Lietuva 22-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Šia proga kviečiama apsilankyti minėjimo renginiuose.
Lietuva 22-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Šia proga kviečiama apsilankyti minėjimo renginiuose.
Sekmadienį minėjimo renginiai vyksta Seime. Galima apžiūrėti parodą „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausį“ ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirtą ekspoziciją „Laisvės šauklys“.
Parodoje „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausį“ eksponuojamos archyvinės fotografijos, kurios atskleidžia 1991 m. sausio agresiją prieš Lietuvos valstybę ir Laisvės gynimą ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.
Eksponuojamos Viktoro Kapočiaus, Pauliaus Lileikio, Algimanto Žižiūno, Eugenijaus Masevičiaus nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų; Sauliaus Jokužio, Albino Stubros nuotraukos iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus; Vaidoto Kisielio, Jono Tamulio nuotraukos iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus; Juliaus Vaupšo nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus; Romo Eidukevičiaus, Alfredo Girdziušo, Pauliaus Lileikio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio, Kęstučio Svėrio nuotraukos iš asmeninių ir Lietuvos Seimo archyvo fondų.
Paroda „Laisvės šauklys“ dedikuojama 2012 metų Laisvės premijos laureatui, politiniam kaliniui, vienam aktyviausių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių, kovotojui už žmogaus teises, pogrindinės organizacijos Lietuvos laisvės lyga steigėjui Antanui Terleckui.
Simboliniu parodos moto galėtų būti A. Terlecko žodžiai, užrašyti dar 1982 m.: „Mano likimas glaudžiai susijęs su visos mūsų Tautos lemtimi. Kas nesugeba paklusti, prisitaikyti, atsisakyti savo politinių pažiūrų, moralinių principų, tam skirta sunki kalinio ar tremtinio dalia“.
Fotografijos, originalūs dokumentiniai šaltiniai ir jų kopijos, nelegalūs Lietuvos laisvės lygos spaudiniai, eksponuojami parodoje, pristato A. Terlecko gyvenimo kelią, jo pogrindinę, politinę veiklą kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Visuomenei dar menkai žinomus istorinius liudijimus Seimo kanceliarija gavo iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Genocido aukų muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Seimo archyvo, disidento A. Terlecko asmeninio archyvo.
10.00 val. istorinėje Kovo 11-osios salėje prasidėjo iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjimas, 2012 metų Laisvės premijos įteikimas A. Terleckui.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje - Valstybės vėliavos pakėlimas. Vėliau - Vilniaus arkikatedroje bazilikoje šv. Mišių aukojimas, Antakalnio kapinėse - Sausio 13-osios aukų pagerbimas.
Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagarba bus atiduodama ir laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų - desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.
