dirbo ir Centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis. Jis prezidento posto siekė ir 2014-aisiais. Kaip sakė pašnekovė, nuo praėjusių šalies vadovo rinkimų jo situacija pasikeitė, nes ji nebėra tas, kuris rinktų protesto balsus.

„Dabar tuos protestinius balsus, kuriems nepatinka valdančioji dauguma ar įsisenėję politikai, labiau surinks A. Juozaitis. Neaišku, kokiu pagrindu ir kas N. Puteikį remia. Kai kuriuose rajonuose jis žinomas, pavyzdžiui Klaipėdoje, bet jis nebėra tas protestinis lyderis“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Kiek aiškesnė Valentino Mazuronio ir Valdemaro Tomaševskio situacija. Sociologė kalbėjo, kad V. Mazuronį daugiausia palaikys partijų, kurių lyderiu jis yra buvęs, rinkėjai. Kitaip tariant, už jį gali balsuoti tie, kurie palaiko Darbo partiją arba „Tvarką ir teisingumą“.

„O su V. Tomaševskiu viskas aišku. Pirmiausia už jį balsuos lenkų tautybės žmonės, Lenkų rinkimų akcijos nariai ir, greičiausiai, rusų tautybės žmonės, nes kito kandidato, atstovaujančio ne lietuvių partijoms, nėra“, – sakė R. Ališauskienė.

Kas kėsinasi į S. Skvernelio balsus?

Trys iš devynių kandidatų – S. Skvernelis, M. Puidokas ir N. Puteikis – anksčiau kartu dirbo parlamentinėje „valstiečių“ frakcijoje, o M. Puidokas buvo ir šios partijos narys. Todėl nenuostabu, kad pasigirdo svarstymų, jog būtent M. Puidokas ir N. Puteikis atims daugiausia reitingų lyderių trejetuke esančio S. Skvernelio balsų. Visgi panašu, kad situacija kiek kitokia.

Sociologė R. Ališauskienė kalbėjo, kad daugiausia premjero balsų gali perimti socialdemokratų kandidatas V. Andriukaitis: „Iš turinčiųjų didelį palaikymą S. Skvernelis labiausiai konkuruoja su V. Andriukaičiu, nes politinių pažiūrų spektre jie yra kairėje, atsikanda mažesnių miestų ir kaimų gyventojų dalį. Kol tarp kandidatų nebuvo V. Andriukaičio, kairiųjų pažiūrų pusė neturėjo savo aiškaus kandidato, gal labiau linko prie G. Nausėdos, bet ne dėl programinių simpatijų, o todėl, kad simpatiškas kaip kandidatas ir nebuvo kitų asmenybių.“

O štai Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas sakė manantis, kad grėsmę S. Skvernelio balsams kelia ne tik V. Andriukaitis bei jau minėti M. Puidokas ir N. Puteikis, bet ir V. Mazuronis. Politologo manymu, pastarasis politikas turėtų surinkti bent 1-2 proc. rinkėjų balsų.

„Mano galva, dalį S. Skvernelio balsų tikrai atims. Pavyzdžiui, N. Puteikis 2014 metais surinko 9 proc. balsų, o tai yra nemažai. Dabar jau jis tiek nesurinks, jo šviežumas, patrauklumas šiek tiek išblėsęs. Bet yra V. Mazuronis, kuris paims 1-2 proc. M. Puidokas vėlgi kažkiek paims“, – svarstė V. Dumbliauskas.

Anot R. Ališauskienės, net ir G. Nausėda gali pavogti dalį S. Skvernelio balsų, nes jis taikosi į visus rinkėjus, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų. Taikosi buvęs SEB banko ekonomistas ir į konservatorių, liberalų ir kitų partijų rinkėjus.

Ne visi konservatoriai rinksis I. Šimonytę

Tai, kad G. Nausėda taikosi į visų pažiūrų rinkėjus, gali pakišti koją ne tik S. Skverneliui, bet ir konservatorių kandidatei I. Šimonytei. Ekspertai vienbalsiu teigė, kad nors ši politikė ir turi didelį palaikymą, kai kurie TS-LKD rėmėjai rinksis ne ją.

„Tie, kurie ją palaiko, tie ir balsuos už ją. Bet ne visi konservatorių rėmėjai linkę už ją balsuoti. Maždaug 6 iš 10 šios partijos rėmėjų linkę balsuoti už I. Šimonytę. Kiti keturi rinksis G. Nausėdą. Bet tie, kurie apsisprendę už ją balsuoti, nuomonės nekeis. Visgi jai sunku pritraukti kažką iš kitų partijų rėmėjų. Ji turi savo lojalius rinkėjus ir jų neišbarstys, bet papildomai kažką pritraukti jai sunkiau nei G. Nausėdai“, – sakė R. Ališauskienė.

Jai antrina ir V. Dumbliauskas, sakydamas, kad abu šie kandidatai taiko į dešinį elektoratą, bet G. Nausėda siekia ir platesnio rinkėjų spektro. Politologas svarstė, kad jei į antrąjį prezidento rinkimų turą patektų būtent I. Šimonytė ir G. Nausėda, S. Skvernelio rinkėjai rinktųsi pastarąjį.

„Jis toks neaiškus dešinysis. O jei išeitų S. Skvernelis ir G. Nausėda, tai I. Šimonytės rinkėjai tikrai balsuotų už G. Nausėdą. Manau, kad didžioji TS-LKD elektorato, kurio yra apie 300 tūkst., dalis rinksis I. Šimonytę ir tik mažoji palaikys G. Nausėdą“, – komentavo V. Dumbliauskas.

Už ką balsuos liberalų rinkėjai?

Kovo pabaigoje, kai siekiantieji prezidento posto turėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus palaikančiųjų parašus, paaiškėjo, kad reikalingų 20 tūkst. parašų nesurinko Liberalų sąjūdžio kandidatas Petras Auštrevičius. Tai reiškia, kad prezidento rinkimuose nėra liberaliai politinei jėgai atstovaujančio kandidato.

Ekspertai vienbalsiu teigia, kad nors P. Auštrevičius ir nedalyvauja rinkimuose, liberalų rėmėjams yra iš ko rinktis. Tiesa, V. Dumbliausko ir R. Ališauskienės nuomonės kiek išsiskyrė dėl to, kuris jų pasirinkimas būtų pirmasis.

MRU politologas V. Dumbliauskas svarstė, kad liberalų rinkėjui patrauklesnė turėtų būti I. Šimonytė. Jis kalbėjo, kad tai, jog G. Nausėda taikosi į visus rinkėjus be išimties, liberaliam elektoratui gali nepatikti. Pasak eksperto, liberalių rinkėjų yra apie 100 tūkst., tad jų balsai gali atnešti sėkmę rinkimuose tam, kurį jie pasirinks.

Tuo metu R. Ališauskienė teigė, kad politologai kartais klysta sakydami, kad liberaliems rinkėjams nėra už ką balsuoti, išskyrus I. Šimonytę: „Liberalų rinkėjai renkasi ir G. Nausėdą, ne tik I. Šimonytę. Negaliu pasakyti, ar dėl politinių pažiūrų, ar jiems atrodo patrauklesnė asmenybė, bet daugiau liberalų rėmėjų renkasi Nausėdą.“

Kovo 23-ąją paskelbtos „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad G. Nausėdą palaiko 23,5 proc. apklaustųjų. Antroji reitinguose – I. Šimonytė, kurią palaiko 22 proc. rinkėjų, trečiasis – S. Skvernelis, už kurį balsuosiantys pasisakė 18,4 proc. apklausos dalyvių. Socialdemokratų kandidatas V. Andriukaitis, surinkęs 4,7 proc. apklaustųjų balsų, aplenkė filosofą A. Juozaitį, už kurį pasisakė 3,6 proc., ir išsiveržę į ketvirtąją vietą. Toliau reitinguose rikiuojasi V. Mazuronis, V. Tomaševskis, M. Puidokas, N. Puteikis.

Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12-ąją.