Lietuvoje

2019.04.10 10:19

Nevykstanti buvusių kalinių integracija: neranda net pačio paprasčiausio darbo

Bausmių vykdymo sistema viena iš jautriausių valstybės aparato sudedamųjų dalių, apie kurias vis dar vengiama kalbėti. LRT TELEVIZIJAI Milda Bliumenzonienė, kalinių globos draugijos pirmininkė, patvirtina, kad resocializacija Lietuvoje vis dar neveikia nei pataisos namuose, nei laisvėje.

Tuo metu trečiadienį Teisingumo ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad nuo šiol pataisos įstaigose – naujos darbo vietos, galimybė išmokti profesijos.

Skaičiuojama, kad 62 proc. žmonių grįžta atlikti bausmę. Tai tampa savotišku užburtu ratu – nuteistieji kali kalėjimuose ne pirmą kartą. Anot M. Bliumenzonienės, tai rodo, kad nei laisvėje, nei įkalinimo vietoje nevyksta dalykai.

„Mūsų įkalinimo įstaigos neturi atsakomybės už tą žmogų, koks jis išeina į laisvę, kaip jis gyvena laisvėje ir integruojasi, t.y. esu uždaryta, ką aš ten darau, kaip aš ten gyvenu, mokausi ar nesimokau, ieškau darbo ar neieškau – niekam neįdomu.

Tokia tvarka. Tas žmogus išeina į laisvę akivaizdžiai neparuoštas. Valstybė labai gražiai sako: skiriama pašalpa, yra užimtumo centrai, labdaringos valgyklos. Sakoma, kad viskas padaryta, tiesiog jie nesugeba integruotis dėl kažkokių kitų priežasčių“, – sako pašnekovė.

M. Bliumenzonienė jau ne vienerius metus vaikšto kartu su nuteistaisiais ir padeda jiems ieškoti darbo. Tiesa ta, anot jos, kad iš įkalinimo išėjusiems asmenims nepavyksta susirasti ir pačio elementariausio darbo, pavyzdžiui, šiukšlių rūšiavimo.

„Vienas jis neįgalus nueiti, nes neturi ką nunešti – jo gyvenimo aprašymas labai menkas. Visai neseniai keliavau su vienu, kuris baigęs vos keturias klases, neturi jokios darbo patirties, „kalėjimo kupra“ – 14 teistumų. Man darbdavys sako, ar aš už jį dirbsiu, nes jis tokios atsakomybės prisiimti nenori“, – pasakoja ji.

51 proc. nuteistųjų atlieka ilgesnes nei 5-erių metų laisvės atėmimo bausmes. Palyginimui, Lenkijoje – 14 proc., kuriame yra ir virtualusis kalėjimas – 5 tūkst. nuteistųjų dėvi apykojes ir juos prižiūri 17 pareigūnų. Tuo metu, Lietuvoje 6,5 tūkst. kalinių – 3 tūkst. pareigūnų.

Labas rytas, Lietuva I dalis

Pataisos įstaigose – naujos darbo vietos

Pramonės įmonės parėmė Teisingumo ministerijos iškeltą partnerystės iniciatyvą prisidėti, keičiant nuteistųjų įdarbinimo koncepciją, kurti jiems daugiau darbo vietų. Įmonėms pasiūlyta pataisos įstaigų teritorijoje steigti gamybos bazes, mokyti žmones laisvėje paklausių profesijų, daugiau nuteistųjų įdarbinti statybose, aplinkos tvarkymo darbuose, trečiadienį išplatintame pranešime rašo Teisingumo ministerija.

„Bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis suteikia galimybę gerokai išplėsti darbų spektrą nuteistiesiems, sustiprinti jų socialinę reabilitaciją, padėti pasirengti gyvenimui atlikus bausmę, įsitvirtinti visuomenėje, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Šiuo metu vykta derybos su keliomis įmonėmis, kurios būtų pasirengusios į pataisos įstaigas perkelti gamybos cechus, apmokyti nuteistuosius reikalingų profesinių įgūdžių, suteikti profesinę kvalifikaciją“.

Ministro teigimu, peržiūrėjus iki šiol nuteistuosius įdarbinančios valstybės įmonės „Mūsų amatai“ veiklą, bus keičiama tiek jos veikla, tiek požiūris į nuteistųjų įdarbinimą. Įmonė prekėms ir paslaugoms pirkti skiria per 6 mln. eurų, tačiau nemažai įmonės produkcijos buvo gaminama „į sandėlį“, susikaupė milijoninės skolos.

Teisingumo ministerijos atliekamas tyrimas „Mūsų amatuose“ atskleidė daug aplaidumo, nekompetentingos veiklos atvejų. Mažos vertės viešieji pirkimai neretai atlikti neužtikrinant tiekėjų konkurencijos, kelia abejonių įsigytų medžiagų kiekiai, kai kurie sudaryti sandoriai.

Planuojama „Mūsų amatuose“ palaipsniui mažinti nekonkurencingas gamybines veiklas ir įmonei perduoti maitinimo, skalbimo, kitų paslaugų tiekimą įkalinimo įstaigoms.

Vilniuje įsikūrę „Mūsų amatai“ savo filialus turi Alytuje, Marijampolėje ir Pravieniškėse. Čia dirbantys nuteistieji gamina baldus įvairios paskirties baldus, metalo ir ketaus gaminius, siuva darbo drabužius ir kt.

Plačiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ nuo 42:08 min.

Labas rytas, Lietuva I dalis