Lietuvoje

2019.04.11 17:58

Kritiškai įvertino valdančiųjų darbą: neprisidėjo tik prie saulės patekėjimo

Česlovas Burba, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.04.11 17:58

Metinėje veiklos ataskaitoje vyriausybė prisiėmė nepelnytus laurus, taip LRT RADIJUI sako Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas. „Susidaro įspūdis, kad vyriausybė neprisidėjo tik prie saulės patekėjimo kiekvieną rytą“, – teigia jis.

M. Dubnikovo teigimu, pristatydama praėjusių metų veiklos ataskaitą vyriausybė prisiėmė nuopelnus, priklausančius Lietuvos gyventojams, dėl ko susidaro slogus įspūdis. Jo aiškinimu, nors į biudžetą buvo sunešta daugiau pinigų, struktūrinių reformų – pasigendama.

„Perskaičius tą dviejų šimtų lapų ataskaitą, susidaro įspūdis, kad vyriausybė neprisidėjo tik prie saulės patekėjimo kiekvieną rytą, o visos kitos sritys buvo padarytos arba pagerintos tik dėl vyriausybės darbo. Prisiimama labai daug nuopelnų, kurie buvo padaryti visų Lietuvos gyventojų, nes, gerėjant gyvenimui, į biudžetą buvo sunešti pinigai, kurie buvo pabarstyti visoms sritims. Universitetų, ligoninių ir ugdymo reformos yra įstrigusios ir šiandien turime begalę žmonių, kurie gauna neadekvačius atlyginimus ir nėra užtikrinti savo darbo vieta“, – tvirtina M. Dubnikovas.

M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad vyriausybės veiklos ataskaitoje daug kur pateikiami milijoniniai skaičiai, bet jie visiškai nepalyginami su aplinkinėmis valstybėmis.

„Faktas, kad Lietuvos ekonomika augo, pagerėjo ir žmonių gyvenimas, bet, akivaizdu, kad aplinkinės valstybės augo greičiau ir dėl to vyriausybė tikrai galėtų gauti riebų minusą. Netgi nekalbėkime apie Latviją, Estiją, bet tokia šalis, kaip kaimyninė Lenkija, kur ekonomika augo 5 proc., kai mes sugebame išspausti vos 3,5 proc. Akivaizdu, kad vyriausybė tuos laurus ne visai pelnytai užsidėjo ir tikrai yra ką kritikuoti“, – pabrėžia M. Dubnikovas.

Mykolo Romerio universiteto docento Sauliaus Spurgos aiškinimu, vyriausybės veiklos ataskaitoje nėra aiškiai įvardyta, ko valdantieji siekia vykdomomis reformomis ir kiek jos pasiteisina.

„Buvo paminėta daug skaičių, faktų, įvairių tendencijų, buvo pavartota tokia sąvoka, kaip „struktūrinės reformos“, tačiau, kokios struktūrinės reformos – apie tai nebuvo kalbama, nes padidinti pensijas ar įvesti vaiko išmokas nėra struktūrinė reforma. Premjeras minėjo mokytojų etatinio apmokėjimo įvedimą, kuris tikrai buvo nesėkmingas ir sukėlė vyriausybės krizę. Taip pat aukštojo mokslo, universitetų optimizavimas, kurio rezultatai nėra aiškūs, bei mokytojų rengimo reforma. Juk dar vakar vyriausybės posėdyje iškilo aštrus klausimas, kad ši reforma tikrai nesustyguota ir jos rezultatai nėra aiškūs, taip, kad iš tikrųjų ta ataskaita palieka prieštaringą įspūdį“, – LRT RADIJUI sako S. Spurga.

S. Spurga teigia, kad vyriausybės veiklos ataskaitoje galima įžvelgti premjero, kaip kandidato į prezidentus, retoriką. S. Skvernelis savo kalbą pradėjo nuo socialinių klausimų, pažymėjo, kad lankėsi Lietuvoje, bendravo su žmonėmis ir gavo pritarimą jo vykdomai politikai.

„Svarbiausias punktas, nuo kurio pradėjo premjeras, buvo socialinė atskirtis, socialinės išmokos, buvo paminėta daug skaičių. Tiesa, jis kalbėjo ir apie struktūrines reformas, tačiau, kokia kryptimi jos vykdomos, taip ir liko neaišku“, – stebisi S. Spurga.

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui pateikė praėjusių metų vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje praėjusius metus vyriausybės vadovas vadina ypač gerais šalies ekonomikai. Jo teigimu, Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis sumažėjo ir nukrito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis padidėjo 9,6 proc. ir buvo suvaldytas maisto kainų augimas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė. 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius