captcha

Jūsų klausimas priimtas

Izraelio mokslininkas baigė Biblijos taisymo misiją

Pastaruosius 30 metų judaizmo specialistas Menachemas Cohenas iš Izraelio įgyvendino biblinio masto misiją. Jis taisė visas žinomas žydų šventraščio tekstines klaidas ir parengė pavyzdinį Senojo Testamento leidimą. 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Pastaruosius 30 metų judaizmo specialistas Menachemas Cohenas iš Izraelio įgyvendino biblinio masto misiją. Jis taisė visas žinomas žydų šventraščio tekstines klaidas ir parengė pavyzdinį Senojo Testamento leidimą.

Jo redakcija, kur dėmesys visų pirma sutelktas į gramatinius trūkumus ir painų biblinių simbolių rinkinį, yra pirmoji reikšminga Hebrajų Biblijos revizija per beveik 500 metų, praneša AP.

Įsigilinęs į tūkstančius viduramžių rankraščių, 84 metų M. Cohenas hebrajų kalba parašytuose tekstuose aptiko 1,5 tūkst. netikslumų, kuriuos ištaisė iš 21 tomo sudarytame rinkinyje. Paskutinysis bus išleistas kitais metais.

Pagal žydų teisę, Toros rankraštis laikomas niekiniu, net jei neteisingai ar ne toje vietoje parašyta nors viena raidė. M. Cohenas neragina pakeisti to, kaip rašomi šventieji Toros rankraščiai, naudojami žydų apeigose, nes tai greičiausiai sukeltų tikrą pasipriešinimo ir kritikos audrą. Vietoj to jis siekia tikslumo tose versijose, kurias naudoja hebrajiškai skaitančios masės.

„Izraelio žmonės, bent teoriškai, prisėmė vieną Biblijos versiją iki paskutinės jos raidės“, – teigė M. Cohenas.

Paskutinis žmogus, kuris ėmėsi tokio žygdarbio, buvo Jacobas Ben-Hayimas, kuris „Mikraot Gedolot“ arba „Didžiuosius šventraščius“ išleido 1525 metais Venecijoje. Jo versija, kuri po vienu stogu sutelkė skirtingus religijos tekstus ir komentarus, pavyzdžiu buvo kartų kartoms, žydų knygų lentynose atsirandančiu ir dabar.

Kadangi J. Ben-Hayimui teko remtis prastesniais rankraščiais ir komentarais, įsivėlė daugybė netikslumų, kurių vėlesniuose leidimuose dar pagausėjo.

Šios klaidos neturi jokios įtakos Biblijos istorijoms ir nekeičia jų prasmės. Tačiau kai kuriose vietose, ženklai, žymintys balses hebrajų kalboje, yra neteisingi ar neteisingai parašyta raidė žodyje.

Dauguma klaidų, kurias aptiko M. Cohenas, buvo paskutiniuose dviejuose Hebrajų Biblijos trečdaliuose, bet ne šventuose Toros rankraščiuose.

Anot M. Coheno, vienodumas ir tikslumas yra ypač svarbūs, norint atskirti šventuosius žydų tekstus nuo tų, kuriuos naudoja nuo judaizmo atsiskyrusios sektos – krikščionys ir samariečiai.

Siekdamas užsibrėžto tikslo M. Cohenas daugiausiai rėmėsi Alepo kodeksu, 1 tūkst. metų senumo pergamente surašytu tekstu, laikomu tiksliausia Biblijos kopija. Daugybę amžių jis buvo saugojamas grote didžiojoje Alepo sinagogoje Sirijoje ir buvo nepasiekiamas daugeliui tyrinėtojų, tokių kaip J. Ben-Hayimas. 1947 metais nusikaltėlis siras sinagogą sudegino, o kodeksas trumpam pradingo. Po dešimtmečio beveik visas jis slapta atgabentas į Izraelį.

Dabar jau suskaitmeninintas kodeksas M. Cohenui tapo puikiu šablonu darbui pradėti. Tačiau kadangi trečdalis kodekso, iš viso – beveik 200 puslapių, vis dar dingę, M. Cohenas turėjo 5 Mozės knygas atkurti remiantis Kodekse įžvelgtomis tendencijomis bei kitais šaltiniais, tokiais kaip XI amžiaus Leningrado kodeksas, kuris laikomas antra patikimiausia žydų Biblijos versija.

M. Cohenas taip pat įtraukė išsamiausius komentarus, kurie jam buvo prieinami. Jie daugiausiai priklauso XI amžiaus rabinui Shlomo Yitzhaki, vadinamu Rashi.

Šio triūso rezultatas – užbaigtas J. Ben-Hayimo darbas.

„Mane stebino tai, kad 500 metų žmonės nepajuto klaidų. Jie tiesiog manė, kad viskas puiku, tačiau iš tiesų buvo priešingai“, – kalbėjo M. Cohenas.

Jis ne vienintelis mokslininkas, darbui pašventęs kelis dešimtmečius. 1976 metais rabinas Mordechai Breueris išleido Toros versiją, paremtą beveik vien Alepo kodeksu. Hebrajų universiteto Biblijos projekto, įgyvendinamo Jeruzalėje, tikslas – taip pat parengti mokslinį Hebrajų Biblijos leidimą, tačiau šis bus skirtas tyrinėtojams, o parengtas M. Coheno – platesniam vartojimui.

Rafaelis Zeras, projekto redakcinis koordinatorius, M. Coheno darbą pavadino „kvazimoksliniu“, nes jis pateikia galutinį projektą, tačiau skaitytojas negali matyti, kaip tikslas buvo pasiektas.

Padedamas sūnaus Shmuelio, kompiuterių programuotojo, M. Cohenas sukūrė skaitmeninę Biblijos versiją, kuri, jis tikisi, taps Izraelio švietimo sistemos gaire. Jis teigia, kad galutinis jo tikslas – „ištaisyti praeitį ir pasirengti ateičiai“.

Buvęs mokytojas M. Cohenas teigia, kad ypač didžiuojasi pažangia paieškos sistema, leidžiančia po jo darbą lengvai naršyti net pradedantiesiems. Jis kompiuterius pavadino „trečiąja revoliucija“, paveikusia žydų rankraščius – po perėjimo nuo ritinių prie įrištų knygų ir spausdintos spaudos atsiradimo.

„Noriu, kad Biblija būtų draugiška naudotojams. Šiandien galime sukurti informacijos šaltinius ir paieškas, leidžiančias gauti atsakymus apie viską, apie ką tik norime žinoti“, – kalbėjo jis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close