Biržuose kasmet daugėja smegduobių. Pasak Biržų regioninio parko patarėjo Kęstučio Barono, pernai atsirado net 65 smegduobės. Smegduobių atsiradimą lemia klimato kaita, lietūs ir šiltesnis oras žiemą nei įprastai. Skaičiuojama, kad Biržų regioninio parko teritorijoje atsivėrė daugiau nei 9 tūkst. smegduobių.
Biržuose – 11 tūkst. smegduobių
Kaip sako K. Baronas, regioniniame parke galima rasti ir urvų.
„Pernai atsirado 65 smegduobės. Svarbiausia, kad 49 jau buvo užfiksuotos ir išmatuotos jau pavasarį balandžio mėnesį, o rudeniop – dar šešiolika. Iš tų 16 buvo atrasti 3 urvai. Tai tokie įdomūs reiškiniai, kur galima matyti pačius urvus“, – tikina K. Baronas.
Biržų regioninio parko atstovas sako, kad daugiausiai smegduobės veriasi Padaičių ir Karajimiškio geologiniuose draustiniuose.
„Jei lankytojai dabar nuvažiuotų prie geologų duobės, prie Barsuko urvų, tai ten matosi įspūdingi urvai. Daugiausia smegduobės atsiveria Padaičių geologiniame draustinyje, Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje. Viena kita yra Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje. Tose teritorijose yra daugiausia“, – kalba pašnekovas.
Tiesa, smegduobių atsivėrimu patenkinti ne visi. Štai jos atsiveria ir ūkininkų dirbamuose laukuose.
„Smegduobės atsiveria ir dirbamuose laukuose, tai ūkininkai labai nepatenkinti. Yra atvejų, kad jie sunaikina tą įgriūvą, bet yra blogai, nes tie teršalai nukeliauja į požemius. Ūkininkai nesusimąsto, kad patys sau kenkia. Aplinkiniams gyventojams tai daro įtaką“, – aiškina jis.
Didžiausia – 23 metrų pločio smegduobė
Prieš keletą metų smegduobės atsivėrė gyventojų kiemuose. Pasak K. Barono, Užubalių kaime atsivėrė net 23 metrų pločio smegduobė.
„2023 metais Šlepščiuose atsivėrė gana įspūdinga smegduobė. Užubaliuose yra pati akivaizdžiausia, 23 metrų pločio, o svarbiausia yra tai, kad pernai ji kažkiek praplatėjo. Tie kraštai krenta, smegduobė didėja“, – teigia Biržų regioninio parko atstovas.
Smegduobių skaičius kasmet didėja. Jų atsiradimą lemia lietus, kuris tirpina uolienas.
„Lemia tai, kad yra lietūs, nešalta žiema ir vanduo tirpina uolienas, tada jos prasmenga. Žemės paviršius nebeišsilaiko ir susidaro įslūgos. Tos pačios smegduobės prasmenga į žemę. Atsiranda ir patys urvai vien dėl to, kad vanduo daro didelę įtaką“, – aiškina jis.
K. Baronas teigia, kad lankytojams smegduobių reikės gerai paieškoti.
„Sulaukiame turistų, bet daug kas internete pasižiūri. Galima sužinoti šitą informaciją. Tos smegduobės yra gana įvairios, įvairių formų, dydžio. Lankytojai gali ne visas aplankyti. Tai yra gana įdomus dalykas, kad po mūsų parką reikia keliauti, ieškoti ir kažkur gali atrasti smegduobes. Apsilankę mūsų lankytojų centre, lankytojai gali susipažinti kaip formuojasi smegduobės, kur jos atsiranda. Gali būti informacija, kad vakar ar šiandien atsivėrė smegduobė“, – pasakoja pašnekovas.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
