Maisto papildas – koncentruotas maistas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ trumpai įvardija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Ilona Drulytė. Jei sveikai maitindamiesi nesitikite išsigydyti ligų, tai to nesitikėkite ir iš maisto papildų. Be to, kuo papilduose daugiau įvairių elementų, tuo daugiau kūne įvyksta cheminių reakcijų, o vitaminų perteklius neigiamai veikia sveikatą.
Norite būti sveikas, energingas, stiprus, rūpinatės savimi, tad galvojate, ką valgote, mankštinatės ir geriate maisto papildus. Ypač žiemą dažnas įsigyja įvairiausių maisto papildų, bet ar esate tikras, kad šios piliulės jums tikrai padeda? Ar kada skaitėte jų sudėtį, o svarbiausia – ar supratote, kokia ta sudėtis? Kaip išsirinkti tai, kas jums iš tiesų padės?
Kartais atrodo, kad žmonės iš maisto papildų tikisi tiek, kiek ir iš vaistų. Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas, profesorius Liudas Ivanauskas pažymi, kad maisto papildas yra maistas ir jo receptūrą kuria ne vaistininkai, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas priduria, kad rimti maisto papildų klinikiniai tyrimai neatliekami.
Laidoje jis kartu su svečiu lygino skirtingų papildų sudėtis. Pirmiausia palygintos dviejų vitamino D papildų sudėtys. Vieno papildo kaina – 5 eurai, kito – net 20 eurų. Atkreiptinas dėmesys į medžiagą cholekalciferolį (vitaminą D3). Žmonės, perkantys vitamino D papildus, galvoja, kad juose yra tik ši medžiaga, o iš tiesų papilde yra gausybė konstrukcinių medžiagų. Jie nekenksmingi, tačiau A. Unikauskas pabrėžia: ant buteliuko parašyta, kad tai – vitaminas D, o iš tiesų tai toli gražu nėra vien vitaminas D.
Plačiau aptarti reikėtų ir papildų kainas. Jeigu žmogus kokybę vertina tik pagal kainą ir pirks brangesnį papildą, išeis taip, kad jis nusipirks tą, kuriame vitamino D dozė yra 7 kartus mažesnė, nors papildas ir kainuos daugiau.
Vitamino D papildų sudėtyse galima rasti ir tam tikrų aliejų, dar kitokių elementų. Ar vartoti vieną ar kitą maisto papildą, geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tačiau turbūt girdėjote, kad tyrimai rodo, jog vitamino D trūksta devyniems iš dešimties lietuvių. Tad gal jį galima vartoti nepasitarus?
Visi ingredientai, kurie įeina į sudėtį, yra cheminiai junginiai, o jie pakliūva į skrandį. Jeigu jų yra 30–40-imt, tai cheminės reakcijos.
L. Ivanauskas
„Jeigu aš esu dešimtas ir jį geriu profilaktiškai, to vitamino D kiekis bus per didelis. Jeigu pasirinksiu maisto papildą, kuriame yra keturi tūkstančiai vienetų, tai iš tikrųjų bus blogai“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.
Dar viena populiari papildų grupė – geležis. Pasirinkimas – nuo kelių iki keliasdešimties eurų. Palyginus du geležies papildų pavyzdžius į akis krenta du svarbiausi dalykai: viename geležies – 14 mg, kitame – vos 5 mg; papildo, kuriame geležies daugiau, kaina siekia vos 7 eurus, o papildas su beveik tris kartus mažesne doze kainuoja 21 eurą.
Tiesa, brangesnis papildas – purškiamas, greičiausiai dėl to ir kaina tokia didelė. Maisto papildai būna skirtingų formų: tai gali būti tabletės, kapsulės, skystis, purškalas. Ar į papildo formą reikėtų kreipti dėmesį?
„Jeigu būtų klausimas apie vaistus, tai aš sakyčiau: jeigu man reikia greito veikimo, tai skystis ar suspensija labai gerai. Maisto papildas – ne vaistas, tai ar kapsulė, ar tabletė, ar skystis, mes tikrai nežinome, kaip jis veikia“, – sako Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas.
Trečioji papildų grupė – įvairūs kompleksai grožiui, imunitetui, energijai. Svarbu žinoti, kad kuo papilduose daugiau įvairių elementų, tuo daugiau kūne įvyksta cheminių reakcijų.
„Mes žinome, kad visi ingredientai, kurie įeina į sudėtį, yra cheminiai junginiai, o jie pakliūva į skrandį. Jeigu jų yra 30–40-imt, tai cheminės reakcijos“, – kalba pašnekovas.
Laidoje įvertintas vienas 100 eurų kainuojantis vitaminų kompleksas grožiui. Į jo sudėtį įeina beta karotenas, vitaminas A, vitaminas E, biotinas, vitaminas C, cinkas, varis, kolageno peptidai, ikrų baltymų milteliai, acai uogų ekstraktas. Tačiau tai – tik dalis visų medžiagų, mat iš to tablečių nepadarysi, sako L. Ivanauskas.
Kai kurių papildų sudėtyse galime rasti net cukraus. Kam jis reikalingas? Cukrus tėra viena iš karkasinių medžiagų, kuri naudojama tam, kad visos kitos medžiagos suliptų į tabletę.
Laidos svečias minėjo, kad vitamino D perteklius gali pakenkti, tačiau ne tik jo. Daugumos vitaminų perteklius negerai, nors nuo vitamino C (askorbo rūgšties) organizmas geba apsisaugoti, jo perteklių pašalina. „Jeigu vartosime per didelius kiekius, tikrai organizmas gali neatlaikyti, tad reikia elgtis atsargiai“, – perspėja jis.
Kad papildai tikrai nepakenktų, tuo rūpinasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jos specialistai atkreipia dėmesį, kad nors maisto papildai atrodo ir labai primena vaistus, anaiptol taip nėra, todėl ir jų priežiūra vykdoma ne pagal vaistų, o pagal maisto teisę. Tai koncentruotas maistas, taip trumpai ir aiškiai įvardija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė.
„Maisto papildas nėra skirtas nei gydymui, nei ligų profilaktikai, jis yra skirtas papildyti mitybai. Tai paprastai suprantama kaip sveiko žmogaus raciono papildymas tam tikromis medžiagomis“, – sako ji.
Būna nepaženklintas alergenas. Žmogui, nemačiusiam tokios informacijos ir jautriam tam alergenui, gali kilti alerginė reakcija.
I. Drulytė
Tiesa, ekspertai pažeidimų maisto papilduose aptinkantys neretai. „Gamintojas atsako už tai, kad medžiagų kiekis atitiktų deklaruojamą kiekį, ir tai laikas nuo laiko kontroliuojama. Iš esmės pažeidimų yra daug, bet įvairiausių, ne tik dėl to, kad kažkas atsitiko žmogui. Vienas iš tokių, kuris siejamas su poveikiu sveikatai, tai būna nepaženklintas alergenas. Žmogui, nemačiusiam tokios informacijos ir jautriam tam alergenui, gali kilti alerginė reakcija“, – pasakoja I. Drulytė.
Dažnai per didelius lūkesčius maisto papildams kelia ir patys vartotojai. Juk ar maitindamiesi sveikai tikitės išgydyti ligas? Specialistė pabrėžia, kad jei atsakymas „ne“, tuomet ir iš maisto papildų nevertėtų to tikėtis.
„Labai svarbu suprasti, ką tu perki, kokiu tikslu, kokio poveikio tikiesi. Nereikia tikėtis, kad maisto papildai širdžiai arba akims padės išgyti nuo ligų. Tuos užrašus reikėtų mokėti skaityti: jeigu maisto papildas yra širdžiai, tai jis padės palaikyti normalią širdies veiklą, bet jis tikrai neišgydys jūsų turimų ligų, todėl pasirinkimas turėtų būti labai apgalvotas ir racionalus“, – teigia ji.
Renkantis maisto papildą I. Drulytė pataria ieškoti vieno rodmens – kiek procentų rekomenduojamos paros dozės tame produkte yra ir griežtai laikytis gamintojo rekomendacijų. Vartojant per mažai jokio poveikio galite nepajusti, o štai per didelis kiekis gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Juk perdozuoti negalima ne tik vaistų, bet ir maisto.
„Neapsigaukite: jei papilduose elementų daug, nebūtinai tai reiškia geresnį produktą. Na, o jei jau tyrimai rodo, kad jūsų organizmui iš tiesų trūksta vienų ar kitų medžiagų, kaip šį trūkumą išspręsti, geriausiai patars jūsų gydytojas“, – sako A. Unikauskas.
Plačiau – sausio 22 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
