Lietuvos paplūdimiai vasarą – itin lankomos vietos. Turime Baltiją, tačiau ji ne tik mūsų džiaugsmas, bet ir viena labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje. Per 300 tūkstančių tonų amunicijos. Tiek savo dugne taršių karinių reikmenų po savo drumzlinu vandeniu slepia mūsiškė jūra. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius LRT TELEVIZIJAI sako, kad neužtenka vien atsakingai elgtis kurortų paplūdimiuose – taršą Baltijoje lemia ir mūsų kasdienis elgesys net ir gyvenant toli nuo jūros.
Vienas populiariausių būdų leisti vasarą – prie vandens telkinių. Jūra, žinoma, yra populiariausia ir didžiausius poilsiautojų srautus sutraukiantis vandens telkinys Lietuvoje. Vis tik retas susimąstome, kad mūsiškė Baltija yra bene labiausiai užteršta jūra visame pasaulyje.
Baltijos jūroje užterštumą kelia įvairūs žemės ūkio veiklos padariniai, plastiko bei kitos šiukšlės, nuo karų pasilikusi karinė amunicija bei netvari žuvininkystė. Baltijos jūros užterštumo lygis jau ilgus metus išlieka aukštas.
Anot specialistų, kol kas nematyti ženklų, kad situacija keistųsi. Anot eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, tokio didelio masto vandens telkinio užterštumo problemos sprendimai per metus negimsta.
„Tai yra didelis iššūkis, kurį ne taip lengva išspręsti per vienerius ar dvejus metus. Vis tik aš galiu pasidžiaugti, kad ta problema tapo aktuali tiek visuomenėje, apie ją daugiau viešai kalbama, tiek bendrai Baltijos šalyse“, – pastebi eurokomisaras V. Sinkevičius, Von der Leyen Komisijoje atsakingas už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą.
Nuo 2019 m. gruodžio Europos Komisijos (EK) narys sako planuojantis antrąjį Baltijos šalių ministrų susitikimą Lietuvoje, didžiausiame šalies kurorte Palangoje. Jame, anot V. Sinkevičiaus, bus apžvelgtas per dvejus metus padarytas progresas ir brėžiamos ateities gairės.
„Turėsime galimybę pasižiūrėti, kiek per metus pasistūmėjome įgyvendinant Helsinkio komisijos veiksmų planą, kuriame numatyta per 130 veiksmų. Tie veiksmai yra daromi, – patikina pašnekovas. – Turbūt ko labiausiai norėtųsi, tai daug daugiau koordinuotų veiksmų tarp Baltijos šalių ir apsikritai tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. To labai trūksta. Labai dažnai valstybės narės pavieniui bando spręsti įvairius kilusius iššūkius, tačiau jų išspręsti pavieniui nėra įmanoma.“
Didžiausias Baltijos „baubas“, pasak eurokomisaro, yra eutrofikacija. Baltijos dugno nematymas, pabrėžia V. Sinkevičius, yra labai glaudžiai susijęs būtent su šiuo reiškiniu. Net 97 procentai Baltijos jūros yra paveikta eutrofikacijos reiškinio.
Taip pat skaitykite
„Šią problemą labiausiai lemia maistinių medžiagų patekimas į jūrą. Šaltinių yra įvairių – tai ir žemės ūkis, ir nepakankamai panaudotą vandenį išvalantys vandens įrenginiai. Toks maistinių medžiagų gausus vanduo patenka į upes, o šios vandenis išplukdo į Baltiją. Eutrofikacija jūroje taip pat reiškia deguonies stygių arba nepakankamą jo buvimą vandenyje. Tai, visų pirma, veikia žuvis, tačiau veikia ir pačios jūros ekosistemą. Baltijos jūra yra ne tik užterščiausia, bet ir jauniausia jūra pasaulyje.
Mūsiškė Baltija turi labai nedidelį išėjimą į vandenyną (Didžiojo Belto (16 km pločio), Mažojo Belto (600 m) ir Eresuno (3,5 km) sąsiauriais susisiekia su Kategatu, o per Kategatą ir Skageraką – su Šiaurės jūra – LRT.lt). Dėl to vandens natūralus maišymasis, pasikeitimas užtrunka net per 30 metų. Taigi, tarša, kuri patenka į Baltijos jūra, sėda ir čia pasilieka ilgą laiką. Visa tai akumuliuojasi ir tos problemos tampa vis labiau akivaizdesnės“, – pasakoja Lietuvos atstovas EK.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į plika akimi nematomą Baltijoje nuskandintą pasaulinių karų amuniciją. Per 300 tūkst. tonų – tiek nuskendusios amunicijos po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų savo dugne talpina Baltija.
„Tokie kiekiai taip pat kelia didelių iššūkių ir čia, deja, vėl nėra bendros veiksmų koordinacijos tarp atskirų šalių, – nusivylimo neslepia V. Sinkevičius. – Tiek informacijos rinkimas yra pavienis, tiek priimami sprendimai. Karinė amunicija yra neretai aptinkama žvejų, taip pat tiesiant kabelius. Tik tuomet yra sprendžiami tie susidarę iššūkiai. Šiuo atveju mes bandysime labiau koordinuoti tuos veiksmus tiek dėl žemėlapio sudarymo, kur yra didžiausi nesprogusios amunicijos klodai, tiek dėl to, kokią amuniciją, panaudojant ES projektus, būtų galima iškelti ir taip užtikrinti, kad ateityje tai neturėtų problemų, kalbant ir apie atsinaujinančios energetikos Baltijos jūroje vystymą.
Baltijos jūra yra pakankamai „užimta“, kalbant ir apie vandens transporto judėjimą – tūkstančiai laivų čia kasdien operuoja. Nors ir mažesniais tempais, bet vyksta ir žvejyba. Tam, kad tų iššūkių būtų mažiau, mes privalome padaryti daug geresnį progresą, kalbant apie amunicijos iškėlimą – dauguma sprogmenų jau sulaukė daugiau kaip šimto metų. Juos neišvengiamai veikia korozija ir amunicijoje esantys chemikalai taip pat išsilieja į Baltijos vandenis.“
Paklaustas, ką kiekvienas galėtume nuveikti Baltijos labui, eurokomisaras visų pirma sako, kad apie jūrą reiktų galvoti ne tik atostogų metu. Anot laidos svečio, padėti Baltijos jūrai galime net gyvendami kelis šimtus kilometrų atstumu nuo jos.
„Tarša į Baltijos jūrą visų pirma patenka nuo žemės – iš mūsų miestų. Tai šiuo atveju upės, upių užterštumas, vaidina didelį vaidmenį, nes tuos teršalus suneša į Baltiją. Turėtume atsakingiau naudoti vaistus, įvairius kitus medikamentus, nustoti juos neatsakingai išmesti, mat jie yra labai sunkiai išvalomi valymo įrenginių ir patenka į jūrą.
Taip pat maistinių medžiagų naudojimas žemės ūkyje – nors atrodo, kad tai vyksta kažkur toli, kartais ir 300 kilometrų nuo jūros, tačiau, nepamirškime, kad tai galiausiai patenka į mūsų Baltiją“, – sako jauniausias Europos Komisijos komisaras V. Sinkevičius, EK atsakingas už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą.
LRT.lt primena, kad eutrofikacija yra ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui. Paprastai eutrofikacijos procesas pasireiškia paspartėjusiu augalijos augimu, vedančiu į iki tol egzistavusios rūšių įvairovės nykimą, nes sparčiai auga tik kai kurios rūšys, sutrikdomi įprasti ekosistemos maistiniai ryšiai ir ilgainiui skatinamas augalų bei nuo jų priklausančių gyvūnų rūšių nykimas arba migracija.
Vadinamasis vandens „žydėjimas“ – eutrofikacijos požymis. Ekologiniu požiūriu eutrofikacija reiškia sumažėjusią rūšių įvairovę, pokyčius rūšių santykiuose ir toksiškumą. Tai turi įtakos ir žmogui, nes lieka mažiau galimybių tokiai veiklai kaip žvejyba, medžioklė ar estetinis gėrėjimasis aplinka, kai kuriais atvejais, pvz., telkiniuose padaugėjus nuodingas medžiagas išskiriantiems dumbliams, kyla grėsmė žmogaus sveikatai.
LRT.lt anksčiau informavo, kad praėjusį sekmadienį, liepos 23 d., apie 16 val. 30 min. vietos laiku, Latvijos mieste Liepojoje įvyko ekologinis incidentas, kurio metu, kaip pranešė Latvijos institucijos, per avariją nuotekų valymo įrenginiuose į aplinką pateko apie 1250 kubinių metrų nevalytų nuotekų.
Taip pat skaitykite
Latvijos higienos inspekcija nurodė uždaryti visus paplūdimius nuo sienos su Lietuva pietuose iki Paviluostos, esančios už 40 km į šiaurę nuo Liepojos, taip pat uždraudė maudytis Baltijos jūroje. Kaip LRT RADIJUI antradienio rytą sakė Aplinkos apsaugos agentūros vadovė Milda Račienė, pavojaus Lietuvos pajūriui nėra, mat vėjai pučia šiaurės kryptimi ir teršalai nešami į priešingą nuo Lietuvos pusę.
Pokalbį apie Baltijos užterštumą su eurokomisaru V. Sinkevičiumi žiūrėkite LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
