Jei suskaudo gerklę, atsirado sloga, kosulys, nebūtinai tai peršalimo požymiai. Įvairiausius įprastais laikomus simptomus gali sukelti ir žmogaus kūne apsigyvenę parazitai, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ pasakoja parazitologai. Šių gyvių patekimo į kūną kelių daug, o pagrindinė apsaugos priemonė – higiena. Tačiau kartais ir to nepakanka, jei, pavyzdžiui, parazitais užkrečia uodas.
Lietuvoje suskaičiuojama apie 200 žmogaus parazitų rūšių. Nereikėtų manyti, kad visi parazitai matomi plika akimi. Vieni gali siekti kelias dešimtis metrų, bet kiti gali būti nematomi plika akimi, gali gyventi akyje, po oda ar smegenyse.
Žmogaus organizme gali gyventi kirmėlės, siurbikės ir kiti gyviai, matomi tik pro mikroskopą. Geriausiai žinomos spalinės. Tai vienas labiausiai išplitusių parazitų, ypač tarp vaikų: šie vengia plauti rankas, laikytis kitų higienos reikalavimų. Dalį parazitinių ligų perneša ir uodai. Lietuvoje jau aptinkama ir maliarinių uodų, todėl neatmetama, kad ateityje mūsų šalyje išplis ir maliarija.
Užsikrėsti parazitais be galo paprasta: užtenka suvalgyti užterštą maistą, nešvariomis rankomis paliesti produktą ar burną, atsigerti nešvaraus vandens. Parazitas – organizmas, gyvenantis kitame organizme, įskaitant žmogų. Sakoma, kad parazitų turi dauguma žmonių, tik, kaip minėta, ne visi jie matomi plika akimi.
Žodis „parazitas“ dažniausiai asocijuojasi su kenkėjo sąvoka, tačiau jie neretai vadinami fenomenaliu reiškiniu. „Dažniausiai žodis „parazitai“ tolygus keiksmažodžiui, bet tai – gamtos fenomenas. Jį reikėtų pirmiausia pažinti ir tada žmogui mokėti apsisaugoti“, – pažymi gamtininkas Algimantas Kulbis.
Specialistai sako, kad ypač lengva parazitais užsikrėsti vaikams, dažnai nešvariomis rankomis liečiantiems nosį ar burną. Yra kolektyvų, kur spalinių turi 2 iš 3 vaikų. Daiva Veitienė Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre tiria šimtus parazitų, aiškinasi jų kilmės šaltinį. Ji sako, kad spalinės – iki 1 centimetro ilgio kirmėlės, parazituojančios žarnyne, o užsikrėtimo požymius pastebėti nelengva. „Pykinimas, vėmimas, pilvo, žarnyno skausmas... Kai kurie parazitai ryškių požymių ir neturi“, – kalba ji.
Spalinės ir kai kurie kiti parazitai itin mėgsta žarnyną. Nesiėmus gydymo šios kirmėlės gali rimtai pažeisti žarnyno sieneles. Dr. Asta Križanauskienė studentams dėsto kursą apie parazitus ir sutinka, kad parazitai, nors ir kenkia, alina organizmą, jo nužudyti nesiekia.
„Visą laiką jauti intoksikaciją, dėl to žmonės jaučia silpnumą, nuovargį. Pažeidimai, klinikiniai simptomai gali būti gana stiprūs“, – sako daktarė.
Nugalėti parazitus nėra lengva. Nebūtinai padės ir vaistai. Pavyzdžiui, jei išgersite 1 tabletę nuo spalinių, ji nužudys gyvas spalines, tačiau žinokite, kad jos padeda iki 10–15 tūkst. kiaušinėlių kambariuose, ant patalynės, tad būtina daryti namuose tvarką.
Iki simptomų gali praeiti 20 ar daugiau metų, bet tada simptomai dažniausiai gana rimti: kepenų pažeidimai, jose formuojasi cistos.
A. Križanauskienė
Kai kuriais parazitais galima užsikrėsti miške, pavyzdžiui, valgant neplautas uogas. Nematomi kenkėjai organizme per keletą metų gali užaugti iki kumščio dydžio cistos.
„Renki mėlynes, bruknes, spanguoles, su lapių išmatomis patenka kiaušinėliai. Iki simptomų gali praeiti 20 ar daugiau metų, bet tada simptomai dažniausiai gana rimti: kepenų pažeidimai, jose formuojasi cistos“, – pasakoja A. Križanauskienė.
Specialistai sako: pastebima, kad Lietuvoje gali gausėti iki šiol čia nematytų parazitų ir jų keliamų ligų. Šylantis klimatas – puiki terpė atsirasti maliarijai. Maliarinių uodų jau esama. Yra ir kraują gerti mėgstančių parazitų. Invazinių rūšių parveža ir tautiečiai po atostogų Pietų Amerikoje ar Afrikoje.
„Jie žiotyse turi dantis arba plokšteles. Prakala žarnos gleivinę, ją apkabina ir siurbia kraują. Toje vietoje nusekinęs kapiliarą nušliaužia į kitą vietą, vėl prakerta ir vėl geria. Išgeria gana nemažą kiekį kraujo“, – atskleidžia D. Veitienė.
Žmogaus organizme gali gyventi 10 ar 20 metrų ilgio parazitai. Daugelis iš mokyklos atsimenate kaspinuočius, kuriais užsikrečiama suvalgius užkrėstos kiaulienos, jautienos ar žuvies. Bet kur kas dažnesnis svečias – pačiose keisčiausiose žmogaus vietose gyvenančios askaridės. Visai neseniai tokią kirmėlę išoperavo iš jaunuolio sėklidžių. Šiais parazitais užsikrėsti itin lengva: pasikapstei darže, nešvariomis rankomis pasikrapštei nosį ar palaižei pirštą ir jo kiaušinėlis jau jūsų organizme.
Askaridės – antras pagal gausą parazitas Lietuvoje. Šios kirmėlės, patekusios į organizmą, migruoja ir gali nukakti iki netikėčiausios vietos.
„Jei šuo parneša iš lauko ant kailio ar letenų subrendusių parazitų kiaušinėlių, galima užsikrėsti. Žmogus netyčia suvalgo tą kiaušinėlį nenuplovęs kopūsto ar salotos, iš kiaušinėlio išsirita lervutė ir apsigyvena organizme“, – pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė.
Kiaušinėlis nukeliauja į plaučius, pasidengia cista – tada jos niekas negali paveikti. Žolininkė Nijolė Degutienė teigia, kad astmininkų plaučiuose randama askaridžių kiaušinėlių.
Žinovai pastebi, kad keistai pasijutę žmonės skuba vartoti tabletes nuo skausmo ar virškinimo trakto sutrikimų, retas siekia išsiaiškinti priežastis, kurias galėjo sukelti parazitai.
„Toksokaras – šunų, kačių, plėšriųjų gyvūnų parazitas. Panašūs į askarides, apvalūs, užauga iki 18 centimetrų dydžio. Iš kiaušinėlio, pakliuvusio į žmogaus organizmą, išsirita ne suaugėlis, o lervutė. Limfos srove ji klajoja po organizmą. Kur apsistos, žino tik ji pati. Gali nuklysti į akį, plaučius“, – sako D. Veitienė.
Kai kurios kirmėlės juda po oda ir kelia diskomfortą, kitos įsitvirtina akyje ar akies voke. Tai turėtų būti pirmas signalas, kad apsigyveno parazitas. „Žmogus jaučia judesius, nes parazitas greitai šliaužia. Per parą gali nušliaužti 10–20 centimetrų“, – pažymi pašnekovė.
Pasitaiko, kad parazitinių kirmėlių vidaus organuose prisiveisia šimtai. „Teko matyti straipsnių nuotraukų, kur šalinama dalis žarnyno, nes kirmėlės gumulais užkemša žarnyną. Jų kitaip pašalinti net negalima“, – teigia A. Križanauskienė.
Pavojai ant nepatikimų prekiautojų daržovių ir smėlio dėžėje
Vyrauja nuomonė, kad dažniau parazitais užsikrečia kaimo žmonės, kur daugiau žemės darbų ir nešvaros. Visgi statistika kitokia: miestiečiai serga dažniau, nes glaudžiau kontaktuoja, vaikai gausiau lanko darželius ir mokyklas, šunis ir kates augina butuose, o ne laiko pririštus prie tvoros. Kita priežastis – higienos nepaisymas.
Specialistai susiduria ir su neeiliniais parazitais. Lietuviai dažnai keliauja po tolimus kraštus ir namo retkarčiais parveža išskirtinių kirmėlių organizme.
„Žmogus grįžo iš Kenijos. Jam pradėjo iš šlaunies lįsti kirmėlė. Atnešė į mūsų laboratoriją. Nustatėme, kad tai Cordylobia anthropophaga, musė, kuri deda kiaušinėlius ten, kur užteršta šlapimu arba išmatomis. Jos kiaušinėliai subręsta dirvožemyje, išsirita lervutės, kurios įlenda pro odą“, – komentuoja D. Veitienė.
Lervą pastebėti lengva, nes ji turi spygliukus, ėda audinius, kelia didelį skausmą. Apie kaspinuočius daugelis prisimena iš biologijos pamokų mokykloje. Kelių ar keliolikos metrų ilgio padarai geba itin greitai daugintis. Kiaulinis kaspinuotis itin pavojingas ir dėl kitos priežasties. „Jei žmogus suvalgys jo kiaušinėlį, taps tarpiniu šeimininku, cista gali atsirasti žmogaus galvoje“, – perspėja ji.
Anot A. Kulbio, mūsų labai bijomas kaspinuotis neturi virškinimo ir daug kitų sistemų, tačiau tai tobula dauginimosi mašina. Kaspinuočius sudaro nareliai. Pavyzdžiui, kai su jaučio ekskrementais ant pievos atsiduria jautinis kaspinuotis, jis gali šliaužti.
Dažnai minimas terminas „tinkamai termiškai apdorota mėsa“, kad tinkamai ruošiant maistą būtų sunaikinami parazitai. Bet juk kiauliena tiriama ir pavojaus užsikrėsti nuo nekokybiškos mėsos nėra. Daktarė A. Križanauskienė pažymi, kad kalbama apie pačių užaugintą kiaulę, kuri netiriama.
Specialistė primena kitą svarbią informaciją – daržoves įsigyti iš patikimų vietų, nes ir salotose gali tykoti pavojai užsikrėsti: „Yra tokių atvejų, kad ir žmogaus išmatos naudojamos daržovėms tręšti. Tad gali būti, kad užsikrečia gyvenantieji netoli to asmens.“
Daugelis mylime šunis, kates, kai kurie net miegame su augintiniais vienoje lovoje. Tačiau specialistai pataria gerai pagalvoti, ar verta taip elgtis. Mylimi augintiniai gali nešioti plika akimi nematomų parazitų, kuriais galime užsikrėsti. Prisipažinkite, juk retas po pasivaikščiojimo lauke plaunate augintinio letenas ar nosį.
Veterinarė Rita Žilinskienė kiekvieną dieną tikrina augintinių sveikatą. Ji sako, kad iš šuns akių sunku pasakyti, ar šį kamuoja parazitinės ligos, tačiau primena, kad parazitų turintis augintinis gali užkrėsti ir šeimininkus.
„Parazitai, parazituojantys šuns ar katės organizme, pavojingi ir žmogui. Žmogus, kaip tarpinis šeimininkas, gali jais užsikrėsti ir rimtai sirgti. Pirmiausia kalbama apie helmintus. Pavojingiausi iš jų – echinokokai, taip pat toksokarai, uncinarijos, Trichuris vulpis ir kt.“, – vardija veterinarė.
A. Križanauskienė pasakoja, kad ne kartą tirtos smėlio dėžės, kur katės, šunys atlieka gamtinius reikalus. Vėliau jose žaidžia vaikai ir užsikrečia.
Daug metų Lietuvoje nediagnozavo dirofiliariozės. Ją perduoda moskitai, bet lietuviški uodai irgi pradėjo pernešti.
R. Žilinskienė
Vienas naujausių augintinių parazitų – vadinamoji šuns poodžio kirmėlė. Ja žmogus gali užsikrėsti nepastebėjęs uodo įkandimo.
„Daug metų Lietuvoje nediagnozavo dirofiliariozės. Ją perduoda moskitai, bet lietuviški uodai irgi pradėjo pernešti. Šunyje parazituoja kirmėlė, dažniausiai gyvena poodyje, išsirita lervos, o uodas, pasiurbęs šuns kraujo, gali lervas perduoti žmogui. Tik žmoguje ji neišsivysto iki galutinės stadijos“, – kalba R. Žilinskienė.
„Ji pradėjo lįsti iš žmogaus apatinio voko. Buvo cista, minkštas, vaikščiojantis guzelis, iš kurio pradėjo lįsti siūliukas. Žmona, sakė, paėmė už siūliuko ir ištraukė gal 10 centimetrų siūlą“, – atvejį pamena D. Veitienė.
Kai kurie šuns poodžio parazitu užsikrėtę žmonės tvirtina, kad augintinio net nelaiko. Bet alkana uodė gali nuskristi 3 kilometrus, todėl susekti užkrato židinio neįmanoma.
Jei šuo prižiūrimas, rizika menka, kad paskleis parazitinių kiaušinėlių. Bet kaip elgtis, jei šuo visą dieną duodasi po kiemą, o vakare veržiasi į patalus? O jei dar mažamečiai vaikai iš didelės meilės išbučiuoja augintinį? Rekomenduojama 2 kartus per metus profilaktiškai sugirdyti vaikui vaistų nuo kirminų.
Kiekvienas pasakys: aš augintinį prižiūriu. Bet specialistai primena: jie juk negyvena inkubatoriuje. Ne veltui šeimininkų prašoma ir rinkti šunų išmatas – taip aplinka švaresnė ir galimybė užkrėsti kitus mažesnė. Kirminų kiaušinėliai turi tam tikrą laiką pabūti tam tikroje aplinkoje, drėgmėje, temperatūroje, kad subręstų, galėtų užkrėsti žmogų.
Žinovai tvirtina, kad svarbiausia – tinkama higiena. Kadangi kiaušinėliai sunkūs, jie net be muilo nuskęsta vandenyje, todėl pakanka bent vandeniu nusiplauti rankas. Žinoma, nepamirškite mylimiems augintiniams laiku atlikti parazitų kontrolės.
Blusos ir erkės taip pat priskiriamos prie parazitų, nes minta krauju, o kai kuriais atvejais gali sukelti ir infekcinių susirgimų. Prie tokių parazitų priskiriamos ir utėlės, kurių darželiuose ar mokyklose išvengti sunku. Neužmirškite vaikams nuolat priminti elementarių higienos taisyklių. Tuomet jie ir galvos nesikasys, ir bendraamžių neužkrės šiais parazitais.
O kaip gydytis supratus, kad kažkas negerai? Gal užtektų profilaktiškai išgerti tabletę arba arbatos puodelį? Žolininkai tikina, kad yra bent 3 veiksmingi augalai, bet sveikatos specialistai jais abejoja ir siūlo pasitikėti tradicine medicina.
Žolininkė N. Degutienė sako, kad atsikratyti parazitų padeda džiovinti pelyno lapeliai, Pietų šalyse augantys gvazdikėliai ir Europoje augančio juodojo riešuto žievelė. Tačiau ji pažymi: neišnaikinsite parazitų išgėrę du puodelius kokios nors arbatos. „Galbūt kokios nors rūšies žolės visiškai panaikina kažkurią rūšį, bet žmogus gali turėti iki 200 rūšių parazitų“, – atkreipia dėmesį žolininkė.
Žmonių parazitus žolininkė šalina pelyno kapsulėmis. Sako, tam tikras šios priemonės kursas gali būti itin veiksmingas. O parazitologai į gydymą žolėmis ar kitas liaudiškas priemones žiūri skeptiškai. Tokios kapsulės gal ir išnaikins parazitus skrandyje, bet parazitai apsigyvena ne tik ten. O ir kalbant apie vaistus – kaspinuočio neveiks vaistas, kuris veikia askarides, nes jo kita struktūra ir mityba.
Kovoti su parazitais gali padėti česnakas arba svogūnas. Kalbama, kad parazitai bijo ir ramunėlių, medetkų ar imbiero šaknies. Itin veiksmingos gali būti moliūgų sėklos.
A. Kulbis primena: su parazitais žmonija gyveno tūkstančius metų ir gyvens dar ilgai. Bet jei suskaudo gerklę, atsirado alerginis nosies varvėjimas, nebūtinai tai peršalimo požymiai. Tai gali būti signalas, kad metas kreiptis į gydytojus išsamesniems tyrimams, ar jūsų neaplankė nepageidaujami parazitai.
Plačiau – lapkričio 25 d. laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
