Prasidėjus menopauzei prarandama natūrali apsauga, saugojusi moterų kraujagysles. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė išvardijo rizikos veiksnius, kurie kartu su menopauze ypač žaloja kraujagysles iš vidaus, tarp jų – rūkymas, nutukimas, fizinis pasyvumas.
„Jos neapvilksi šiltomis kojinėmis, nepaslėpsi banko seife, nenusipirksi naujos už pinigus ir nepasiskolinsi iš kaimyno. Savo širdį turime tik vieną, tad jos apsauga reikia susirūpinti jau šiandien nepriklausomai nuo amžiaus“, – teigia kardiologė.
O ką apie savo svarbiausią organą – širdį – turi žinoti kiekviena moteris? Ruošdamasi šiai svarbiai temai J. Plisienė nutarė pasidomėti, kaip moterys leidžia laisvalaikį socialiniuose tinkluose.
„Sugrupavau esminius dalykus, kuriuos kiekviena moteris turi žinoti apie širdies ligas. Pirma, pasidomėjau juokingais vaizdo įrašais apie miegą. Kodėl? Todėl, kad reguliarus 7–8 valandų miegas apsaugo jūsų širdį ir tai nieko nekainuoja. Pašniukštinėjau instagrame ieškodama nuotraukų, kuriose jūs didžiuojatės savo pasiektais svorio metimo rezultatais. Jei atsikratėte nors 4 kilogramų antsvorio, tai jau gerokai sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Atpalaiduoti jūsų kraujagysles tikrai gali ir nuoširdus juokas. Baigdama peržiūrėjau jūsų šeimos nuotraukas: turite atkreipti dėmesį į iš kartos į kartą keliaujančias ligas. Jeigu yra tikimybė susirgti paveldimomis ligomis, kardiologams ši informacija padės geriau įsigilinti į jūsų individualius nusiskundimus“, – pasakoja laidos vedėja.
Ką dar apie širdies sveikatą privalo žinoti kiekviena moteris?
Menopauzė
Tai situacija, ištinkanti kiekvieną moterį be išimties. Estrogenų turi visos moterys, jų jauname amžiuje būna daug. Tai lyg skydas, kuris saugo moterų kraujagysles. Deja, bet su amžiumi estrogenų kiekis mažėja, tada prasideda menopauzė ir moterys praranda natūralią apsaugą.
„Klaidinga manyti, kad širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyrai. Tai netiesa. Vyrai dažniau negu moterys jomis serga būdami darbingo amžiaus, bet po 65 metų kreivė pasikeičia, moterų sergamumas tampa daug didesnis. Jos serga sunkiau, ypač jeigu prisideda įvairiausi rizikos veiksniai“, – tvirtina J. Plisienė.
Mokslininkų įrodyta, kad beveik pusė žmonių, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, serga ir miego apnėja.
Įsidėmėkite pačius blogiausius rizikos veiksnius susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis esant menopauzei ir žinokite, kad kuo jų daugiau, tuo rizika didesnė.
Kas didina riziką susirgti širdies ligomis menopauzės laikotarpiu?
– Rūkymas
– Aukštas cholesterolis
– Fizinis pasyvumas
– Diabetas
– Nutukimas
– Aukštas kraujospūdis
Visi šie rizikos veiksniai, anot profesorės, ypač didina moterų širdies ligų riziką. Menopauzė prisidėjus rizikos veiksniams žaloja kraujagysles iš vidaus, todėl menopauzės metu moterys dažniau serga kraujagyslių ligomis.
Knarkimas
„Dar vienas rizikos veiksnys yra knarkimas, o tiksliau – miego apnėja. Miego apnėja yra tuomet, kai žmogui miegant trumpam stabteli kvėpavimas. Tuo metu smegenys negauna pakankamai deguonies, kaip ir širdies kraujagyslės. Žmogus atsikelia pavargęs, neišsimiegojęs, krenta jo darbingumas. Mokslininkų įrodyta, kad beveik pusė žmonių, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, serga ir miego apnėja“, – kalba kardiologė.
Jeigu iš tiesų yra miego apnėja, būtina kreiptis į miego centrą, kur būtų galima nustatyti, ar tai pavojingas knarkimas, ar jis susiję su širdies, kraujagyslių ligomis, kokio ilgio būna pauzė. Šios ligos gydymas – miegas su deguonies kauke.
Druska
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, žmogus per parą turėtų suvartoti ne daugiau kaip šaukštelį druskos, tai yra ne daugiau kaip 5 gramus. Bet jeigu sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, arterine hipertenzija arba širdies nepakankamumu, rekomenduojama neviršyti 1,5–2 gramų, o tai yra pusė arbatinio šaukštelio. Tai reiškia, kad norint sumažinti riziką reikia suvalgyti bent 0,5 arbatinio šaukštelio druskos mažiau.
Plačiau – rugsėjo 25 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
