Negeriu kavos ir niekada jos nesu ragavęs. Tokiu atsakymu lietuvius glumina save ne tipišku italu vadinantis kalbininkas Stefano Lanza. Italų kalbą ir kultūrą Kaune dėstantis mokslų daktaras yra ir pirmojo lietuvių-italų žodyno sudarytojas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Pasivaikščiojimai“ Stefano sako atradęs neišsemiamus lietuvių kalbos klodus, kuriais, deja, patys lietuviai nelinkę naudotis.
1973 metais Milane gimęs Stefano Lanza yra kalbininkas, jaunystę praleidęs Bolonijoje, kur vietos universitete studijavo lotynų kalbą. Vėliau jis visiškai atsitiktinai atvyko į Lietuvą. Čia pasiliko, išmoko lietuvių kalbą, o Vytauto Didžiojo Universitete (VDU) apsigynė daktaro disertaciją. Galiausiai nuveikė titanišką darbą – sudarė lietuvių-italų, italų-lietuvių kalbų žodyną, už kurį Italijos prezidentas jį apdovanojo ordinu.
Kaune Stefano gyvena daugiau kaip 20 metų, sukūrė šeimą ir toliau studijuoja lietuvių kalbą, kurios didelis žinovas ir gerbėjas jis yra. Pats Stefano sako, kad mama jį nuo vaikystės mokė prancūzų kalbos, net anksčiau nei italų, mat buvo prancūzų kalbos mokytoja.
„O studijavau seniausiame šiuo metu veikiančiame pasaulyje Bolonijos universitete lotynų kalbą. Ir žinot, jei nebūtų buvusios lotynų kalbos, tai nebūtų pagrindo atsirasti ir lietuvių kalbai“, – šypsosi S. Lanza.
Mano vaikai kauniečiai! Įsivaizduojat, turiu giminaičių Kaune! Kažkaip net keista pačiam.
Į „laukinių liūtų ir taurų šalį“ atvykęs italas sako labiau pajutęs ne „laukinius laikus“, o didesnį norą gyventi ir kurti. Pasak Stafano, tuomet neseniai atkurta nepriklausomybė ir laisvė skatino žmones kažko imtis ir daryti.
„Mano pirma pažintis su Lietuva buvo nuostabi. Mane pasitiko labai draugiški žmonės, net netikėjau, kad tame „laukinių liūtų“ krašte taip gali būti, juk liūtai šiaip jau nėra nei svetingi, nei draugiški, – pirmaisiais atsiminimais iš vizito į Lietuvą dalinasi pašnekovas. – Na o vėliau įsimylėjau, tai kaip ta šalis galėtų nepatikti?“
Daugiau metų Lietuvoje, nei Italijoje gyvenantis Stefano Lietuvos pilietybės neturi. Italas laidos vedėjui Ryčiui Zemkauskui merkia akį ir prašo „protingai su ekscelencija (šalies prezidentu Gitanu Nausėda – LRT.lt) pakalbėti (dėl dvigubos pilietybės klausimo – LRT.lt)“. Stefano kukliai sako stengiantis adaptuotis ir nieko blogo Lietuvai nepadaryti. Priešingai, vyras padarė ne vieną gerą darbą. Vienas svarbiausių – sudarytas lietuvių-italų žodynas. Paklaustas, kaip neišprotėjo jį sudarydamas, S. Lanza šypsodamasis atkerta, kad išprotėjo.
Keisčiausia yra tai, kad aš pamačiau, kokia turtinga yra lietuvių kalba, kiek daug žodžių galima išsireikšti, tačiau patys lietuviai savo kalbos žodžių naudoja labai skurdžiai.
„Tai buvo labai ilgas darbas. Atsakingas ir nedėkingas darbas. Prie žodyno prisikabins bet kas. Tu gali nuvažiuoti į turgų ir kokia močiutė pasakys, kad va nėra šito žodžio žodyne. Tai tikrai buvo varginantis darbas. O pripažinimo negauni. Ačiū, kad bent tu prisimeni“, – „Pasivaikščiojimų“ laidos vedėjui dėkoja Kauno italas.
Sudarydamas lietuvių-italų žodyną Stefano sako pats itin pagerinęs savo lietuvių kalbos žinias. Vyras pastebi, kad turėdami tokią turtingą kalbą, lietuviai naudojasi tik mažais jos turtų kiekiais.
„Toks turtingas žodynas, bet patys lietuviai juo skurdžiai naudojasi – vartoja labai mažai žodžių“, – sako pastebintis S. Lanza, vėliau priduriantis, kad tai bendras visų šiuolaikinių visuomenių bruožas.
Kalba yra paveldėtas turtas ir jeigu žmonės nori toliau ja didžiuotis, ją reikia kaip nors tvarkyti, įsitikinęs Stefano. Pasak jo, kažkas panašaus į mūsų dabartinę kalbos inspekciją Italijoje buvo tik fašizmo laikais. Vėlesni norai taisyti ar norminti kalbą asocijuodavosi būtent su Benito Mussolini valdymu, tad Italijoje kalba nėra tokia prižiūrima, kaip kad mūsų šalyje.
Taip, kaip lietuviai didžiuojasi savo kalba, italai taip nesididžiuoja. O jei jau didžiuojiesi, tai pradėk ją taisyklingai vartoti ir išnaudoti visus jos turtus.
„Kaip vaikas gali žinoti, ar teisingai vienaip ar kitaip sakyti? Kažkas juk jį turi pamokyti“, – sako lietuvių-italų žodyno sudarytojas.
Paklaustas, ar jo vaikai moka lietuviškai, Stefano patikina, kad jie kauniečiai ir, be abejonės, kalba gimtąja kalba. Esu italas, turintis du vaikus lietuvius, juokiasi S. Lanza. „Mano vaikai kauniečiai! Įsivaizduojat, turiu giminaičių Kaune! Kažkaip net keista pačiam“, – stebisi daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis italas.
„Taip, kaip lietuviai didžiuojasi savo kalba, italai taip nesididžiuoja. O jei jau didžiuojiesi, tai pradėk ją taisyklingai vartoti ir išnaudoti visus jos turtus“, – pataria pašnekovas.
Visas pasivaikščiojimas su S. Lanza – LRT mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
