Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Europos Komisija siūlo į Lietuvą perkelti 207 pabėgėlius.
Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Europos Komisija siūlo į Lietuvą perkelti 207 pabėgėlius.
„Siūloma, kad Lietuva priimtų 207 perkeltuosius asmenis“, – teigiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime spaudai.
Šis skaičius atspindi vadinamąją „perkėlimo programą“, kuri numato, kad iki 2020 metų bus paskirstyta 20 tūkst. vietų ES iš trečiųjų šalių perkeltiems asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos Europoje.
Tai daugiausia Sirijos pabėgėliai, kurie pervežami tiesiai iš stovyklų Artimuosiuose Rytuose pagal susitarimą su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.
Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva priims tiek pabėgėlių, kiek nustatys Europos lyderiai, tačiau teigė, kad tai turėtų būti „nei tūkstančiai, nei šimtai“.
Latvijai numatoma priimti 220 perkeltųjų asmenų, Estijai – 326, Lenkijai – 962. Didžiausias skaičius numatomas Vokietijai, kuri pagal schemą priimti 3086 asmenis. Europos Komisija numato, kad perkėlimo programa prioritetą teiks asmenims iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų.
Iki šiol ES pabėgėlius priimdavo savanoriškai, jų prašymai būdavo svarstomi šalyse, į kurias jie atvyko.
Konkretūs skaičiai, kiek Lietuvai tektų iš Šiaurės Afrikos šiuo metu plūstančių pabėgėlių pagal „laikino perskirstymo mechanizmą“, nėra žinomi, bet numatoma, kad šalis turėtų išnagrinėti 1,16 proc. visai Europai tenkančių prieglobsčio prašymų.
Kvotos paskirstytos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, ekonomikos būklę, anksčiau priimtus pabėgėlius ir nedarbo lygį.
Europos Komisijos pasiūlymas pateiktas siekiant sumažinti pietinėms šalims tenkantį krūvį, tačiau tarp ES valstybių narių jis sulaukė prieštaringų vertinimų. Įtampą dar padidino tai, kad Britanija, Airija ir Danija pagal ankstesnius susitarimus turi galimybę nedalyvauti schemoje.
ES šalių vadovai Briuselio pasiūlymą ketina svarstyti birželio mėnesį.
L. Linkevičius: pasiūlymas diskutuotinas
Priimti pabėgėlius nėra vienintelis būdas dalyvauti krizės sprendime, o nustatytos kvotos – pernelyg „popierinis“ dalykas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Europos Komisijos siūlymą ministras vertina diskutuotiną. Bet tuo pačiu jis pažymi, kad pabėgėliai siekia patekti į turtingesnes šalis, tad kyla klausimas, ar Lietuva iš viso realiai siūlomą kvotą įgyvendintų.
„Vertinu kaip siūlymą, ne daugiau kaip siūlymą, ir reikia diskutuoti. Mūsų pozicija – kad galima ir reikia rodyti solidarumą ir dalintis našta, bet tai neturi būti užkrauta kaip privaloma. Dabar vyks diskusijos ir bus tariamasi“, – BNS Antalijoje sakė ministras, kuris dalyvauja čia vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuva prisideda, pavyzdžiui, siųsdama gelbėjimo sraigtasparnį.
„Noriu pabrėžti, kad tai (pabėgėlių priėmimas) nėra vienintelis būdas dalyvauti šios krizės sprendime, yra kitų būdų ir mes tikrai esam deklaravę ne kartą. Paieškos gelbėjimo sraigtasparnis, įgulos, tai tikrai ne mažesnis indėlis, kuris praktiškai turi labai didelę reikšmę, o privalomos kvotos irgi nėra labai realiai įgyvendinamos. Kiek žinom iš praktikos, tie žmonės siekia patekti į šalis, kurios turtingesnės, kurios gali pasiūlyti didesnes socialines garantijas, ir tos kvotos labai popierinis dalykas. Tai verčia pagalvoti, ar mes tikrai kažką išspręsim. Įsivaizduoti, kad čia bus kvota ir ji bus įgyvendinta, irgi nėra praktiškai pagrįsta“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
F. Mogherini: šalys turi pasidalinti atsakomybę
Anksčiau trečiadienį skelbta, kad Europos Komisija iki gegužės pabaigos ketina parengti pabėgėlių kvotų Europos Sąjungos (ES) šalims planą. Jame bus numatyta, kiek pabėgėlių turėtų priimti Lietuva. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė EK pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
„Iki šio mėnesio pabaigos Komisija pasiūlys laikino perkėlimo planą“, – anksčiau trečiadienį sakė F. Timmermansas.
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikai Federica Mogherini konferencijoje teigė, kad ES šalys turi pasidalyti atsakomybę už pabėgėlius ir vadovautis europietiškomis vertybėmis.
ES migracijos komisaras Dimitris Avramopoulosas aiškino, kad kvotos, pagal kurias būtų paskirstomi pabėgėlių srautai, bus paskelbtos, kai EK paskelbs galutinį planą gegužės pabaigoje.
Jis sakė, kad kvotos bus paskirstytos pagal šalių bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir nedarbo lygį bei pagal valstybių anksčiau priimtus pabėgėlius.
„Kiekybine prasme daug kas priklausys ir nuo šalies gyventojų skaičiaus. Kitas kriterijus bus BVP. Ne nacionalinės pajamos gyventojui, o BVP, buvęs 2013 metais. Taip pat – kiek vienam milijonui gyventojų 2010-2014 metais gauta paraiškų dėl prieglobsčio. Bus įvertintas ir kiekvienos valstybės nedarbo lygis“, – konferencijoje teigė D. Avramopoulosas.
S. Kvernelis: „nei tūkstančiai, nei šimtai“
„Sprendimą, kurį priims viršūnės ES, tai toks ir bus, tokį ir vykdysime“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis.
Klausiamas, kiek Lietuva pajėgi priimti pabėgėlių, S. Skvernelis teigė, kad tokie paskaičiavimai yra, tačiau jų nedetalizavo, jų skaičius turėtų būti panašus į savanoriškai planuojamų priimti asmenų skaičiaus.
„Kol kas apie tai anksti kalbėti, bet tai tikrai nėra nei tūkstančiai, nei šimtai“, – tikino ministras.
Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis teigia, kad Lietuva nėra entuziastinga šiuo klausimu. Pasak jo, Lietuva gali kitaip prisidėti prie pagalbos – pavyzdžiui, saugoti išorinę ES sieną.
Be to, Lietuvos atstovo nuomone, kvotų sistema gali žlugti, nes pabėgėliai iš vargingesnių ES valstybių išvyks į turtingesnes, kurios gali suteikti didesnes išmokas ir geresnes gyvenimo sąlygas.
Pagalbos dėl pabėgėlių iš Afrikos prašo pietinės ES valstybės. Tam pritaria ir tokios šalys kaip Vokietija, Austrija, Prancūzija.
Nepritarimą siūlymui viešai išsakė Slovakija ir Estija.
Šiuo metu atsakomybė už prieglobsčio ieškančius asmenis tenka Bendrijos šalims, į kurią tie asmenys pirmiausiai atvyksta. Dėl šios priežasties arčiausiai pagrindinių migrantų maršrutų esančios šalys, tokios kaip Italija, Malta ir Graikija, skundžiasi, kad joms tenka per didelė Europos pabėgėlių krizės našta, kadangi iš Šiaurės Afrikos per Viduržemio jūrą atplaukiantys pabėgėliai pasiekia būtent šias valstybes.
Raginimai imtis veiksmų suintensyvėjo balandį, kai Viduržemio jūroje sudužus vienam migrantų laivui žuvo apie 800 žmonių.
Remiantis ES įstatymais, Jungtinė Karalystė, Danija ir Airija nuo kvotų sistemos yra atleidžiamos. Kai kurios šalys siūlo ES pasiekusius ekonominius migrantus siųsti atgal.
ES taip pat svarsto galimybę panaudoti karinę jėgą ir sustabdyti Viduržemio jūrą kertančius migrantų kontrabandininkus. ES politikos įgaliotinė Federica Mogherini teigia, kad konkrečius karinius planus nuspręs ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai per susitikimą pirmadienį. Tačiau nereikia pamiršti, kad bet koks jėgos panaudojimas prieš nelegalius žmonių pervežėjus turės sulaukti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pritarimo.
Jungtinė Karalystė mano, kad ES derėtų daugiau dėmesio skirti su prekiautojais žmonėmis, kurie migrantus išnaudoja, kelia grėsmę jų gyvybėms ir ragina juos atvykti į Europą.
