Lietuvoje

2019.04.09 21:18

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė: turbūt tik šiandien pirmą kartą išgirdau švietimo ministro ketinimus tvarkytis

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.04.09 21:18

Susisiekimo ministro Roko Masiulio inicijuotas auditas atskleidė, kad švietimo sistemoje kaip vešėjo „švogerizmo“ tradicijos, taip ir toliau veši, nors „valstiečiai“ skelbėsi atėję kovoti su sistema ir su korupcija.

Vienur pinigai akivaizdžiai švaistomi, o štai mokytojams, kurie turi vertinti brandos egzaminus, už valandą planuojama mokėti vos 4–6 eurus. Bijodamas dar vieno mokytojų bruzdėjimo, naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketina rasti pinigų, tačiau jo pirmoji reakcija į audito rezultatus buvo kiek kitokia.

Ar yra valios kuopti švietimo pelkę – „Dienos temoje“ žurnalistė Indrė Makaraitytė kalbėjosi su švietimo, mokslo ir sporto ministru A. Monkevičiumi ir Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živile Simonaityte bei Viešųjų pirkimų tarnybos vadove Diana Vilyte.

– Ministre, kodėl  taip staiga pasikeitė jūsų nuomonė apie auditą, nes iš karto, vos paskelbus audito rezultatus, jūs pasakėte, kad jau viską padarėte, visos problemos išspręstos, tačiau po kelių dienų kreipėtės į teisėsaugos institucijas ir sakote, kad per 3 mėnesius ištaisysite tą padėtį?

A. Monkevičius:  Aš nesakiau, kad problemos išspręstos, pasakiau, kad jas iš tikrųjų sprendžiu labai rimtai. Tas pats auditas iš tikrųjų mano inicijuotas ir pratęstas sausio 22 d. mano įsakymu. Kaip tik laukiau šitų išvadų ir manau, kad teisinėmis  priemonėmis turime reaguoti, nesukurti tokios situacijos, kad pirmiau apkaltiname, o paskui matome, kad tie žmonės, kurie kažką ne taip darė... Tarp kitko, auditas 3 metų laikotarpį analizavo. Noriu pasakyti, kad šiuo metu daugelis dalykų yra sutvarkyta, ir mes turbūt nematysime tų dalykų. Taigi, mano buvo reakcija tokia, kad, 3 metų laikotarpį įvertinus rimtai, atsižvelgęs į tai, kaip numato Darbo kodeksas, reikia paimti ir paaiškinimus raštu įvertinti, ir tada paskirti nuobaudas.

Na, o jeigu kalbėtume apie tai, ką pabrėžiau nuo pat pradžių, mano galva, žymiai svarbiau yra pertvarkyti šitą sistemą, kuri manęs netenkina. Nuo pat pradžių tą deklaravau, dėl to inicijavau šitą auditą ir manau, kad būtent tai yra pagrindinis tikslas – sistemiškai pertvarkyti sistemą, kad ji būtų skaidri, efektyvi, matytume, kaip panaudojamos lėšos ir kokį rezultatą pasiekiame.

– Labai atsiprašau, bet jūs esate ministras jau trečią kartą. Tai eilinį kartą jus tenkino, tuomet ir ką jūs matote, ką ne taip padarėte?

A. Monkevičius: Pirmiausia paskutinį kartą ministru buvau labai trumpai – 2008 metais. Manau, kad būtent daugelis dalykų, jeigu kalbėtume apie mokyklų tinklo tvarkymą, tai tos rekomendacijos sukurtos 2003–2004 metais. Labai džiaugčiausi, jeigu jos būtų buvusios įgyvendintos. Daugybė dalykų, daugybė vyriausybių nedarė šitų darbų. Dabar auditas atskleidė pastarųjų 3 metų duomenis.

– Kur irgi  nieko nedaryta...

A. Monkevičius: Daryta, nedaryta, bet, mano galva, aš dabar negaliu kalbėti ir atsakyti už tai, kas nepadaryta per 10 metų, bet aš užtikrinau, kad per 3 mėnesius tikrai bus padaryta žymiai daugiau negu per pastaruosius 3 metus, ir mes iš esmės pertvarkysime šitą sistemą.

– Ponia D. Vilyte, jūs sakote, kad auditas atskleidė tiktai ledkalnio viršūnę. Ką dar galima atrasti švietimo sistemoje be šitų atradimų, kurie iš tiesų kai kurie buvo bent jau skandalingi, mažų mažiausiai?

D. Vilytė: Matyt, ne tik mūsų atlikti viešųjų pirkimų vertinimai, ne tik Valstybės kontrolės atlikti auditai, bet ir mokytojų streikas signalizavo apie sistemoje esančias ydas. Viešieji pirkimai – tik instrumentas, kaip įsigyti vieną ar kitą paslaugą ar prekę, ar darbus, ir jie turėtų padėti. Tačiau turbūt buvo sistemoje naudojamasi viešaisiais pirkimais ir buvo piktnaudžiaujama. Matyt, švietimo sistemos negalime laikyti išskirtine Lietuvos sritimi, kur nėra problemos, kur nėra neracionalaus lėšų naudojimo, kur nėra korupcijos, kur nėra neefektyvumo. Ten tikrai viso to yra ir turbūt ne mažiau. Švietimo ministerijoje turbūt tik šiandien pirmą kartą aš išgirdau ministro ketinimus ir norą tvarkytis. Iki to, deja, net nesulaukėme iš ministerijos ženklų arba noro tvarkyti viešųjų pirkimų sistemą ar kitur. Šiuo atveju galiu kalbėti tik apie viešuosius pirkimus. Mūsų tikrinimo ir vertinimo atveju sulaukdavome ministerijos vizitų, bet tiktai spręsti problemas taip, kaip toliau tęsti, o ne iš esmės ir sistemiškai sutvarkyti.

– Ponia D. Vilyte, užteks 3 mėnesių, kaip ministras sako, šioms problemoms eliminuoti?

D. Vilytė: Žinote, galima kalbėti apie kosmetines pertvarkas, kurios tikrai nepertvarkys sistemos. O ar galima šnekėti iš esmės, nes ten yra ir apie lėšų, europinių struktūrinių fondų panaudojimą: ar tos lėšos iš tikrųjų daro pokytį moksleivių švietimo kokybei, ar mokytojai patys, gaudami ir stažuotes, ir metodines  priemones, jomis naudojasi, ar tai, kas yra sukuriama su europinio  finansavimo lėšomis, duoda tą pridėtinę vertę ir duoda tą pokytį, kurio mes tikimės, kad sulauksime. Tai į šituos klausimus turėtų atsakyti švietimo ekspertai, tai ne viešųjų pirkimų klausimas, bet 3 mėnesių tikrai nepakaks.

– Gerbiama Živile, Valstybės kontrolė yra ne vieną auditą atlikusi, ir tai, kas yra dabar pasakyta, tai jūs metų metus tą patį kartojate. Čia A. Monkevičius, tiesiog, na, jam toks  likimas, kad reikia visas bulves susirinkti. Bet iš 11 rekomendacijų bendrojo ugdymo sistemoje, kurias rekomendavo Valstybės kontrolė,  per 3 metus yra įgyvendinta viso labo viena.

Ž. Simonaitytė: Iš tikrųjų taip. Turbūt du pagrindiniai skaičiai, kur mes lyginamės kalbant apie bendrąjį ugdymą, – tai EBPO vidurkiai, ir, lyginant EBPO vidurkius, bendrajam ugdymui mes išleidžiame daugiau negu tos šalys. Atitinkamai mūsų mokinių pasiekimai yra prastesni negu tų šalių vidurkis. Faktas tas, kad, išleisdami daugiau ir turėdami mažesnius pasiekimus, turime tvarkytis viduje, sistemoje, nes didesnis lėšų skyrimas tai sistemai problemos neišsprendžia.

Mes jau dabar skiriame daugiau negu kitos šalys, kurios turi geresnius pasiekimus. Kaip spręsti tą sistemą ir kaip spręsti joje nustatytus trūkumus, mes rekomendacijas pateikėme dar 2017 m. pabaigoje. Viena iš jų yra įgyvendinta, ir judėjimas yra. Kas gal šiek tiek liūdina, kad kalbant apie mokinių pasiekimų gerinimą, tai viena rekomendacija kaip tik  nuėjo kitu keliu: mes rekomendavome atsisakyti jungtinių klasių, penktų – aštuntų, nes jos skatina būtent blogesnius pasiekimus ir neskatina mokinių geresnių pasiekimų. Tai šitoje vietoje, deja, tas ratas mokyklų, kuriose galima turėti jungtines penktas – aštuntas klases, kaip tik buvo išplėstas.

– Ministre, pinigų švietimo sistema turi labai daug, daugiau negu bendras vidurkis išsivysčiusių Europos valstybių, jeigu taip galima sakyti. Auditoriai atskleidžia, kad lėšos yra valdomos neefektyviai. Jūs per 3 mėnesius ketinate viską išspręsti?

A. Monkevičius: Žiūrėkit, koks paradoksalus klausimas. Nesvarbu, kuo esu kaltinamas, per 3 mėnesius turiu stebuklą padaryti. Aš tik pasakiau, kad per 3 mėnesius padariau tikrai daug ir kad per 3 mėnesius trejų metų problemų negaliu išspręsti, bet jau daug ką pradėjau tvarkytis.

– O kokie jūsų prioritetai yra, ministre? Ką reikia mėžti?

A. Monkevičius: Mano prioritetai ir yra tie patys, apie kuriuos kalbame. Tas pats mokyklų tinklo tvarkymas, bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas, kuris visiškai įstrigęs ir perkamas buvo kažkokiu keistu būdu. Visa tai pertvarkoma ir nukreipiama dabar į mokytojo kvalifikaciją ir nemažas lėšas. Dabar netgi tas klausimas,  apie kurį mes kalbame, – auditas. Aš pats inicijavau, pats laukiau rezultatų, tik ne pirmasis paviešinau. Bet būtent mano reakcija tokia yra: teisėtai įvertinti, įvertinti tuos, kurie per 3 metus kažką ne taip padarė. Tas bus padaryta teisėtu būdu. Kita vertus, per tą laiką mes baigiame parengti įstaigų, pavaldžių institucijų pertvarkymo planą, kuriame kaip tik, kaip gerbiama D. Vilytė sakė, norime orientuotis į tą rezultatą, į tą tikslą, kuris būtų prasmingas, matuojamas, kad lėšos būtų naudojamos efektyviai. Štai per beveik 3 mėnesius į ką aš orientuojuosi. Dabar tikrai man labai sudėtinga būtų atsakyti, per kiek laiko tą padarysime, bet  manau, kad nebeturi būti ministerijoje neskaidrių konkursų, nes daug ką įvedėme ir dar papildomų priemonių, sukursime bendrą sistemą.

– Na, turi būti ne tik ministerijoje, bet ir  švietimo sistemoje, nes čia ir auditas švietimo sistemos, ne ministerijos.

A. Monkevičius:  Toje srityje, už kurią yra atsakingas švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tai dar ir sportas. Manau, mes tuos dalykus darysime ir sukursime bendrą praktiką, gal ir viešųjų pirkimų bendrą centralizuotą sistemą. Tikrai vienas iš elementų yra. Tuos dalykus mes intensyviai darome.

- Ką mano Valstybės kontrolė? Ką pirmiausia reikėtų daryti  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kad būtų tas tikslas, kad tie pinigai būtų panaudoti efektyviausiai?

Ž. Simonaitytė: Turbūt ką sako ministras, tai yra teisinga. Mes turime labai aiškiai turėti tikslus, ir jeigu mes turime tikslą, kalbant apie, tarkim, bendrojo ugdymo mokinių pasiekimus, tai turime orientuoti sistemą į mokinių pasiekimų gerinimą. Jeigu mes kalbame apie ikimokyklinį ugdymą, tai turime orientuoti sistemą į  ikimokyklinio ugdymo prieinamumą.

Kalbant apie viešuosius pirkimus, pernai mes atlikome visos viešųjų pirkimų sistemos auditą. Čia yra du aspektai, kas yra susiję su nustatytais faktais ir konkrečiais piktnaudžiavimo atvejais, tai, be abejo, jie turi būti atitinkamai išnagrinėti, tam yra ikiteisminio tyrimo institucijos ir vėliau teisminės. Jeigu kalbame apie kitą aspektą, apie kurį mes audite jau irgi kalbėjome, Lietuvoje iš tikrųjų yra labai didelė problema dėl viešųjų pirkimų specialistų kompetencijos. Palyginti, Lietuvoje veikia beveik 4 000 perkančiųjų organizacijų, Airijoje, kuri yra didesnė, veikia 70. Atsakymas, kaip tvarkyti sistemą, tai viešųjų pirkimų kontekste vėlgi ta pati EBPO ir kitos organizacijos sako – reikia centralizuoti.

A. Monkevičius: Mes ir norime centralizuoti pirkimus į vieną sistemą, supaprastinti ir sugriežtinti.

– Ministre, sau kokį tikslą dabar esate išsikėlęs po tokio politizuoto audito rezultatų paskelbimo?

A. Monkevičius: Mano tikslai yra tie patys: yra darbų grafikas, yra būtent ir mokytojų darbo užmokesčio sistemos galutinis įvedimo sutvarkymas. Jeigu kalbėtume apie tinklo tvarkymą, tai vėlgi aš labai pritariu.

– Bet Jūsų, ministre, jūsų tikslai? Norėjau išgirsti, kad mokinių gebėjimų augimas, – ko norėtų kiekvienas tėvelis.

A. Monkevičius: Mano tikslas yra, kad mes kurtume laimingą, klestinčią visuomenę, laimingą asmenybę. Kas ta klestinti asmenybė? Pritariu, kad tik ne tas rezultatas, apie kurį ką tik išgirdau, net ne aprėptis, ne lankomumas, bet kanadiečiai matuoja vaikų ugdymą ikimokyklinių įstaigų periodu. Tai yra beveik svarbiausia, ir į tai mes dabar orientuosime rezultatą. Tai ne vien tik aprėptis.