Nors Lietuvoje pernai vagysčių skaičius mažėjo kone dešimtadaliu, tačiau vagių grobis – vis didesnis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelio vagysčių pavyktų išvengti, jei būtų pasirūpinama tinkama apsauga.
Nors Lietuvoje pernai vagysčių skaičius mažėjo kone dešimtadaliu, tačiau vagių grobis – vis didesnis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelio vagysčių pavyktų išvengti, jei būtų pasirūpinama tinkama apsauga.
Dažnas žaibiškos vagystės įrankis – gana primityvios priemonės. Nors paprastai nuo panašių įsibrovimų kenčia bendrovių biurai, tačiau neretas vagis tokiu būdu braunas ir į gyvenamąsias patalpas.
„Nėra tokių langų, kurie apsaugotų nuo įsibrovimų, tačiau svarbu, kad kuo ilgiau užtruktų patekti į patalpas, ypač jei objektą saugo saugos tarnybos“, – teigia draudimo bendrovės atstovas Tomas Nenartavičius.
Draudikai skaičiuoja, kad tinkamai saugant turtą, vagysčių Lietuvoje galėtų sumažėti kone 90 proc. Nors šių nusikaltimų ir mažėja, tačiau ilgapirščiai sugeba pasisavinti vis brangesnį turtą. Pernai vidutinė vagystės žala siekė daugiau nei 4,5 tūkst. litų, o tai penktadaliu daugiau nei 2011-aisiais.
Policija atkreipia dėmesį, kad nors per metus vagysčių skaičius mažėjo dešimtadaliu, tačiau retas pasirūpina tinkama turto apsauga.
„Nėra tokios apsaugos priemonės, kurios vagys neįveiks. Tik laiko klausimas, kiek užtruks, 10 sekundžių ar 20 minučių. Tad ant langų ir duryse vienos spynos neužtenka“, – teigia Lietuvos kriminalinės policijos atstovas Artūras Burkauskas.
„Mes rekomenduojame kompleksines saugumo priemones: patikimus durų užraktus, saugos tarnybą ir signalizaciją“, – sakė T. Nenartavičius.
Pastebima, kad ilgapirščiai į butus dažniausiai braunasi darbo metu ir vagia lengvai išnešamus ir vėliau realizuojamus daiktus – juvelyrinius dirbinius, pinigus ar pan.
Įmonių turtas vagiamas iš anksto suplanavus, naktį. Ir dažniausiai – žaibiškai.
