Artimiausiu metu už savo pinigus pasiskiepyti nuo COVID-19 nebus galima, tad jei kas siūlys, tai bus netikra, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ perspėja virusologas Saulius Čaplinskas. Otorinolaringologas Darius Rauba dalijosi naudingais patarimais: papasakojo, kaip gydėsi sirgdamas COVID-19, ir patikino, kad nosies plovimas sumažina tikimybę užsikrėsti koronavirusu po kontakto.
Antroji COVID-19 banga negailestinga: liga nesirenka aukų nei pagal lytį, nei pagal amžių. Mirtys pasiglemžia ne tik pagyvenusius, bet ir jaunesnius, pažymi laidos vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Žmonės toliau teiraujasi įvairių dalykų apie koronavirusą, o specialistai atsako į klausimus.
Įjungus šildymą visada namie įjungiu ir drėkintuvą. Ar tai gali apsaugoti nuo COVID-19?
Laidos svečias, gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba tikina, kad tikrai gali, mat drėgnas aplinkos oras – viena pagrindinių sąlygų, kad nosies gleivinė funkcionuotų geriausiai.
„Nustatyta, kad sumažėjus oro drėgmei maždaug 10 proc. tikimybė susirgti viršutinių kvėpavimo takų virusinėmis ligomis padidėja 2 kartus. Jeigu kambaryje yra 35–40 proc. oro drėgmė, laikoma, kad tai gana sausas oras. Vadinasi, jeigu yra toks sausas oras, tikrai bus pakitimų ir nosies gleivinėje.
Mūsų gleivinė yra padengta gleivėmis, kurios pasižymi tiek antibakterinėmis, tiek antivirusinėmis savybėmis. Jeigu mes tų gleivių netenkame dėl sauso aplinkos oro, pirmas dalykas, sumažėja kvėpavimo takų imuninis sugebėjimas atsispirti virusui, jį sunaikinti, antras dalykas, tirštose gleivėse, kurios negali nutekėti į nosiaryklę, geros sąlygos tam virusui išlikti gyvam, nes jo neužmuša apsauginės medžiagos, jis tiesiog nepasišalina iš nosies ertmės, toje gleivinėje būna ilgiau, dėl to jam daug lengviau patekti į organizmą, atsiranda sąlygos jam daugintis ir plisti į kitus organus“, – aiškina gydytojas.
COVID-19 persirgau dar lapkričio pradžioje, tačiau skonis dar visu 100 proc. negrįžo. Ar gali būti, kad ir nebegrįš?
Pasak D. Raubos, apie 20–25 proc. koronavirusu užsikrėtusių žmonių pasireiškia skonio sutrikimas: skonis gali dingti arba stipriai susilpnėti, tačiau nustatyta, kad pats virusas tiesiogiai nepažeidžia skonio svogūnėlių.
„Virusas į patį receptorių patekti negali, todėl iki galo nėra aišku, kodėl pacientams dingsta skonis. Aš manau, kad reikėtų palaukti bent iki pusės metų. Laikoma, kad per tiek laiko gali atsistatyti tiek klausos nervo ląstelės, tiek uoslės, tiek skonio receptoriai. Tačiau, aišku, būna atvejų, kai organas gali būti pažeistas ir negrįžtamai“, – kalba otorinolaringologas.
Ar koronavirusas turi įtakos klausai?
Tokių atvejų, kad užsikrėtus koronavirusu būtų apkurstama, kaip teigia D. Rauba, literatūroje aprašyta, tačiau tai pasitaiko retai, be to, įmanoma apkursti sergant ir kitomis virusinėmis ligomis, gripu. Pažymėtina, kad tai taip pat pavieniai atvejai.
Nosies plovimas dvigubai sumažina viruso kiekį gleivinėje, tai tikimybė, kad susirgsime, sumažėja du kartus. Nosies plovimas, burnos skalavimas tikrai sumažins galimybę užsikrėsti po kontakto.
Nejaučiu skonio, todėl valgyti visai nenoriu. Ar reikia prisiversti, kad lengviau persirgčiau? Ką valgyti geriausia?
„Geras maistingas maistas yra gero imuniteto ir gero imuninio atsako pagrindas“, – perspėja laidos svečias. Būtina gauti pakankamai skysčių, šiuo atveju geriau šiltų, kad būtų ne tik padidintas bendras skysčių kiekis organizme, bet ir sumažinta intoksikacija, kurią gali sukelti viruso toksinai.
D. Rauba pataria valgyti maistą, kuris nebūtų su daug prieskonių, kaip įmanoma sumažinti suvartojamą cukraus kiekį, nes tai blogina medžiagų apykaitą ir silpnina imunitetą. Į mitybą turėtų įeiti vaisiai – juos reikėtų vartoti kasdien: galima valgyti citrusinius vaisius, lietuviškus obuolius. Vartokite šilauoges, migdolus, iš daržovių: česnakus, žalias salotas, imbierą, brokolius.
Kadangi dabar mažai judame, maiste turėtų būti daug baltymų, tad valgykite žuvį, kiaušinius. Taip pat neužmirškite, kad ypač žiemos metu trūksta vitamino D, nes gauname mažai saulės. Savo organizmą svarbu papildyti vitaminu D, taip pat vitaminu C.
Įtariu turėjęs kontaktą su sergančiuoju COVID-19. Ar grįžęs namo ir prasiplovęs nosį spėjau išnaikinti virusą, kol jis neįsiskverbė giliau?
„Aš manau, kad tai yra viena iš priemonių, kuri tikrai galima ankstyvoje apsikrėtimo stadijoje. Nosies plovimas dvigubai sumažina viruso kiekį gleivinėje, tai tikimybė, kad susirgsime, sumažėja du kartus. Nosies plovimas, burnos skalavimas tikrai sumažins galimybę užsikrėsti po kontakto“, – pasakoja D. Rauba.
Jūs pats sirgote COVID-19. Kokie vaistai geriausiai padėjo ir palengvino simptomus?
Iš savo patirties otorinolaringologas gali pasakyti – pirmiausia, ką reikia padaryti, tai atsiriboti nuo kompiuterio, televizoriaus ir ramiai dvi dienas pagulėti lovoje. Laikantis lovos režimo būklė labai pagerės. Labai svarbu vartoti daug karštų arbatų, skysčių, pats D. Rauba tikina keisdavęs rūbus keliskart per dieną, mat labai daug prakaituodavo.
„Tėvai buvo paruošę tarkuoto imbiero, citrinos ir medaus mišinį, valgydavau šaukštais kelis kartus per dieną. Vitaminas C, kaip sakiau, stiprina imunitetą, tačiau jeigu mes vartojame per daug vitamino C, paprastą vitaminą C, jis pasišalina su šlapimu, mes jo negauname. Paskaičiau, kad yra liposominis vitaminas C, įvilktas į tokią riebalinę kapsulę – jis geriau pasisavinamas, tad gėriau jo apie gramą per parą, kad vitamino C koncentracija būtų didesnė, taip pat buvo geriamas vitaminas D.
Į nosį lašinau riebalinius lašus, kurie apsaugo nosies gleivinę ir pasižymi antibakteriniu, antivirusiniu poveikiu, kad nuolatos nosies gleivinė būtų drėgna, nes perštėjo, kartais net kraujavo, tai buvo svarbu ją drėkinti. Vonioje kaitinau kojas tam, kad paskui apsimovęs kojines, išgėręs arbatų gerai prakaituočiau lovoje. Dauguma priemonių buvo standartinės, kurios taikomos sergant visomis peršalimo ligomis“, – patirtimi dalijasi daktaras.
Ar ketinate skiepytis pats, nors jau persirgote?
Nors ir persirgo COVID-19, D. Rauba sako, kad antikūnų kiekis jo kraujyje jau nebėra pakankamas, tad kokia galimybė apsikrėsti antrą kartą, lieka neaišku. Atsižvelgęs į tai, kad dirba darbą, kuriame reikia kontaktuoti su pacientais, daktaras tikina šiuo sunkiu metu tiesiog neturintis teisės susirgti ir iškristi „iš konteksto“, nes kiekvienas gydytojas dabar svarbus kovojant su COVID-19 padariniais.
Artimiausiu metu už savo pinigus pasiskiepyti nebus galima. Jeigu kas nors siūlys, tai greičiausiai bus kažkokie „fake“ skiepai.
„Aš tikrai pasiskiepysiu ir dar dėl to, kad tai būtų pavyzdys kitiems mano kolegoms ar pacientams, kurie jaudinasi. Negaliu susirgti antrą kartą ne dėl to, kad bijau, bet dėl to, kad turiu dirbti, saugoti žmones šiuo sunkiu metu“, – pažymi medikas.
Labai laukiu skiepų. Jei būtų galimybė, mokėčiau kad ir kelis šimtus eurų, kad tik greičiau paskiepytų. Ar bus įmanoma tai padaryti kuo greičiau, kad ir už savo pinigus?
Į klausimą atsako medicinos mokslų daktaras, virusologas prof. Saulius Čaplinskas: „Artimiausiu metu už savo pinigus to padaryti nebus galima. Jeigu kas nors siūlys, tai greičiausiai bus kažkokie fake skiepai. Skiepų laukia visas pasaulis ir Lietuva gaus atitinkamą proporciją, kaip ir bet kurios kitos šalys – pagal gyventojų skaičių. Skiepai visose šalyse bus nemokami.“
Aš turiu alergiją. Ar tai reiškia, kad susirgusi COVID-19 sirgsiu sunkesne forma?
„Alergija yra pakitęs imunitetas arba imuninis atsakas, kai mūsų imuninė sistema tarsi nusipaišo priešą, per daug aktyviai reaguoja į alergeną, bet nėra aktyviai nusiteikusi prieš virusą. Svarbu tinkamai gydyti alergiją, jeigu ta liga aktyvi.
Neabejoju, kad gydytojas alergologas yra paskyręs gydymą, kad imuninis atsakas būtų sukontroliuotas – tada priešvirusinis atsparumas nebus sumažėjęs. Tinkamai gydant padidėjusios rizikos kaip ir nėra, bet nepamirškime – visas ligas reikia kontroliuoti ir gydyti“, – komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė prof. Brigita Šitkauskienė.
Plačiau – sausio 4 ir gruodžio 22 d. laidos „Klauskite daktaro“ įrašuose.
Parengė Indrė Motuzienė.
