Kartais koncertai vyksta ne tik tam skirtose vietose ar erdvėse, tačiau ir už gyvenamojo kambario sienos. Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė Eglė Šiugždinytė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pataria, kaip atpažinti triukšmą, kaip susitarti su triukšmą keliančiais kaimynais ir kas gresia tvarkos pažeidėjams.
Kaip identifikuoti triukšmą?
Anot E. Šiugždinytės, ramybės metas oficialiai prasideda nuo 19 val. vakaro ir tęsiasi iki 7 val. ryto.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas – nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas – nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kai draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto. Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais – nuo 22 val. iki 9 val.
Jei tuo metu girdėti kaimynų keliamas triukšmas, trukdantis ilsėtis ar dirbti, tai galima identifikuoti kaip triukšmą ir kreiptis į jo kaltininkus su prašymu laikytis rimties.
„Norint identifikuoti triukšmą, reikėtų įsivertinti, ar kaimynų keliami garsai sukelia nepatogumų, ar žmogus gali ilsėtis, dirbti, ar yra trikdoma jo rimtis“, – teigia jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė.
E. Šiugždinytė pataria pirma kreiptis į kaimynus ir juos įspėti dėl per didelio triukšmo. Jiems atsisakius bendradarbiauti, galima kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112.
„Rekomenduojama pirma kreiptis į kaimynus ir informuoti juos, kad jų keliamas triukšmas trukdo. Jei nepavyksta susitarti gražiuoju, verta jiems priminti, kad dėl triukšmo galima kreiptis į policiją. Jei ir tuomet nėra reaguojama, rekomenduojama kreiptis į pareigūnus, kad jie užfiksuotų triukšmo šaltinį“, – priduria ji.
Anot E. Šiugždinytės, kartais kaimynai sureaguoja į prašymus laikytis ramybės tik tada, kai atvyksta policijos pareigūnai. Dėl to ji rekomenduoja padaryti vaizdo ar garso įrašus, kuriais policijos pareigūnai galėtų pasinaudoti kaip triukšmą įrodančia medžiaga.
„Kitas įrodymas gali būti liudytojų parodymai, kitų kaimynų teiginiai, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad girdėjo triukšmą“, – pabrėžia ji.
Kaip elgtis, kai triukšmauja ne kaimynai?
Prasidėjus vasaros sezono renginiams, triukšmo šaltiniu gali tapti ne garsiai muzikos klausantys kaimynai, o vietovėje vykstantys renginiai ar koncertai. Tokiu atveju E. Šiugždinytė dėl per didelio triukšmo pataria kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
„Visuomenės sveikatos centras gali atlikti tam tikrus matavimus“, – įžvalgomis dalijasi ji.
Nesilaikantiems numatytų triukšmo ribojimų numatytu laiku, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kaip aiškina E. Šiugždinytė, teks susimokėti pinigines baudas.
„Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta, kad švilpimas, garsus dainavimas, grojimas muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, parkuose ar kitose viešose vietose vakaro ar nakties metu, jei trikdo ramybę, užtraukia baudas fiziniams asmenims nuo 80 iki 200 eurų. Jei tokį triukšmą sukėlė juridinis ar kitas atsakingas asmuo, bauda gali siekti nuo 200 iki 300 eurų“, – teigia E. Šiugždinytė.
Parengė Emilija Balcerytė
Viso reportažą galite peržiūrėti čia:
