Du karališkieji pudeliai, diplomatiškasis Haris ir padūkėlis Edis, – štai kas Alfą Ivanauską įkvėpė išleisti naujausią knygą „Meile, tu gyvensi ilgiau“. Sudaręs, kaip pats sako, šunų gyvensenos ir mitybos enciklopediją, virtuvės šefas drąsina: užuot maitinę vien sausu maistu, šuniukus palepinkite arbūzu, įvairiomis sėklomis, sveikais naminiais skanukais. Tik atsargiai su kūčiukais nuo šventinio stalo – jais su augintiniais verčiau nesidalyti.
– Alfai, metus užbaigiate su dar viena knyga. Tiesa, šįsyk į ją sudėjote ne žmonėms, o šunims skirtų patiekalų receptus. Kas tapo šio jūsų sumanymo įkvėpimu?
– Šios knygos idėja mintyse kirbėjo jau ne vienerius metus. Didžiausiu įkvėpimu tapo prieš trejus metus į mano šeimą atėjęs šuo Haris. Pamenu, tada man kilo daugybė įvairiausių klausimų. Neradęs atsakymų, pamaniau, kad reikia sudaryti enciklopediją, kurioje ir kiti šunų šeimininkai rastų atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus.
– Knygą ruošėte kartu su veterinarijos gydytojais, kinologais, šunų dresuotojais, kitų sričių specialistais. Ką naujo sužinojote apie šunis?
– Išties sužinojau daug naujų ir įdomių dalykų. Pavyzdžiui, anksčiau negalvojau, kad masažas šuniui yra toks svarbus. Pasirodo, jis padeda augintiniui nusiraminti, stiprina ryšį su šeimininku. Visada mėgau masažuoti savo šunis, o dabar dar ir sužinojau, kaip tai daryti taisyklingai.
– Prieš pusantrų metų jūsų namuose atsidaro dar vienas karališkasis pudelis, vardu Edis. Kaip jis sutaria su Hariu? Kokiomis charakterio savybėmis jiedu išsiskiria?
– Visada svajojau apie šunį, o kai atsirado Haris, žinojau, kad greitu metu turėsiu ir antrą. Norėjosi, kad šunys galėtų vienas kitam palaikyti draugiją – juk dviese jiems tikrai linksmiau.
Haris yra diplomatiškas, kur kas pavyzdingesnis. Praėjusiais metais jis pradėjo lankyti mokyklą, mokosi trumų medžioklės. Edis yra didesnis padauža, tikras širdžių ėdikas. Jis dar neišsidūkęs, vis dar ieško savo charakterio, tad kol kas nežinau, kas iš jo bus (šypsosi).
Sakyčiau, šunys ir mane patį moko disciplinos, dar daugiau atsakomybės. Augintiniai paskatina atrasti laiko sau, daugiau laiko praleisti lauke. Tiesa, kai turi vieną šunį, prireikus visi siūlosi jį prižiūrėti, pagloboti. Kai turi du šunis, atsakomybių padaugėja, o žmonių noras pagelbėti sumažėja. Tad prižiūrėti du šunis yra ne tik didelis džiaugsmas, bet ir nemažas iššūkis.
– Sakote, kad šunų mityba neturėtų apsiriboti sausu maistu – jų racioną pravartu paįvairinti ir kitokiais maistingais skanėstais. Kuo lepinate savo šunis?
– Hario ir Edžio mitybos racione vyrauja žuvis, žvėriena, triušiena. Abu mėgsta arbūzą, žirnius, noriai skanauja naminius mano gamybos ledus, įvairių uogų ir vaisių putas, naminius guminukus, sultinį.
Pastebiu, kad dalis žmonių nedrįsta išbandyti arba nežino, kad yra daugybė sveikų ir šunims naudingų maisto ingredientų. Žinome, kad šunims galima duoti mėsos, tam tikras daržoves, tačiau ne visada pagalvojame, kad jų mitybą gali praturtinti vaisiai, įvairios sėklos, žuvis, jūrų gėrybės.
Šunims galima pagaminti įvairių skanukų iš avižų, liofilizuotų vaisių, uogų, daržovių, taip pat kiaušinių baltymo ar lukštų, želatinos. Juos galima užšaldyti ir visada turėti po ranka.
– Ko gero, kone visiems šunų šeimininkams puikiai pažįstamas ilgesingas augintinio žvilgsnis, prašantis skanėstų nuo stalo. Vis tik jūsų knygoje rašoma, kad kai kurių maisto produktų šunims šiukštu nereikėtų duoti. Kokių?
– Turbūt daugelis šeimininkų žino, kad šunims negalima duoti vynuogių, tačiau pamiršta, kad taip pat negalima ir razinų – juk jos gaminamos iš tam tikrų vynuogių veislių. Artėjant žiemos šventėms, pravartu prisiminti, kad šunims taip pat negalima duoti šokolado, patiekalų, kurių sudėtyje yra svogūnų, aguonų. Taigi nuo šventinio stalo šuniukui jokiais būdais nereikėtų duoti, pavyzdžiui, kūčiukų su aguonomis. Šunims negalima ir avokadų, tačiau įdomu tai, kad avokadų aliejus jų racione gali būti.
– Jūsų knygos puslapiuose įsiamžino daugiau kaip 100 skirtingų veislių šunų. Ko gero, fotosesijų užkulisiuose netrūko išdaigų?
– Nors didžioji dalis šunų buvo fotografuojami Lietuvoje, fotosesijos vyko ir dar trijose šalyse. Žinoma, nutikimų pasitaikė įvairiausių. Pavyzdžiui, dalis šuniukų netikėtai paskanavo fotosesijų rekvizito. Nors maisto, kurį taip pat fotografavome, buvome paruošę daugiau, galiausiai vis tiek pamatėme, kad jo neliko.
Buvo atvejų, kai dar prieš fotosesiją šeimininkai patikino, kad šuo moka komandas, mėgsta fotografuotis, tačiau atvykus paaiškėjo, kad tą dieną šuo tiesiog nieko nenori. Daryk, ką nori – pozuoti jo tiesiog nepriversi.
Bandydami perprasti charakterius ir su šunimis rasti bendrą kalbą, su komanda ir patys nemažai laiko praleidome ant keturių. Įsivaizduoju, iš šono tai turėjo atrodyti tikrai juokingai.
– Šią knygą vadinate ilgesnio ir laimingesnio šuns gyvenimo enciklopedija. Be jau minėto masažo, dėmesio mitybai, ką dar gali padaryti kiekvienas šeimininkas, kad šuo būtų sveikas ir laimingas?
– Ne tik genai ir veislė lemia, kiek ilgai ir laimingai gyvens šuo – tai yra ir kiekvieno šeimininko atsakomybė. Juk šuniui visą gyvenimą reikia mūsų priežiūros ir rūpesčio, todėl tik nuo mūsų priklauso, šunį nuolat maitinsime tuo pačiu nuobodžiu sausu maistu, ar paįvairinsime jo mitybą, drauge leisimės į ilgus pasivaikščiojimus, bendrausime.
Knygoje rašome ir apie tai, kad kiekvienam šeimininkui svarbu pažinti savo šunį, mokėti atskirti, kada jis loja dėl to, kad kažko nori, o kada šuniui skauda, jis jaučia ilgesį. Kiekvienam šeimininkui pravartu išmanyti, kaip šuniui taisyklingai atlikti masažą, žinoti, kokias medicinines priemones vertėtų turėti namuose.
Šeimininkams taip pat svarbu būti pasiruošus kiekvienam gyvenimo atvejui ir žinoti, kaip valdyti stresą. Pavyzdžiui, jei su šunimi vykstate į kelionę arba augintinį paliekate prižiūrėti giminėms, draugams iš kito miesto, pravartu iš anksto susirasti vietinio veterinarijos gydytojo kontaktus. Tokiu atveju ištikus bėdai iš karto žinosite, kur kreiptis ir kam skambinti. Atrodytų, tai – maži dalykai, tačiau nuo jų smarkiai priklauso tai, kaip gyvens ir jausis jūsų šuo.
Receptas iš knygos „Meile, tu gyvensi ilgiau“
Ledukai iš žalumynų ir dilgėlių
Dilgelių sudėtyje yra daug maistinių medžiagų, o alaus mielės turi daug vitamino B ir padeda virškinimui. Dilgėlių skystį galima panaudoti ir kaip arbatą šuniukams.
Dėl individualaus savo šuns maitinimo raciono visada pasitarkite su veterinarijos gydytoju.
Reikės:
saujos dilgėlių,
saujos špinatų,
2 puodelių sodraus vištienos sultinio,
žiupsnelio vingrūnių,
žiupsnelio alaus mielių,
šaukšto lukštentų kanapių sėklų.
Gaminimas:
Dilgėlės ir špinatus susmulkinkite, užpilkite karštu sultiniu. Palaikykite 10 min., suberkite vingrūnes, alaus mieles ir kanapių sėklas.
Masę supilkite į elektrinį trintuvą ir sutrinkite.
Šį skystį supilkite į šaldymo formeles ir palikite šaldiklyje sustingti 1 parai.
Nuotraukų galerijoje – akimirkos iš knygos pristatymo vakarėlio, kuriame dalyvavo garsiausi Lietuvos keturkojai, o juos lydėjo jų šeimininkai. Į renginį su savo šunimis atvyko Inga Valinskienė ir Fenris, Skaiva Jasevičiūtė ir Lionelis, Livija Gradauskienė ir Brolis, Eimutis Kvosčiauskas ir Binsas, Gabrielė Kudirkaitė ir Sušis, Vaidas Leliuga ir Porto, Anžela Adamovič ir Maja, Meda Borisaitė ir Vaitas, Gintas Vaičikauskas ir Balius, Beatričė Skardžė ir Luna, Gabrielė Urbonaitė ir Taigo, Goda Jokubaitienė ir Roberta Behrens su Zoe, Justė Štakaitė ir Pyro ir kt.
Šventės dalyviai buvo vaišinami specialiai jiems sukurtais užkandžiais: jautienos triufeliais su jautienos kaulų kremu, svirplių ryžių lazdelėmis, traškiais kukurūzų ir burokėlių traškučiais su špinatais bei braškėmis, burokėlių ir kalakutienos želė su gervuogėmis bei arbūzu su rikotos sūriu.
