Lietuvoje

2015.05.07 10:51

Įvertino karo grėsmę Lietuvai

Eglė Samoškaitė, DELFI.lt2015.05.07 10:51

Lietuvai karo grėsmė yra išaugusi, mano 58,8 proc. Lietuvos piliečių. Tik dalis svarsto, kad grėsmė išaugusi šiek tiek, kita dalis – kad grėsmės lygis pakilo labai ryškiai. Dar apytiksliai trečdalis laikosi nuomonės, kad grėsmė nėra išaugusi ir nerimauti, nėra ko.

Lietuvai karo grėsmė yra išaugusi, mano 58,8 proc. Lietuvos piliečių. Tik dalis svarsto, kad grėsmė išaugusi šiek tiek, kita dalis – kad grėsmės lygis pakilo labai ryškiai. Dar apytiksliai trečdalis laikosi nuomonės, kad grėsmė nėra išaugusi ir nerimauti, nėra ko.

Tokie duomenys paaiškėjo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Vilmorus“ atlikus gyventojų apklausą.

Remiantis apklausos duomenimis, dauguma visuomenės pritaria šauktinių kariuomenės grąžinimui, tačiau dėl paties modelio nuomonės nevienareikšmiškos. Gyventojai jau linkę susitaikyti ir su didesniu lėšų skyrimu krašto apsaugai, nors apklausos duomenys liudija šiokį tokį rezervuotumą: didžioji dalis žmonių sakė, kad lėšų didinimui pritartų „šiek tiek“.

Apklausa buvo atlikta balandžio 10–19 dienomis ir yra užsakyta Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio.

Regi karo grėsmę

Remiantis apklausos duomenimis, padidėjusią karo grėsmę Lietuvai regi 58,8 proc. respondentų, tačiau 19,2 proc. laikosi pozicijos, esą grėsmės padidėjimas yra labai žymus, o 39,6 proc. mano, jog grėsmė padidėjo tik šiek tiek.

Dar 28,3 proc. gyventojų sakė nematantys jokios grėsmės padidėjimo, 12,9 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.

„Tai nėra nei gerai, nei blogai, tai yra faktas, kuris sako, kad 19 proc. žmonių jaučiasi nesaugiai, 39 proc. jaučia nerimą, o 28 proc. nieko nemato ir nieko negirdi. Nieko daugiau šie duomenys mums nepasako, nebent tik liudija apie tai, kad tie 19 ir 39 proc. būtų linkę labiau vartoti informacijos apie įvairius neramumus, susijusius su mūsų kaimyne Rusija. Jie veikiausiai yra linkę tokią informaciją skaityti, žiūrėti televizijos laidas, dalyvauti komunikacijų sraute“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Pasak profesoriaus, šie duomenys atskleidžia bendrą suaudrintų protų kiekį. „Suaudrinti žmonės labiau jautrūs pranešamai informacijai, įtikinėjimui, jie labiau jautrūs ir manipuliacijai: viena vertus, pasiduoda manipuliacijai, kita vertus, gali greičiau ją ir atpažinti“, – mano G. Mažeikis.

Kalbėdamas apie tuos žmones, kurie nemato grėsmės padidėjimo, profesorius vis tik buvo linkęs manyti, kad net ir tokiems gyventojams atėjo laikas sunerimti, mat tokie žmonės negali būti vadinami kritiškais.

„Ta visiška ramybė anaiptol nerodo, kad jie yra skaidraus, šviesaus proto, kritiško mąstymo, o veikiau, kad jie linkę naudotis ir pasitikėti klišėmis. Tai, kad jie nėra suaudrinti, nerodo jų laisvumo“, – sako profesorius.