Prieš infarktą įmanoma įtarti, kad jis ištiks, teigia LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėja, kardiologė prof. Jurgita Plisienė. „Dažnai girdime, kad pacientai, kuriems įvyksta infarktas, sako: jau dieną prieš tai nieko nenorėjau daryti, gulinėjau lovoje“, – pasakoja ji.
„Mano pacientai dažnai manęs klausia: ar įmanoma numatyti infarktą? Ar yra įspėjamųjų simptomų? Taip, infarktas tikrai ne visada ištinka netikėtai. Prieš jį vis dėlto būna tam tikrų ženklų, dėl kurių reikėtų sunerimti. Tai žinoti labai svarbu žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, jų artimiesiems ir net tiems, kurie galvoja, kad yra visiškai sveiki. Gal jūs esate rizikos grupėje, bet to neįtariate“, – sako J. Plisienė.
Galbūt jūsų organizmas siunčia jums signalus, bet jūs jų neatpažįstate? Širdies infarktas ne be reikalo laikomas klastinga liga – dažnas artėjančios ligos siunčiamų signalų nesupranta ir juos ignoruoja, o statistika negailestinga – pasaulyje maždaug kas minutę nuo šios ligos miršta žmogus. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis, nepaisant net gyvybes šienaujančios pandemijos.
Kokie gali būti įspėjamieji ženklai, ką žmogus gali pajausti prieš ištinkant infarktui?
Įspėjamieji infarkto simptomai
1. Skausmas širdies plote
Turbūt žinote, kad pagrindinis dalykas ištikus infarktui – skausmas krūtinėje, bet jis yra specifinis.
„Visų pirma, žmogus sako, kad jam skauda plačiai. Gali skaudėti už krūtinkaulio, skausmas plinta į kairę krūtinės ląstos pusę. Tai nėra duriantis skausmas, kai žmogus gali parodyti pirštu, kad jam skauda čia. Paprastai skauda plačiai, spaudžia, gniaužia, degina. Šį skausmą galima apibūdinti įvairiai – kitas sako, kaip akmuo ant krūtinės guli“, – pasakoja kardiologė.
Nėra taip, kad esant tokiam skausmui norėtųsi kvėpuoti giliau ar įkvepiant labiau skaudėtų. Su kvėpavimu tai neturėtų turėti jokio ryšio, bet turi ryšį su krūviu. Žmogus sako: jeigu aš greičiau paeinu, lipu laiptais arba dėl kažko labai susijaudinu, susinervinu, atsiranda spaudimas krūtinėje, kuris praeina tada, kai sustoju. Skausmas paprastai atsiranda tada, kai kraujagyslė, maitinanti širdies raumenį, susiaurėja daugiau negu 70 proc.
„Normaliai kraujas teka laisvai, širdies raumuo gauna daug kraujo, maisto, deguonies, fizinio krūvio metu žmogus puikiai aprūpinamas, nes nėra jokių kraujagyslės pratekėjimo sutrikimų. Kai yra aterosklerozė, aterosklerotinės plokštelės apsistoja kraujagyslėse. Kol aterosklerotinė plokštelė siaurina spindį 20 proc., žmogus irgi gali nieko blogo nejausti.
Tokios plokštelės gali įplyšti ir tai nutinka, kai kraujagyslėje prisideda uždegimas. Aterosklerozė iš principo yra lėtinis organizmo uždegimas. Jeigu ta plokštelė ima didėti, opėti, tuomet formuojasi trombas, krešulys, kraujagyslė visiškai užsikemša ir sutrinka širdies raumens mityba. Tada žmogus pajaučia stiprų skausmą krūtinėje. Infarktas nėra širdies plyšimas, kaip gal daug kas galvoja, tai kraujagyslės užsikimšimas. Širdies raumuo negauna kraujo ir dėl to žmogui skauda“, – aiškina laidos vedėja.
2. Sumažėja fizinio krūvio tolerancija
Skausmas krūtinėje yra vienas iš įspėjamųjų ženklų, bet jis iš pat pradžių būna stabilus. Pavyzdžiui, žmogus užlipa į trečią aukštą ir turi sustoti, nes jam spaudžia krūtinę. Jeigu jis metus du skundžiasi dėl to paties, paprastai tokie žmonės jau žino savo krūvio ribas, bet jeigu staiga žmogus vieną dieną supranta, kad gali užlipti tik į pirmą ar antrą aukštą ir tas skausmas vis didėja, atsiranda nuo mažesnio fizinio krūvio, tai yra įspėjamasis ženklas, kad gali įvykti infarktas. Vadinasi, sumažėja paciento fizinio krūvio tolerancija.
3. Gali atsirasti ritmo sutrikimų
„Širdis, kai negauna pakankamai kraujo, deguonies, gali reaguoti ritmo sutrikimais. Žmogus gali jausti tam tikrus ritmo sutrikimus dėl to, kad išeminis raumuo sako: darykite kažką, man trūksta kraujo, deguonies“, – sako J. Plisienė.
4. Atsiranda silpnumas, nenoras kažką daryti
Būna, kad artėjant infarktui žmogus pajaučia nepaaiškinamą silpnumą, jėgų neturėjimą. „Dažnai girdime, kad pacientai, kuriems įvyksta infarktas, sako: jau dieną prieš tai nieko nenorėjau daryti, gulinėjau lovoje“, – pažymi ji.
Šiuos simptomus reikėtų įsidėmėti ir klausytis savo organizmo. Jeigu pajaučiate kažką panašaus, kreipkitės į šeimos gydytoją.
Labai svarbu įvertinti ir rizikos veiksnius. Kai kuriems daryti įtakos, deja, negalime. Pavyzdžiui, jeigu jūsų lytis vyriška, turėtumėte atidžiau save prižiūrėti. Tiesa, po tam tikro laiko labiau save prižiūrėti turėtų moterys.
„Kalba eina apie darbingo amžiaus vyrus. Moteris vaisingu laikotarpiu saugo estrogenai, bet klimakteriniu laikotarpiu, kai estrogenų kiekis mažėja, moterų rizika didėja“, – perspėja profesorė.
Riziką susirgti infarktu didina:
1. Genetika
„Genetika labai svarbu, – atkreipia dėmesį J. Plisienė. – Jeigu giminėje yra žmonių, kurie jauname amžiuje staiga mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, įvyko infarktas, yra sustentuotos ar buvo šuntuotos kraujagyslės, tai yra ženklas, kad ir aš turiu labai atidžiai stebėti save ir savo rizikos veiksnius.“
2. Rūkymas
3. Antsvoris
4. Mažas aktyvumas
5. Kai kurios ligos (pavyzdžiui, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas)
6. Aukštas cholesterolis
Tad atkreipkite dėmesį į tai, ką organizmas bando jums pasakyti, ir žinokite: Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos.
„Neleiskite infarktui sugriauti jūsų ir jūsų artimųjų gyvenimų. Yra dalykų, kuriuos gyvenime galima ignoruoti, bet sveikata tikrai nėra vienas iš jų. Įsiklausykite į organizmo jums siunčiamus signalus“, – ragina kardiologė.
Plačiau – sausio 8 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
