Lietuvoje

2019.04.11 21:18

Skvernelis: lankausi prekybos centruose, vaikštau po parduotuves ir gyvenu normalų gyvenimą

Saulius Skvernelis ketvirtadienį Seimui pateikė praėjusių metų vyriausybės veiklos ataskaitą. „2018 metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu“, – sako premjeras. Apie tai, kokius dar vyriausybės pasiekimus ministras pirmininkas laiko sėkmingais, – pokalbis LRT laidoje „Dienos tema“.

– Premjere, jūsų vyriausybės darbų ataskaita yra gana optimistiška. Ekonomistai sako, kad labai prisikabinti neturi prie ko, bet šalyje, kur dėl ekonomikos augimo į biudžetą kasmet gaunama po maždaug  600 mln. eurų, iš esmės premjeru būti gerai – galima būti optimistu.

– Matyt, optimistu reikia būti, turime tokią realią situaciją, bet norint surinkti tą patį biudžetą ir gauti kiekvieną eurą, reikia labai daug pastangų ne tiktai vyriausybės, bet ir tų institucijų, kurios yra atsakingos. Dar kas labai svarbu – sugebėti tuos eurus tinkamai investuoti.

– Ir rasti prioritetus.

– Be abejo. Suradimas yra didžiausias iššūkis formuojant biudžetą, bet aš džiaugiuosi, kad mes, ypač kalbant apie šiuos metus, prioritetus skiriame socialinei padėčiai gerinti, žmonių skurdui mažinti, mokesčiams mažinti. Tai prioritetai, kurie buvo būtini.

– Kaip bebūtų, ekonomika auga, bet ne taip sparčiai kaip kaimyninėse valstybėse. Tą pastebi ekonomistai. Estija ir Latvija auga sparčiau: mūsų šalis – 3,4 proc., o Latvija – 4,8 proc., Estija – 3,9 proc., Lenkija – 5,1 proc., Airija – 6,7 proc. Ar tai reiškia, kad vyriausybės darbai nebuvo tokie ambicingi, kad būtų bandoma aplenkti kaimynines šalis?

– Mes tikrai nesiorientuojame, kad aplenktume pagal BVP augimą kaimynines šalis. Mes orientuojamės į kitus parametrus, kad taptume patys patraukliausi pirmiausia kalbant apie investicijas ir galimą jų pritraukimą. Tai kuria darbo vietas, sukuria papildomą produktą, kurį po to mes eksportuojame, – tai yra susiję su mūsų tiesioginiu ekonomikos augimu. Bet džiaugiuosi, kad BVP augo dar labiau. Džiaugiuosi, kad mes pagal kitus parametrus, pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio augimą, aplenkėme kaimynus, augome sparčiausiai tarp Baltijos valstybių. Tai žiūrint, kokį parametrą lyginsime.

– Bet vis dėlto augant algoms, ar iš tikrųjų mūsų perkamoji galia yra tokia pati gera kaip kaimynų?

–  Žiūrint vėlgi, su kuriais kaimynais lyginsime. Netgi tas jautrus segmentas, kuris tikrai visiems mums aktualus, irgi nėra mūsų pačių sprendimas – yra tarptautinės organizacijos tyrimas. Kalbant apie maisto produktų kainų augimą, tai mes vėlgi tarp Latvijos, Estijos ir Lenkijos pagal pokyčius esame geriausiai vertinami, kad pavyko dalinai stabilizuoti tuos pokyčius.

– Šiaip jau perskirstymas biudžeto yra labai svarbus momentas, kalbant apie tai, kaip šalis gyvena. Ir vis tiek vyriausybė nesistengia siekti didesnio perskirstymo. Pas mus yra 30 proc., kai kitos šalys daugiau perskirsto, ir tai reiškia, kad surenkama daugiau pinigų. Ir mes galėtume surinkti, ką jūs ir sakote, daugiau pinigų, pavyzdžiui, iš mokesčių, bet neefektyviai juos išleidžiame.

– Tai mes kaip tik efektyviai išleidžiame, nes jeigu kalbėtume apie tuos pačius pokyčius, kuriuos jūs įvardijote, apie pokyčių krepšelį, apie 600 mln. eurų, tai trečdalis šio krepšelio bus finansuojama, kaip opozicija tuo metu įvardijo, iš orinių pinigų. Taip, taip buvo, nes buvo susiję su mūsų veiklos efektyvumu, tai yra geresniu mokesčių surinkimu, šešėlio mažinimu, ir mums pavyko tą padaryti. Kitaip visos tos socialinės paskatos, kurias pajuto žmonės, nebūtų įgyvendintos. Dėl perskirstymo – vyriausybė stengiasi, ir mes tikrai matome, kad perskirstymo procentas turėtų būti didesnis. Net neabejoju, kadangi dabar mes operuojame Europos Komisijos pateiktomis rekomendacijomis ir statistika 2016–2017 m., tai žingsniai, kurie buvo padaryti ir 2018 m., parodys metų pabaigoje, kad ir perskirstymo procentas bus didesnis.

–  Kiek?

– Dabar nenoriu spėlioti, pamatysime, bet faktas, kad visa tai, ką mes uždirbome, leidžiame labai atsakingai, laikomės, noriu priminti, labai griežtos fiskalinės drausmės. Turime konstitucinį Fiskalinės drausmės įstatymą, kuris neleidžia išlaidauti, – tai labai gerai. Ir, kalbant apie biudžeto surinkimą, 2018 m. biudžetas buvo visiškai įvykdytas, dar daugiau – 1,5 proc. surinkta daugiau, t. y. 130 mln. eurų pliusas. Noriu paminėti, kad esame atsakingi ir metų pabaigoje planuojame, kad būsime sukaupę 1,5 mlrd. eurų rezervą, jeigu kada nors kas nors įvyktų šalies viduje arba priklausomai nuo išorės susidarytų vienokia ar kitokia situacija.

– Ar jūs planuojate?

– Mes neplanuojame, bet turime pasiruošti, kad nebūtų taip, kaip buvo 2008–2009 m., kada ištiko krizė.

– O 1,5 mlrd. eurų yra daug ar ne? Manoma, kad 4 mlrd. reikia.

– Tai tikrai nėra ta suma, kuri būtų minkštoji pagalvė, bet jau pagalvėlę mes turime pasidėję ir toliau tą darysime. Manau, pagal prognozes, kurias stebime ir Lietuvoje ypač, ir aplinkinėse rinkose, mes dar turėtume panašiu tempu porą metų augti. Manau, rezervą sukaupsime gerokai didesnį, ir neabejoju, kad mūsų vyriausybė darbuosis toliau. Tada, ištikus kažkokiai situacijai, nereikės daryti neatsakingų, nepamatuotų sprendimų ir skolintis už 9–10 proc. komerciniuose bankuose, rinkose, kas buvo prieš dešimtmetį padaryta.

– Viena iš ataskaitos minčių buvo tai, kad suvaldytos maisto produktų kainos. Kada jūs paskutinį kartą pirkote prekybos centre?

– Jeigu būčiau visiškai tikslus, ko gero, savaitgalį. Aš lankausi prekybos centruose, vaikštau po parduotuves ir gyvenu normalų gyvenimą. Tikrai nėra šiandien ta situacija, kur galiu pasakyti: „Žinote, mes pasiekėme.“ Tai daug faktorių lėmė, kalbu apie stabilizaciją, vis tiek mes matome kainų pokyčius pagal atskirus produktus. Yra pokyčiai, kur padidėjo ir sumažėjo, ir natūralu, kad tai nepriklauso nuo reguliacinių sprendimų, bet kažką daryti šioje srityje reikėjo. Tai mes pabandėme – kaip pavyko, vėlgi statistika rodo.

– Bet kieno pastangomis tos kainos, kaip jūs sakote, suvaldytos? Nes iš tikrųjų yra objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, kviečių kainos krito, žaliavų kainos krito, tai automatiškai krenta ir maisto produktų kainos.

– Bet jeigu pastebėjote, dažniausiai būna atvirkščiai – kada krenta žaliavos kaina, labai mažai tai atsispindi galutinio produkto kainoje, ir ne tiktai maisto produktų. Kada kyla žaliavos kaina, tada labai staigiai ta našta perkeliama ant vartotojų pečių. Manau, tie keli sprendimai, kurie buvo padaryti, – galbūt pirmiausia vartotojų teisių apsaugos stiprinimas, tam tikra informacinė kampanija, kuri leidžia žmonėms palyginti kainas.

– O kas konkrečiai, premjere? Jūsų karas su prekybos tinklais, su kainomis rudenį buvo labai matomas. Tai, pavyzdžiui, lentynų mokesčiai – ar jie panaikinti? Ar susitarta su prekybos tinklais, sakykime, dėl tų pačių kainų? 12 prekybos tinklų, kuriuos jūs kvietėte, – ar nors vienas čia ruošiasi atvykti?

– Matyt, investitoriaus pritraukimas nėra toks paprastas, kada tik parašai ateina. Taip, kai kurie iš investitorių plėtė savo tinklą, kur buvo nusprendę galbūt išeiti. Tikrai mums pavyko sustiprinti ar bent jau užmegzti dialogą ir su tais pačiais prekybos centrais. Aišku, esame dėkingi, kad dialogas vyko partnerystės pagrindu. Manau, tie žingsniai, kurie buvo padaryti, daugiau mažiau tikrai tą situaciją nulėmė, aišku, buvo, kaip sakant, objektyvūs tam tikri kriterijai, kurie priklauso tiesiog nuo rinkos.

– O pagalba smulkiajam verslui, apie kurią taip pat buvo kalbėta?

– Smulkiajam verslui pagalba yra priimtas, man atrodo, 16 priemonių paketas, kuris leidžia ir smulkiajam verslui, kalbant apie maisto pramonę arba maisto gamybą, turėti trumpąją grandinę, užsiimti tam tikromis veiklomis supaprastintu būdu.

–  Kiek įsisteigė trumposios grandinės parduotuvių?

– Reikėtų mums pasiskaičiuoti ir pažiūrėti nuo to momento, kada mes pradėjome šias priemones įgyvendinti. Reikia specialios statistikos, bet faktas, kad tokios sąlygos bent jau yra sudarytos, ir smulkiojo, ir vidutinio verslo paskata yra gana aktyvi. Džiaugiuosi, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija numačiusi šiam verslui skatinti regionines priemones, kada nebereikia regiono įmonėms tarpusavyje konkuruoti su galbūt stambių miestų įmonėmis. Taip, kad yra rezultatas, o galutinį pamatysime irgi metų pabaigoje – kokie pokyčiai vyko, sakykime, kalbant apie tų pačių parduotuvių steigimą arba kiek efektyviai veikia trumposios maisto grandinės.

– Sveikatos klausimai. jūs teigiate, kad pas šeimos gydytoją dauguma pakliūva per 7 dienas. Patys gydytojai sako, kad iš tikrųjų eilės pas šeimos gydytojus sutrumpėjo, bet sutrumpėjo pacientų vizito sąskaita ir pailgintos darbo dienos sąskaita. Daugiau mokate, bet jie dirba žymiai daugiau ir taip, galima sakyti, laiku apvaginėja pacientus. Ką jūs į tai?

– Darbo organizavimas, aišku, priklauso nuo pačių gydymo įstaigų, ir mes kalbame apie vidurkį 7 parų, kada beveik 90 proc. gyventojų patenka. Vėlgi turėjome gana įdomias diskusijas su medikų bendruomene, ir, matyt, reikės taip pat svarstyti ir tuos klausimus nagrinėti, kad reikėtų diferencijuoti eiles pagal tai, kada reikalinga itin skubi pagalba, o ne tokiems svarbiems sveikatos sutrikimams jis [laukimo laikas] galėtų būti ir ilgesnis.

Svarbiausia šiandien padaryti taip, kad sunkiomis ligomis sergantys ligoniai ir diagnostiką, ir pirminį gydymą gautų kuo greičiau. Tas dar 30 dienų terminas yra gerokai per ilgas. Bet vėlgi, darant sveikatos priežiūros sistemos reformą, kalbant apie tinklo pertvarką, pabrėžiu, nekalbame apie ligoninių uždarymą ir optimizuojant resursus, manau, galima dar mažinti tam sugaištą laiką. Ir, aišku, labai svarbu, kad tos elektroninės paslaugos, kurios šiandien yra diegiamos sveikatos priežiūros įstaigose, tinkamai veiktų. Kalbu ir apie e. sveikatą, ir diagnostiką, ir konsultacijas per atstumą. Tai taip pat mažina eiles, mažina specialistų apkrovą ir kartu padeda žmonėms greičiau gauti reikiamą paslaugą, kurios trūksta.

– Pensijos padidėjo iki 319 eurų. Ar tai reiškia orią senatvę?

– Tai nereiškia orios senatvės, bet jei jau lygintume, per 2 metus vidutiniškai senatvės pensija, pabrėžiu, vidutiniškai padaugėjo daugiau negu 100 eurų. Tai tikrai yra lengviau, geriau. Tikrai nėra pakankamai, kad būtų galima oriai gyventi. Dėl to galiu patikinti, kad ir šiais metais bus keliamos pensijos – tai įsigalios nuo sausio 1 d. Tikrai džiaugiuosi, kad „Sodroje“ dabar yra tvari sistema, neturinti jokių skolų, kad nėra supriešinimo tarp „Sodros“ ir privačių pensijų fondų. Mes atiduodame, kaip minėjau, kiekvieną eurą senjorui, bet neatiminėjame iš jų, nemažiname. Tai ir vidutiniškai 100 eurų pensijos padidėjimas turbūt yra pliusas. Aš nekalbu apie kitas paskatas, susijusias ir su kainomis, ir su komunaliniais mokesčiais, su kitomis lengvatomis, kurias gali naudoti senjorai.

Dienos tema. Saulius Skvernelis