Ornitologas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Saulis Skuja ragina grybauti atsakingai ir „nešluoti visko iš eilės vien dėl pasipuikavimo prieš kitus“. Gamtininkas, fotografas Marius Čepulis laidoje „Laba diena, Lietuva“ taip pat stebisi grybautojų azartiškumu ir sarkastiškai pašiepia, kad renkame ne ką kitą, o grybienos lytinius organus.
Gausiai pridygus grybams pasipylė ne tik nuotraukos socialiniuose tinkluose su radybomis, bet ir pastebėjimų, kad žmonės vis dar grybauja neatsakingai ir pamiršta elementariausias grybavimo taisykles. VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Saulis Skuja sako pastebintis, kad dalis žmonių vis dar grybauja iš įpročio ir poreikio, tačiau kita dalis, deja, grybus šluoja pagauta azarto.
„Tokie žmonės tikisi surinkti labai daug grybų ir tuo tiesiog pasigirti“, – stebisi S. Skuja. Pasak laidos svečio, kur jau kur, bet šioje srityje azarto vaikytis tikrai nederėtų.
Neseniai LRT.lt dalijosi publikacija apie grybautoją, save vadinantį grybų medžiotoju. Ponas Audrius dalijosi savo grybavimo rekordu – 460 baravykų per maždaug 3,5 val. VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas spėja, kad miškuose taip gausiai užderėję grybai žmones tiesiog masina jų kuo daugiau parsinešti namo.
Taip pat skaitykite
„O tiek suvartoti grybų tikrai retas galim. Juk tai didžiuliai kiekiai! – nuostabos neslepia pašnekovas. – Tada prasideda dovanojimas, pardavimas arba išmetimas...“
Sakoma, kad grybus geriausia rinkti ryte, o suvartoti – kuo greičiau, nedelsti. Tą patvirtina ir S. Skuja. Anot jo, per ilgai laikomuose grybuose skaidosi tam tikros medžiagos ir jie tampa nuodingi.
„Grybų nereikėtų rinkti arti didmiesčių, nes jie gali būti užteršti sunkiaisiais metalais. Taip pat grybų nereikėtų rinkti rezervatuose, – primena, o kartu ir įspėja S. Skuja. – Rezervatai yra tokios saugomos Lietuvoje teritorijos, skirtos visai ekosistemai saugoti. Ten grybauti nereikia ir negalima.
Rezervato ribos yra pažymėtos ženklais. Tie ženklai yra atnaujinti. Reikia sekti naujienas tiek saugomų teritorijų (interneto – LRT.lt) svetainėje, tiek saugomų teritorijų kadastre. Tie ženklai yra „Natura 2000“ (Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas – LRT.lt). Tad į tokias teritorijas negalima eiti.“
Tiems, kas nenori paklusti reikalavimams ir tokiu būdu alinti gamtą, gresia baudos. Už saugomos teritorijos rūšių sunaikinimą gresia nuo 80 iki 700 eurų dydžio baudos.
„O už retų, saugomų rūšių sunaikinimą baudos gali siekti ir iki 1 000 eurų. Taigi, žmogui tenka didelė atsakomybė“, – gerbti ir tausoti gamtą dar kartą ragina saugomų teritorijų tarnybos atstovas.
O štai gamtininkas, fotografas Marius Čepulis įsitikinęs, kad neatsakingai grybaujančiuosius būtina šviesti.
„Kito kelio nėra, – nukerta gamtos fotografas. – <...> Aš nesuprantu to azartiško visų grybų surinkimo. Juk, galų gale, esu minėjęs, kad grybai auga ne dėl žmogaus. Taip, žmogus jų gali pasiimti, bet grybai auga dėl gamtos – juos vartoja daugybė organizmų.“
Pats grybas, tai, ką renka žmonės, šypsosi gamtininkas, yra grybienos lytinis organas. Anot M. Čepulio, labiausiai gaila senų grybų, kuriuos pats grybautojas vėliau išmeta, o miške jis būtų labai svarbus.
„Pasakiau grubiai, bet gal žmonės truputį atsigaus. Grybiena išleidžia savo lytinius organus, kuriuos vadiname vaisiakūniais, tam, kad paskleistų sporas ir galėtų daugintis. Surinkdami didžiąją dalį grybų, trukdome jiems daugintis. Rinkti grybus yra gerai, bet daug jų rinkti nereikia. Palikti senus grybus yra būtina todėl, kad juose nieko nebėra. Ten ir visokių metalų susikaupia, ir nuodingos medžiagos gali kauptis net ir baravyke“, – dėsto M. Čepulis.
Seną baravyką ar kitokį grybą, aiškina gamtos fotografas, reikia palikti tam, kad šis paskleistų kuo daugiau sporų. Iš vieno grybo gali pasklisti milijonai ar net šimtai milijonų sporų.
„Naudos žmogui iš jo bet kuriuo atveju jokios, nes grįžęs jis seną grybą tiesiog išmes. Greičiausiai jis bus sulervėjęs. Grybai nekirmija. Niekada. Grybai lervėja. Ten gyvena musės ir uodai“, – paaiškina gamtininkas, fotografas M. Čepulis.
Visas pokalbis su S. Skuja ir M. Čepuliu – laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
