Lygiai prieš metus pasaulį apskriejo žinia, kad eidama 97-uosius metus amžinybėn iškeliavo karalienė Elžbieta II. Ji prisimenama kaip visiškai atsidavusi monarchijai ir savo pareigoms, dėl to kartais aukojusi netgi laiką su savo atžalomis. Žmonių atmintyje taip pat išliko britiškas jos humoro jausmas, meilė korgiams ir žirgams, o taip pat ir išbandymai, kuriuos per 70 valdymo metų teko patirti šalies močiute vadintai monarchei.
Praėjusių metų rugsėjo 8-ąją mirusią karalienę soste pakeitė jos vyriausias sūnus Karolis III, oficialiai karūnuotas šių metų gegužės 6-ąją. Taigi kitokie šie metai buvo ne tik karalienės šeimai, bet ir visai šaliai, žiemos šventes, Velykas, tradiciškai birželį minimą monarcho gimtadienį ir kitas svarbias progas pasitikusiai kitaip nei valdant Elžbietai II.
Ilgiausiai karalystę valdžiusi Elžbieta II nugyveno ilgą ir patirčių turtingą gyvenimą bei paliko ryškų įspaudą istorijoje ir žmonių širdyse. Minint pirmąsias jos mirties metines, LRT.lt kviečia prisiminti ryškiausius jos gyvenimo epizodus.
Elizabeth gimė 1926-ųjų balandžio 21 d. Jorko kunigaikščių šeimoje. Tiesa, iš pradžių negalvota, kad būtent ji kada nors valdys šalį – mirus jos seneliui Jurgiui V, sostas turėjo atitekti jos dėdei Edwardui, rašoma BBC. Tačiau šis nuo karališkųjų pareigų atsitraukė dar anksčiau, tad sostas atiteko jo broliui Albertui, kuris pasiliko šeimos vardą ir 1936-aisiais tapo karaliumi Jurgiu VI, o jo sutuoktinė – karaliene konsorte Elžbieta, dar vadinta Karaliene motina.
Princese tapusi Elizabeth buvo ugdoma namuose ir ruošiama valdovės pareigoms, o karališkąsias pareigas ji pradėjo eiti Antrojo pasaulinio karo metais.
Nors ir buvo rengiama sostui, princesė gyveno ir kitoms, jos amžiaus mergaitėms būdingais rūpesčiais. Dar paauglystėje ją aplankė pirmoji meilė – 1934 m. Jungtinės Karalystės princo George`o bei Danijos ir Graikijos princesės vestuvėse trylikametei parincesei į akį krito penkeriais metais vyresnis princas Philipas, tuo metu tarnavęs Britanijos karo laivyne. Anot guvernantės, išvaizdus jaunuolis jau tada sužavėjo princesę, o jį pamačiusi ji nurausdavo.
Dar kartą jie susitiko po penkerių metų – 1939-ųjų vasarą, Elizabeth šeimai lankantis Karališkojo laivyno koledže.
Princesė Elizabeth ir Philipas susituokė 1947-aisiais Vestminsterio abatijoje. Vestuvių dieną princesės pirštą papuošė velsietiško aukso žiedas, derantis prie sužadėtuvių žiedo, padabinto deimantais iš princo Philipo motinos tiaros.
Netrukus šeimą papildė ir dvi atžalos – vyriausias sūnus Charlesas ir dukra Anne. Tiesa, princesė su vyru negalėjo viso dėmesio skirti vaikams, nes turėjo karališkųjų pareigų, kurioms buvo atsidavusi nuo pat jaunystės.
„Aš pareiškiu jums visiems, kad visas mano gyvenimas, nesvarbu, ilgas ar trumpas, bus skirtas tarnybai jums“ – taip Elizabeth, būdama 21 metų, pareiškė Tautų Sandraugai per radijo transliaciją iš Keiptauno.
Be to, tarp 1949 ir 1951 m. tuo metu dar Karališkajame laivyne tarnavęs princas Philipas ne kartą buvo dislokuotas Maltoje. Neretai Maltoje apsistodavo ir princesė Elizabeth. Tuo metu jų vaikai pasilikdavo Didžiojoje Britanijoje, kur jais rūpinosi auklės.
Nemažai princesės laiko iš vaikų nugriebdavo ir karališkosios pareigos, vizitai užsienyje. 1994-aisiais pasirodžiusioje biografijoje princas Charlesas jos autoriui Jonathanui Dimbleby`ui prisipažino, kad vaikystėje motinos jam labai trūko, tad jis yra dėkingas jį išauginusioms auklėms. Būtent jos, pasak princo, matė jo pirmuosius žingsnius.
Anot žurnalo „Town & Country“, net ir būdama namuose karalienė negalėjo vaikams skirti itin daug laiko – derindama karališkąsias pareigas ir motinystę karalienė su vaikais susitikdavo po pusryčių ir popietės arbatėlės metu.
Tiesa, princesė Anne su broliu, princu Charlesu, nesutiko – 2002 m. BBC duotame interviu ji patikino, kad tai, jog mama negalėjo jiems skirti daug laiko, dar nereiškia, kad ji nebuvo rūpestinga motina. Princesė sakė, kad tvirtas jos ir mamos ryšys užsimezgė paauglystėje, jas ypač vienijo aistra žirgams.
1951-aisiais karaliaus Jurgio VI sveikata silpo, tad jauna princesė neretai pavaduodavo tėvą viešuose minėjimuose ir renginiuose. 1952 m. pradžioje Elizabeth su Philipu išvyko į turą po Australiją, Naująją Zelandiją, Keniją. Vasario 6-ąją Kenijoje tuo metu viešėjusią porą pasiekė žinia – karalius Jurgis VI mirė. Sostą paveldėjo vyriausioji jo dukra, pasirinkusi karališką Elžbietos II vardą.
Ji buvo karūnuota beveik po 16 mėnesių, 1953 m. birželio 2-ąją. Per karūnavimą karalienei uždėta 1661-aisiais pagaminta gryno aukso karūna, sverianti 1,8 kg. Drauge su karūna jaunos monarchės pečius prislėgė ir daugybė pareigų.
Elžbietos II karūnavimo ceremonija įėjo į istoriją ir dėl to, kad buvo pirmoji, kurią per televiziją galėjo stebėti milijonai žiūrovų visame pasaulyje. Kaip skelbiama oficialioje Bakingamo rūmų svetainėje, iš viso karūnavime dalyvavo 8251 svečias, dirbo per 2 tūkst. žurnalistų ir 500 fotografų iš 92 pasaulio šalių.
Kiek praaugus vyresnėliams, Elžbieta II ir princas Philipas susilaukė dar dviejų sūnų – princų Andrew (1960 m.) ir Edwardo (1964 m.). Biografai pastebi, jog jiems gimus monarchė tvirčiau jautėsi atlikdama karališkąsias pareigas, tad leido sau atsipalaiduoti ir sumažinti darbo krūvį, taip pat lanksčiau žiūrėjo į savo pareigas ir daugiau laiko atrasdavo atžaloms.
Posakis, maži vaikai – maži rūpesčiai, pasitvirtino ir karalienės gyvenime, mat jos atžaloms užaugus, Elžbietai II teko nuryti ne vieną karčią piliulę. Ypač sudėtingi karalienei buvo 1992-ieji, jos biografijoje dar vadinami „annus horribilis“ (baisūs metai)“ – jai teko išgyventi net trijų savo vaikų (Charleso, Andrew ir Anne) skyrybas. Kaip žinia, princo Charleso ir ledi Dianos skyrybos žiniasklaidoje buvo aptarinėjamos kelerius metus, atgarsių sulaukė ir 1995-aisiais Martinui Bashirui duotas princesės interviu, o karalienė dėmesio centre atsidūrė ir po marčios žūties 1997-aisiais.
Kaip rašoma BBC, princo Charleso 50-mečio šventę karalienė praleido bausdama jį už meilės romaną su Camilla Parker Bowles tuo metu, kai jis dar buvo vedęs širdžių princesę Dianą.
2019 m. karališkąją šeimą supurtė dar vienas skandalas – princas Andrew pasitraukė iš viešojo gyvenimo po to, kai žiniasklaidoje imta aptarinėti princo bičiulystė su pedofilija kaltinamu milijardieriumi Jeffrey Epsteinu. Karalienė nuo sūnaus atsiribojo, o princas atsisakė savo karinių titulų bei labdaringų pareigų.
„Tai, ką matėme karalienės valdymo pradžioje, kai Charlesas kentėjo dėl motinos, kuri savo pareigas iškėlė į pirmą vietą, dėmesio stokos, dabar palietė ir Andrew“, – sakė S. Gristwood. – Kai reikėjo rinktis, ji pasirinko apsaugoti instituciją.“
Vienintelis karalienės vaikas, kuris nebuvo išsiskyręs ir galėjo džiaugtis stabilia, daugiau nei du dešimtmečius trunkančia santuoka su Vesekso grafiene Sophie Rhys-Jones, o taip pat nesivėlė į skandalus, buvo jauniausias jos sūnus Vesekso grafas, princas Edwardas.
Karalienės ramybę drumstė ir anūkai – 2020-ųjų sausio pradžioje princas Harry su žmona Meghan Markle pranešė atsitraukiantys nuo karališkųjų pareigų. Toks poros žingsnis sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio ir sukėlė milžinišką įtampą karališkoje šeimoje. Dar vienu šaukštu deguto ir taip jau apkartusioje medaus statinėje tapo itin atviras ir prieštaringai vertinamas Harry ir Meghan interviu JAV televizijos žvaigždei Oprah Winfrey.
Vis tik stoiškai priėmusi visus likimo išbandymus, karalienė turėjo atlaikyti ir vieną skaudžiausių likimo smūgių – 2021-ųjų balandžio 9 d. mirė karalienės vyras princas Philipas, tvirčiausias jos ramstis ir palaikytojas. Elžbieta II jį vadino „savo uola“ ir yra prisipažinusi, kad stiprybės visus tuos metus sėmėsi iš savo šeimos: „Edinburgo hercogo indėlis į mano gyvenimą – neįkainojamas. Kaip ir indėlis daugeliui labdaros bei paramos organizacijų, prie kurių veiklos jis prisidėjo.“
Karalienė amžinybėn iškeliavo praėjusių metų rugsėjį savo Balmoralo dvare Škotijoje. Atiduodama pagarbą motinai princesė Anne atskleidė, kad paskutinėmis akimirkomis buvo kartu su monarche. Ji sakė: „Man pasisekė, kad galėjau dalytis savo brangiausios motinos paskutinėmis 24 gyvenimo valandomis“.
70 metų valdžiusią Elžbietą II soste pakeitė jos vyriausias sūnus Karolis III, oficialiai karūnuotas šių metų gegužės 6-ąją.
Įdomūs faktai apie karalienę Elžbietą II:
– 2006 m. spalio 16–18 dienomis Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II lankėsi Lietuvoje oficialaus vizito metu. Lietuva buvo 135-a jos aplankyta valstybė. Tuomet monarchė aplankė visas tris Baltijos valstybes, bet kalbą sakė tik Lietuvos parlamente.
– Nuo vaikystės Elžbieta II jautė prielankumą korgiams. Pirmąją savo korgių veislės kalytę Susan ji gavo aštuonioliktojo gimtadienio proga, visi kiti karalienės korgiai buvo Susan palikuonys. Be to, karalienė labai mylėjo ir dorgius – veislę, kurią išvedė pati, sukryžminusi korgius su taksais. Iš viso karalienė yra turėjusi daugiau nei 30 šių veislių šuniukų, plačiai žinoma, kad jiems atitekdavo dalis karališkų pusryčių.
– Karalienė jautė aistrą ir žirgams. Kaip rašoma BBC, dar būdama ketverių ji dovanų gavo ponį.
– Karalienė nedavė nė vieno interviu, daug nežinoma ir apie jos asmenybę, nors biografiją atidžiai seka visas pasaulis, o jos humoro jausmas buvo juntamas per viešus pasisakymus, kur matydama net kelioliktą kartą pasikeičiančią valdžią ji pasijuokdavo ir iš savo amžiaus.
– Karalienė turėjo du gimtadienius – tikrąjį minėjo balandžio 21-ąją, o oficialų – pasirinktą birželio šeštadienį, kai būdavo didesnė tikimybė, kad šventės nesugadins apniukęs dangus.
– Anot britishheritage.com, karalienės rankinė nebuvo tik stiliaus detalė – tai jos įrankis, skirtas perduoti personalui tam tikrą žinutę. Jei ji padėdavo savo rankinę ant stalo, tai reiškė, kad per penkias minutes nori išeiti. Jei ji padėdavo rankinę ant grindų, tai rodė, kad jai nepatinka pokalbis ir ji nori būti „išgelbėta“. Beje, karalienės rankinės buvo gaminamos iš lengvesnių medžiagų, kad jas būtų patogu nešiotis, buvo pritaikomos ir rankenos.
– Kad batai nespaustų, tokį pat dydį nešiojantis darbuotojas nešiodavo Elžbietos II batus ir juos pratampydavo.
– Karalienė turėjo dramblį, du milžiniškus vėžlius, jaguarą ir porą tinginių, kuriuos jai padovanojo kitų valstybių atstovai. Tiesa, visi gyvūnai įkurdinti Londono zoologijos sode, rašo „National Geographic“. Be to, visos gulbės ir delfinai Jungtinės Karalystės vandenyse priklausė karalienei.
Dar 12 a. Karūna pareiškė, kad jai priklauso visos šalyje esančios gulbės nebylės, nes šie paukščiai buvo labai vertinami kaip delikatesas per banketus ir puotas, rašoma harpersbazaar.com. Viename 1324 m. statute teigiama: „Taip pat karaliui priklauso banginiai ir eršketai, pagauti jūroje ar kitur karalystės teritorijoje“. Šis statutas tebegalioja ir šiandien, o banginiai ir delfinai pripažįstami „karališkomis žuvimis“.
– Anot „National Geogrphic“, pirmąjį elektroninį laišką karalienė išsiuntė 1976-aisiais, o pirmą kartą pasidalijo įrašu karališkosios šeimos instagrame – 2019 m. Ji buvo pirmoji Jungtinės Karalystės monarchė, asmeniškai pasiuntusi žinutę tviteryje.
– Mažai kas žino, jog karalienė – vienintelė Jungtinės Karalystės gyventoja, kuriai buvo legaliai leidžiama vairuoti neturint vairuotojo pažymėjimo. Karalienei niekada nereikėjo laikyti vairavimo egzamino, rašoma vanityfair.com, o vairuoti ji išmoko 1945-asiais. Kai juodu debesiu ūžė Antrasis pasaulinis karas, princesė Elizabeth per bombardavimus slėpdavosi Vinzdoro pilies rūsyje. Bet kai sulaukė 16-os, Elizabeth savo noru įstojo į britų kariuomenės moterų diviziją, būtent ten išmoko vairuoti ir remontuoti sunkvežimius.
– Jai buvo suteikta prestižinė BAFTA premija už tai, kad kartu su Džeimsu Bondu – aktoriumi Danieliu Craigu – pasirodė filmuke, sukurtame Londono olimpinių žaidynių proga.
– Elžbieta II nekeitė šukuosenos, kad būtų panaši į savo atvaizdą ant pinigų ir pašto ženklų.
Karalienės mirtį daugelis vadino eros pabaiga: 70 metų valdžiusi Elžbieta II paliko ryškų pėdsaką istorijoje ir tapo ilgiausiai valdžiusia JK bei viena ilgiausiai pasaulyje valdžiusių monarchų. Nors monarchija, kuriai ji atstovavo, kartais kėlė ginčus ir konfliktus, niekam nekilo abejonių, kaip labai karalienę mylėjo jos šeima, tauta ir pasaulis.
