Lietuvoje

2019.04.10 15:16

Atskleidė, ką žmonės galvoja apie LRT: atsiskaityti turėtų ne Seimui, o visuomenei

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.04.10 15:16

Nederėtų prezidentui ir Seimui į LRT Tarybą skirti atstovų ir atskaitinga LRT turėtų būti ne parlamentui, o visuomenei. Taip mano dauguma apklaustųjų tyrime apie LRT vertinimą. Jo rezultatus trečiadienį pristatė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Deimantas Jastramskis.

Stiprina demokratiją, bet reikėtų mažiau politikų Taryboje

Remiantis LRT vertinimo tyrimu, 36,5 proc. apklaustųjų sako, jog prezidentas ir parlamentas neturėtų skirti LRT Tarybos narių, kurie vėliau renka generalinį visuomeninio transliuotojo direktorių. 28,5 proc. sako, kad dabar galiojanti tvarka, kai politikai savo atstovų skiria, yra tinkama, o 35 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi.

Pagrindinis vaidmuo, kalbant apie LRT veiklos vertinimą, turėtų tekti visuomenei: dauguma apklaustųjų sako, kad atskaitinga LRT turėtų būti visuomenei (39 proc.), Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (20 proc.) ir abiem joms (12 proc.). Kad už darbus atsiskaityti turėtų Seimui, mano tik 6 proc. apklaustųjų. Tačiau net 50 proc. praėjusiais metais Seimo atliktą LRT veiklos tyrimą vertina teigiamai, nors kad LRT yra skaidrus, įsitikinusi dauguma, t. y. 39 proc. apklaustųjų (27 proc. sako, kad ne).

Pasak 62 proc. respondentų, LRT prisideda prie demokratijos stiprinimo, bet net 41 proc. respondentų mano, kad dabar LRT yra priklausomas nuo politikų (kad ne, teigia 35 proc.).

Apklaustieji visuomeninio transliuotojo finansavimo būdo keisti nenori: kad tai ir toliau būtų daroma iš biudžeto, teigia 49 proc., o štai iš savo kišenės abonentinį mokestį už visuomeninį transliuotoją mokėti norėtų tik 9 procentai.

Šie duomenys pristatyti trečiadienį surengtoje tarptautinėje konferencijoje, kurioje diskutuota apie visuomeniniams transliuotojams kylančius iššūkius. Joje dalyvavęs „Baltic Centre for Media Excellence“ vadovas Janis Siksnis akcentavo, kad „visuomeninių transliuotojų vaidmuo unikalus, nes jų turinio kokybė turi būti aukščiausia, tokie pat turi būti ir atsakingumo standartai“.

LRT rengiamoje tarptautinėje konferencijoje – žiniasklaidos ekspertų diskusija apie visuomeninį transliavimą

Pirmieji metai paženklinti kovai už nepriklausomybę

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė konferencijoje pabrėžė, kad būtent priklausomybė nuo valdžios institucijų lemia – visuomeninis ar valstybinis transliuotojas yra.

„Laisvose, demokratiškose šalyse visuomeniniai transliuotojai kuria sąlygas visuomenės teisei į tiesą, įvairovę, pasirinkimą. Būtent visuomenė, skirtingi jos interesai – esminė transliuotojų pareiga ir atsakomybė. Tuo metu valstybėse, kuriose žodžio laisvė ir nuomonių įvairovė dar netapusios pamatinėmis vertybėmis, transliuotojai veikia kaip valdžios įrankiai – visuomeninis čia virsta valstybiniu“, – aiškino ji.

Pirmieji metai einant LRT generalinės direktorės pareigas, pasak jos, paženklinti kova už LRT nepriklausomumą: „Kai kurie politikai verčia naująją administraciją mokėti už senosios klaidas, visiškai ignoruodami mūsų pastangas ir neatsiliepdami į kvietimą dialogui.“

2018-aisiais Seimas atliko parlamentinį tyrimą, kuriuo tyrė LRT veiklą. Nors Seimas išvadas, padarytas po šio tyrimo, atmetė, remiantis jomis parengta nauja LRT įstatymo redakcija, kuriai jau yra pritarta po pateikimo.

Labiausiai Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos ekspertai nuogąstavo, kad LRT įgyvendinus tyrimo išvadų siūlymus, būtų didinama visuomeninio transliuotojo priklausomybė nuo politikų.

Pasak jos, valdžios ir transliuotojo dialoge kartais kyla įtampų – paklystama tarp sąvokų „atskaitomybė“, „priežiūra“ ir „kontrolė“: „Užmirštama, kad visuomeninis transliuotojas, jo veiklos principai – tai ne dvi barikadų pusės, o bendras interesas.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.