Lietuvoje

2019.04.11 10:36

Karbauskis įvertino vyriausybę pažymiu, bet opozicija įžvelgia melą

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.04.11 10:36

Devynetas. Tokį pažymį vyriausybei rašo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Ketvirtadienį Seime pristatinėjama vyriausybės ataskaita. Ir nors „valstiečių“ lyderio balas gana aukštas, opozicija mano, kad vyriausybė giriasi pokyčiais ten, kur buvo daugiausia problemų.

Pats premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad vyriausybė susidūrė su sunkumais, bet tikino, kad svarbiausios reformos yra vykdomos. Žurnalistams jis kalbėjo, kad ministrų kabinetas padarė tai, kas buvo numatyta vyriausybės programoje ir, kiek buvo įmanoma, nukreipė resursus ten, kur jų labiausiai reikia.

„Tai yra socialinė sritis, atlyginimai, pensijos, vaiko pinigai, išmokos, kurios buvo daug metų neliestos. Tikrai džiaugiuosi, kad pradėjome, nors ir labai skauda dėl to, struktūrines reformas – nuo farmacijos, nuo valstybės įmonių, nuo kitų reiškinių, kurie valstybėje ilgai buvo nematomi. Džiaugiuosi kabineto darbu, nebuvo jam lengva, ministrai keitėsi, bet dirbome kaip komanda, o kaip bus toliau – matysime“, – komentavo ministras pirmininkas.

Kalbėdamas apie maisto kainų suvaldymą jis kalbėjo, kad palyginus su kaimyninėmis šalimis, Lietuvoje kainų augimas yra stabilizuotas, o kiek tai yra vyriausybės indėlis, o kiek kitų aplinkybių, pasak jo, turėtų vertinti visuomenė.

„Kaip taisyklė, jei kas šalyje įvyksta gero – taip turi būti, jei kas blogo – kalta vyriausybė. Pavyko. Aišku, nesakau, kad viskas toje srityje pasiekta, ko norėjome, bet bent jau žingsnius darėme“, – sakė S. Skvernelis.

Viena svarbiausių pernai vykdytų vyriausybės reformų buvo mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos įvedimas. S. Skvernelis kalbėjo, kad sakyti, jog su sistemos įvedu nebuvo problemų, būtų neteisinga. Jos įvedimą lydėjo daugiau nei mėnesį trūkęs pedagogų streikas, mokytojų apsigyvenimas ministerijoje ir ministrės Jurgitos Petrauskienės nušalinimas nuo pareigų.

„Prisiminkime etatinio modelio įvedimo istoriją čia, Seime. Buvo ištraukiamos kortelės, nesant 71 Seimo nario tas įstatymas buvo patvirtintas viename iš paskutinių posėdžių, likę buvo pora mėnesių vasaros laikotarpio įvedimui. Tos savivaldybės, kurios buvo už, sklandžiai tai padarė. Ten, kur politikavo, buvo kitaip. Faktas, kad buvo ne viskas tobula, buvo sukelti kitokie rūpesčiai“, – kalbėjo ministras pirmininkas, pridurdamas, kad etatinis modelis buvo būtinas, o 75 proc. pedagogų atlyginimai kilo.

Parašė devynetą

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis paklaustas, kaip vertina vyriausybės ataskaitą, kalbėjo, kad šio ministrų kabineto darbą lyginti su kitais sunku, nes jis esą gerokai sėkmingesnis, reformų vykdoma daug daugiau.

„Reformos duoda savo rezultatus, tai matosi skaičiuose. O šnekant apie tai, kas stringa, aišku, kad ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi. Švietimo reformos atveju turėjome klaidas, kurios buvo padarytos ne Seime, o ministerijoje. Ministras dabar naujas, klaidas bando pataisyti“, – sakė R. Karbauskis.

Paklaustas apie kainų augimo suvaldymą, jis teigė, kad yra sričių, kur kainos ne tik suvaldytos, bet ir labai smarkiai mažėjo, pavyzdžiui – farmacija. O maisto dėl maisto kainų, anot R. Karbauskio, gali padėti tik konkurencija.

Paprašytas įvertinti vyriausybę pažymių jis atsakė ją vertintis devynetu.

„Manau, kad nėra nesusijusių dalykų. Ekonomika kyla ir tai susiję su vyriausybės, šito Seimo darbu. Vykdomos reformos susijusios su Seimo ir vyriausybės darbu“, – sakė valdančiųjų lyderis.

Nemano, kad vertinama objektyviai

Opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen vertindama vyriausybės ataskaitą sakė, kad natūralu, jog joje vyriausybė turi save girti. Anot jos, vertinti ataskaitą reikėtų su skeptiškumu. Ji pripažino, kad Lietuvos ekonomika auga, bet lyginant su kitomis regiono šalimis, kaimynams metai buvo sėkmingesni nei mums.

„Vertinant šią vyriausybės ataskaitą labiausiai akį rėžė tai, kad išskiriamos, kaip sėkmingos, švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos sritys. Švietime tų pasiekimų neįžvelgiu. Juk etatinio apmokėjimo reforma sukėlė didžiausią šios vyriausybės krizę. Aš vertinčiau tai kaip reformą, privertusią tris ministrus atsistatydinti. Jos negalima vertinti kaip sėkmingos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji sakė negalinti patikėti, kad švietimo reforma objektyviai vertinama, nes reforma, pareikalavusi trijų ministrų postų, negali būti laiko sėkminga.

Ataskaita – melaginga

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis vyriausybės ataskaitą vadino melaginga. Žurnalistams jis kalbėjo, kad sunku ataskaitoje atrasti įdomesnį kampą, o patį dokumentą vadino „pagyrų maišeliu“.

„Europos Komisijos ataskaita, kuri stipriai kritiška vyriausybės darbams, yra įdėta į tą pačią vyriausybės ataskaitą. Jei EK sako, kad skurdo situacija Lietuvoje prastėja, nelygybės situaciją prastėja, tai vyriausybė šalia to džiaugiasi, kad tie rodikliai priešingi. Aš esu linkęs tikėti EK išvadomis, kurios skaičiais pagrįstos“, – sakė G. Landsbergis.

Paklaustas, ar laiko ataskaitą melaginga jis atsakė, kad terminas „fake news“ (netikros naujienos – aut.) pasirodė tinkamas apibūdinti šią ataskaitą: „Net pritempimu sunku pavadinti, dėl to, kad tai paprasčiausia netiesa. Jei EK sako, kad pagyvenusių žmonių skurdas Lietuvoje auga, o vyriausybė džiaugiasi, kad situacija kaip niekada puiki, tai yra tiesiog melas.“

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius