Panevėžiečius Ingą ir Viktorą Pociulius labiausiai erzina klausimas, ką jiedu veikia periferijoje. Nuo mokyklos laikų neišskiriami Pociuliai augina tris vaikus ir mėgaujasi gyvenimu provincijoje. Visgi vaistininkė ir istorijos mokytojas susikūrė verslą, kuris juos nuolatos grąžina į meilės miestą. Pora įsitikinusi – sėkmę gali atnešti tik meilė.
Visą pokalbį žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ įraše:
Sugrįžo į savo meilės miestą
Inga ir Viktoras susipažino dar mokykloje, vėliau net įstoję į skirtingus universitetus, jiedu nebesiskyrė, o pabaigę studijas, aplinkinių nuostabai, sostinėje pasilikti nepanoro.
„Mes norėjome kurti šeimą ir abu apie dalykus galvojome pakankamai žemiškai. Manėme, kad Vilnius mums kelia daug streso – mes abu esame iš kaimo, esame gamtos vaikai. Norėjome grįžti ten, kur jaučiamės kaip namuose“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje įžvalgomis dalijasi V. Pociulis.
Inga dirba vaistinėje, Viktoras – mokykloje, jis dalyvauja šaulių veikloje, šeimoje auga trys vaikai. Tačiau laiko kūrybai Pociuliai atranda net tada, kai abiejų dienos skrieja greičiau už patį laiką.
„Su tėčiu užsiėmėme kalvyste, bet po jo mirties, mano kūrybinis kelias nutrūko, nors dirbome gan stipriai – gaminome vartus dvarams – buvo visko. Atsiradus vaikams, per Ingą į mūsų gyvenimą atėjo keramika.
Farmacija yra gana racionali veikla, man trūko kūrybos. Bandžiau ir siūti, ir kepti, pyragai namuose nesibaigdavo. Kai išėjau vaiko auginimo atostogų, tada brolio šeima pasiūlė prisijungti į keramiką. Užmigdę vaikus kartu su Viktoru pradėjome lipdyti angeliukus, kiekvienas jų turėjo savo charakterį, net savo sielą – tai abu užkabino ir labai džiaugiausi, kad Viktoras mane palaikė“, – priduria pora.
Nedrąsūs kūrybiniai bandymai tapo šeimos verslu
Nedrąsūs kūrybiniai bandymai ilgainiui išaugo iki šeimos verslo, o šis per aštuonerius metus taip išsiplėtė, kad abu prieš tai nebūtų negalėję net pasvajoti. Poros keramikos gaminiai pasiekia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinką.
„Neturėjome jokio verslo plano, tikrai nesitikėjome nieko uždirbti, tik labai norėjome kurti. Kai paleidome elektroninę parduotuvę, išvykome atostogų. Kai gavome pirmą užsakymą, mums buvo labai keista, kad dėl nieko nereikėjo tartis – klientui patiko mūsų darbas, jis mumis pasitikėjo ir užsakė mūsų gaminį.
Man atrodo, kad kiekvienam žmogui labai svarbu jaustis reikalingam, tada jis jaučiasi laimingas. Nuovargis nublanksta ir pasimiršta, nes tai, ką sukūrei, ką daug kartų glostei, lietei, kažkam yra reikalinga – tai yra laimės viršūnė, prieš tai nublanksta net pinigai“, – sako Pociuliai.
Inga ir Viktoras tikrovės nesaldina, jų kasdienybė reikalauja pastangų. Kaip ir versle, taip ir santykiuose – darbas veda juos į priekį.
„Visi žmonės pykstasi, sterilūs santykiai taip pat nėra labai normalūs, tačiau pagarba vienas kitam yra svarbiausia. Žinai, kad myli žmogų ir nori su juo būti, dėl to viskas yra išsprendžiama. Mes esame labai panašūs, kampus apsitrynėme, kol buvome labai jauni, vienas kitą užauginome – tai mūsų stiprybė.
Smagu, kad ir mūsų vaikams šeima yra labai svarbi, sūnus neseniai sulaukė klausimo, ką pasirinktų – naujausią telefoną ar atostogas su šeima. Mūsų širdis sudrebėjo, nes jis pasirinko šeimą“ – teigia Inga ir Viktoras.
