Joninių minėjimas Kernavėje – tradicinis, daug žmonių iš visos Lietuvos sutraukiantis renginys. Norintiesiems pajusti tikrąją Joninių dvasią su visomis šventės apeigomis bei tradicijomis, dažniausiai siūloma traukti būtent į Kernavę.
Senosios vasaros saulėgrįžos apeigos ir trumpiausios nakties-vasaros saulėgrįžos šventė tradiciškai šiemet taip pat sulaukė daugybės dalyvių. Šventės metu degti laužai, pinti ir plukdyti vainikai, ieškota paparčio žiedo, žaista, burta, šokta ir dainuota, šventės kulminacijai suplanuotas saulės pasitikimas.
Šventei prasidėjus, viena pirmųjų pramogų buvo laukų lankymas, žaidimai, burtai prie Didžiosios kupolės Pilies kalne, Pajautos slėnyje.
Renginio pradžią pažymėjo apeiginių vartų atidarymas, turintis ir simbolinę reikšmę – tradiciškai kiekvienas praeidamas pro vartus turėdavo nusiprausti, simboliškai apsivalyti. Todėl anksčiau prie dviejų metrų aukščio vartų, kurie būdavo apkaišioti įvairiais žolynais, stovėdavo du žmonės. Vienas jų laikydavo ąsotį su vandeniu, o kitas – rankšluostį.
Vėliau, kaip įprasta, Pilies kalno piliakalnyje pagerbta nusileidžianti saulė, uždegtas aukuras, aukojimas vyko Aukuro kalno piliakalnio papėdėje.
Minėtus ritualus keitė linksmybės – Didžiojo laužo ir stebulių uždegimas piliakalniuose, kol galiausiai prisėsta prie vainikų pynimo, o vėliau – jų plukdymo Neries upe.
Šventės akimirkos – nuotraukų galerijoje.
