„Padėti paukščiams yra pareiga“, – kalbėdamas apie žiemą maisto stokojančius sparnuočius sako Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. LRT RADIJO laidos „Gamta – visų namai“ pašnekovas tikina, kad nuo žmonių sprendimo padėti arba nepadėti netgi priklauso, ar dalis paukščių sulauks pavasario.
Lesinti paukščius reikia ne tik dėl empatijos
L. Raudonikis pastebi, kad kol nėra užšalę vandens telkiniai vandens paukščių nereikia pradėti lesinti per anksti. Visgi, kai žiemą vandens telkiniai jau yra užšalę, žmonės turi padėti sparnuočiams pasimaitinti.
Jis sako, kad dalis gamtininkų klaidingai tvirtina, jog dabar žiemą paukščių lesinti nereikia. Ornitologas pastebi, jog žiemą sparnuočių galima nelestinti tik vietose, kurios nėra paliestos žmogaus civilizacijos, mat ten vyksta natūrali atranka.
„Mūsų urbanistinėje aplinkoje, kuri sunaikino paukščių buveines, paukščiai nyksta, jų gausa mažėja. Urbanistinė aplinka sukelia daugybę pavojų, kaip, pavyzdžiui, stiklai, dėl kurių jie atsirenkę žūsta.
Lesinimas yra būtinas ne tik, kaip globa iš empatijos gyvūnams, bet būtina visokeriopai padėti paukščiams pergyventi nepalankias sąlygas, kad kuo daugiau jų pavasarį liktų sveiki, gyvi, sėkmingai veistųsi ir sulauktų palikuonių“, – komentuoja ornitologas.
Jis pabrėžia, jog, pavyzdžiui, žvirbliai sparčiai nyksta dėl vykdomos žemės ūkio veiklos. Anot ornitologo, žvirbliai galop gali net išnykyti, jeigu žmonės šiems šaltomis žiemomis žmonės nepagelbės.
„Mes laikome, kad padėti paukščiams yra pareiga, kompensuojant tą žalą, kurią padaro žmogaus veikla ir panašiai“, – pabrėžia Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.
Žiema prie uogų susirenka paukščiai
Ornitologas L. Raudonikis pastebi, jog daliai paukščių padėti prasimaitinti negalime. Pavyzdžiui, negalime padaryti šeryklėlės pelėmis besimaitinančioms pelėdoms, ar kitiems plėšrūnams, bet daugybei kitų paukščių rūšių lesyklėlės yra būtinos.
„Žmogus gali padėti ne tik įpildamas lesalo lęsykloje, bet ir pasodindamas vadinamus ornitochorinius augalus, kur uogos lieka žiemai: šermukšniai, putinai, gudobelės. Žiemą ten susirenka strazdai, svilikai, sniegena, svirbeliai, ir randa maisto“, – žiniomis dalijasi Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad nuo žmonių sprendimų priklauso, ar žiemą maisto nebeturintys paukščiai sulauks pavasario.
„Kai kurie nusilpę gal ir sulauks, bet jie neatsives palikuonių dėl fiziologinės būklės“, – sako laidos pašnekovas.
Tuo tarpu laidos vedėjas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius priduria, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje žmonės net nesuprastų draudimo žiemą lesinti laukinius paukščius arba skatinimo šito nedaryti.
Jis taip pat sako, kad visus metus paukščius lesinantys britai veikiausiai įsižeistų iš kito lūpų išgirdę, jog šie elgiasi netinkamai.
„Nebandau moralizuoti, tačiau mes turime būti ne tik jautrūs, bet ir protingi (...) Paukščių globa ir jų lesinimas žiemą – tai ne auka, tai yra mažutė kompensacija tos didžiulės bėdos, kurią mes esame sukėlę gamtai. Na, negailėkime šito“, – ragina gamtininkas.
Plačiau – laidos įraše
Parengė Emilis Jakštys
