Lietuvoje

2019.04.09 15:55

Vinokuras apie sudaužytą atminimo lentą: aferisto siekis pritraukti dėmesį

Reaguodamas į išniekintą karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą, žurnalistas Arkadijus Vinokuras tvirtina, kad tokiu būdu siekiama sukiršinti lietuvius su žydais ir atkreipti į save dėmesį. „To siekia kažkoks aferistas, kurio siekis pritraukti kitų dėmesį barbarišku būdu“, – tvirtina A. Vinokuras.

„Net neverta apie šį žmogų kalbėti, geriau pasigilinkime, kaip vienas ar kitas žmogus, viena ar kita institucija, mums priešiškos šalys naudojasi mūsų silpnomis vietomis, o ši silpna vieta yra žydų ir lietuvių santykiai [...]. Jeigu mes nesiekiame tiesos, o bandome užtušuoti ir daryti iš to politiką, tai mūsų priešai tuo ir naudojasi“, – pabrėžia A. Vinokuras.

Jo teigimu, šis barbariškas išpuolis, kurį Lietuvos žydų bendruomenė kategoriškai pasmerkė, yra pasekmė sprendimo, kurį priėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

„Pūlinys yra problema, konkrečiai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris neatsižvelgęs į visą šūsnį dokumentų, rodančių, kad vienas asmuo dalyvavo genocido nusikaltimuose už administracinio stalo, neatsižvelgė į šiuos faktus. Nenorima matyti, kad yra žmonės, kurie yra susitepę. Yra sukurtas mitas apie visiškai švarią Lietuvos istoriją Antrojo pasaulinio karo metais. Apie tai reikia kalbėti ir šią problemą, kuri įaudrina žmones, neturinčius jokios informacijos, spręsti“, – akcentuoja A. Vinokuras.

Pasak jo, tai, jog nebuvo nė vieno, kuris pateisintų šį aktą ir pasakytų, kad tai yra gera priemonė diskusijai vykdyti, rodo, kad dalis Lietuvos visuomenės suvokia demokratinės valstybės žaidimo taisykles ir atsakomybę už atitinkamus veiksmus. 

„Vėlgi, atkreipkime dėmesį į tai, kad tas įvykis leidžia iš visų kampų išlysti visiems nešvariems „brudams“ [...]. Šioje vietoje reikalingas susivaldymas, aiški politinio kultūros elito pozicija, nes tai yra svarbi diskusija, ji turi tęstis ne prievarta, ne tokiais provokaciniais veiksmais, o protinga diskusija“, – teigia A. Vinokuras.

Anot viešųjų ryšių specialisto Arijaus Katausko, į visuomenės gyvenimą įsiliejus socialinei erdvei ši terpė tapo puikia vieta tam tikriems žmonėms labai greitai susilaukti dėmesio. Tačiau, kaip teigia jis, reiškinius socialiniuose tinkluose būtina vertinti kritiškai.

„Iš principo mes labai greitai vertiname tam tikrus įvykius, nebelieka laiko analizei arba tiems žmonėms, kurie su tuo dirba ir gali pateikti tam tikrų faktų suvokimą platesnei auditorijai. Tam reikalingas laikas, o mes jo nebeskiriame [...]. Tai yra puiki terpė tam tikriems žmonėms labai greitai sulaukti didelio dėmesio ir priversti visus mus kalbėti. Čia ir yra pagrindinė problema, kad mes vis dar nerandame algoritmo, kaip lengvai reaguoti į viešojoje erdvėje esančią informaciją“, – LRT RADIJUI sako A. Katauskas.

A. Katausko aiškinimu, ši diskusija labai greitai persikelia į lietuvių ir žydų santykių aiškinimąsi. Pasak jo, jei mes kalbėsime, kad lentos naikintojo tikslas vis tik buvo ne parašų surinkimas, o šio konflikto eskalavimas, tokiu atveju jis savo tikslą pasiekė: „Taip, jis prarado kelis šimtus balsų savo sąrašui, bet klausimas, ar jis galvoja tuos parašus surinkti.“

Kaip teigia A. Vinokuras, šis įvykis atspindi slaptą neapykantą vienai grupei, nuolatinę emocinę būseną ir galimybę pasirodyti tiems, kurie yra nepatenkinti Lietuvos demokratija. Pasak jo, tai yra geras išbandymas šiuolaikinei Lietuvos visuomenei, kurį ji išlaikė.

„Kai nenorima siekti tiesos, kai vengiama įvertinti vieną ar kitą žmogų, kurį mes heroizuojame, kuris, pasirodo, yra stipriai susimovęs, kai nenorime prisiimti atsakomybės, tai tokie klausimai, kalbant ne tik apie lietuvių ir žydų, bet ir lietuvių ir lenkų santykius, tai yra galimybė tiems, kurie yra nepatenkinti Lietuvos demokratija, savo pačių gyvenimu, parodyti savo nepasitenkinimą, kuris mus veikia“, – tvirtina A. Vinokuras.

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Donatas Puslys apibendrina – išniekinta generolo Vėtros atminimo lenta yra rezultatas, o to priežastys – kiek giliau.

„Mes dabar diskutuojame dėl tam tikrų apibrėžimų, ką reiškia kolaboravimas, tam tikro laikotarpio vertinimas. Jeigu mes dabar galvosime, ar tą lentą pakabinti, ar nepakabinti, gali atrodyti, kad yra viena grupė ir kita grupė ir kuri dabar nugalės? Argumentą ras viena ar kita? Tam, kad dialogas tęstųsi, tam, kad mes susitartume, kaip vertiname savo istoriją, turime kalbėtis anapus socialinių burbulų“, – teigia D. Puslys.  

Plačiau – radijo laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.